Viešas vienumos žmogus – kritinis subjektas

Tai apie Valentiną Sventicką. Lyg įžanga kalbai apie naują jo knygą su seniau pasirodžiusiu gurinių žodžiu, jau įgijusiu ir žanro kvapą. Deimantė Rybakovienė, gero skonio knygos dailininkė, Antano Sutkaus nuotrauka viršelyje, kurią greičiausiai bus pasirinkęs pats autorius – iš simpatijų lietuvių fotografijos klasikui, iš biliardo literatūrinių asociacijų, gal ir dar dėl ko, bet vykusiai. Yra ir redaktorius – Justinas Kubilius, redaguoti redaguojantį nuo 1974 metų arba paprasta, arba nepaprasta, bet redaktoriaus institucija ir pagerbiama, ir sutvirtinama. Galima būtų knygą pridėti prie naujo rašto kokiai naujai ministerijai ar ministrui – reikia rengti profesionalius redaktorius, be jų nei kalbai, nei literatūrai nebus gerai. Turi kas nors rūpestingu žvilgsniu lydėti į gyvenimą ir pačių redaktorių knygas.
Skaityti daugiau

Alberto Zalatoriaus novatoriškumas lietuvių literatūrologijoje

Bet kad tie kūriniai taptų iš tiesų kūriniais, turi „realizuotis“, juos privalo žmonės suvokti, įsisavinti, žodžiu, jie turi „subjektyvizuotis“. Mūsų tikslas yra išsiaiškinti, ką Albertui Zalatoriui reiškė šis programiškai išsakytas kūrinio „subjektyvizavimasis“, turintis fenomenologinius atitikmenis „konkretizavimasis“ ar „realizavimasis“, kokie buvo jo kritikos metodologiniai pagrindai ir kokį perversmą jis atliko lietuvių literatūros moksle ir kritikoje.Bet kad tie kūriniai taptų iš tiesų kūriniais, turi „realizuotis“, juos privalo žmonės suvokti, įsisavinti, žodžiu, jie turi „subjektyvizuotis“. Mūsų tikslas yra išsiaiškinti, ką Albertui Zalatoriui reiškė šis programiškai išsakytas kūrinio „subjektyvizavimasis“, turintis fenomenologinius atitikmenis „konkretizavimasis“ ar „realizavimasis“, kokie buvo jo kritikos metodologiniai pagrindai ir kokį perversmą jis atliko lietuvių literatūros moksle ir kritikoje.
Skaityti daugiau

Literatūros kritika šiuolaikinėje Lietuvoje: institucijos refleksija

Lietuvos kultūriniame gyvenime perėjimas­ iš totalitarinio režimo į nepriklausomos valstybės demokratinę tvarką sukėlė didelių sukrėtimų ir lūžių, kuriuos dar tik pradedame įvardyti, nagrinėti ir suprasti. Permainos buvo ne tik politinės, bet ir ekonominės bei socialinės, taip pat sunkiau apčiuopiamos visuomenės mentaliteto bei atskirų jos bendruomenių nuostatų. Suprantama, kad beveik visose viešojo gyvenimo srityse teko iš naujo permąstyti savo paskirtį, vaidmenį ir veiklos sąlygas. Tokios refleksijos neaplenkia ir literatūros gyvenimo. Lietuvos kultūriniame gyvenime perėjimas­ iš totalitarinio režimo į nepriklausomos valstybės demokratinę tvarką sukėlė didelių sukrėtimų ir lūžių, kuriuos dar tik pradedame įvardyti, nagrinėti ir suprasti. Permainos buvo ne tik politinės, bet ir ekonominės bei socialinės, taip pat sunkiau apčiuopiamos visuomenės mentaliteto bei atskirų jos bendruomenių nuostatų. Suprantama, kad beveik visose viešojo gyvenimo srityse teko iš naujo permąstyti savo paskirtį, vaidmenį ir veiklos sąlygas. Tokios refleksijos neaplenkia ir literatūros gyvenimo.
Skaityti daugiau

Pavojingos temos

Mano bičiulis, kinų poetas Jangas Lianas jau daugiau nei dvidešimt metų gyvena Londone, tremtyje. Po 1989 m. Tiananmenio aikštės įvykių jis nebegrįžo į Pekiną, pasiliko Vakaruose. Jangas Lianas supranta, kad vos atvyks į Kiniją, su juo bus susidorota – dings be žinios ar atsisės į kalėjimą. Panašiai kaip ir Nobelio taikos premijos laureatas, poetas Liu Siaobo, apie kurį šiandien žinome tik tiek, kad jis ilgiems metams įkalintas…Mano bičiulis, kinų poetas Jangas Lianas jau daugiau nei dvidešimt metų gyvena Londone, tremtyje. Po 1989 m. Tiananmenio aikštės įvykių jis nebegrįžo į Pekiną, pasiliko Vakaruose. Jangas Lianas supranta, kad vos atvyks į Kiniją, su juo bus susidorota – dings be žinios ar atsisės į kalėjimą. Panašiai kaip ir Nobelio taikos premijos laureatas, poetas Liu Siaobo, apie kurį šiandien žinome tik tiek, kad jis ilgiems metams įkalintas…
Skaityti daugiau