Browsing Tag

kultAi??ros paveldas

6 įrašų

Turistai, bendruomenė ir Tytuvėnų vargonai

Daugelis Europos Sąjungos fondų, numatančių galimybę restauruoti paveldą, nurodo, kad būtina sąlyga lėšoms gauti yra turizmas. Tai ne kartą buvo minima ir 2013 m. lapkričio 13–14 d. Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Kultūros paveldas ir ES strategija Europa 2020 – siekiant integruoto požiūrio“.
Skaityti daugiau
0
0
0

Veldėti, paveldėti ir saugoti

Vilniuje 2013 m. lapkričio 13–14 d. vyko tarptautinė konferencija „Kultūros paveldas ir ES strategija „Europa 2020“ – siekiant integruoto požiūrio“. Konferencijoje svarstyti paveldo ir jo suvokimo, saugojimo klausimai, požiūrių suderinimo galimybės. Teko viena kita mintimi pasidalyti, žvelgiant iš bendresnio kultūros lauko. (Autorės past.)
Skaityti daugiau
0
0
0

Nuo „integruoto požiūrio“ iki dainos

Dvi dienas (lapkričio 13–14 d.) vyko tarptautinė konferencija „Kultūros paveldas ir ES strategija „Europa 2020″ – siekiant integruoto požiūrio”. Ši konferencija –­­ vienas iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai renginių. Ji buvo surengta, galima sakyti, prašmatniai, kartais net per daug. Kaip ir paprastai tokiais atvejais, teko išgirsti įdomių dalykų, taip pat būta pakankamai nuobodžių pranešimų, šiek tiek laiko užėmė ritualinės kalbos. Europos Komisijos, Europos Tarybos, Europos Parlamento nariai, ministerijų atstovai kalbėjo savomis temomis, sava tobulai biurokratine kalba.
Skaityti daugiau
0
0
0

Donelaitis kaip duona

Kristijonas Donelaitis mums yra lietuvių kultūros laiminga lemtis. Gimęs prieš 300 metų pačioje laiko ciklo pradžioje, sausio pirmą dieną, apdovanotas ypatingu agrariniu vardu, skambančiu tarsi sakralioji žemdirbio duona, pirmuoju grožiniu lietuvišku žodžiu iš karto pakylėjo mūsų etninę kultūrą iki pasaulinių žmonijos vertybių lygmens. Kad ir kaip atsirado tas UNESCO pripažinimas – Donelaičio įtraukimas į pasaulinės kultūros paveldą (1977), – toks autoriaus įvertinimas yra tikras, pagrįstas ir nepaneigiamas. Svarbiausia, kad savo paveldą gebėtume įvertinti mes patys. Kuo labiau daromės kultūringesni – apsiskaitę, kūrybingi – tuo labiau suvokiame savo kūrybingojo pradininko vertę. Apskritai su metais ir su šimtmečiais Donelaičio reikšmė tik didėja, mes prie jo galime tik artėti – pagal savo meninio suvokimo galimybes, pagal estetinio sprendimo galią. Iki Donelaičio reikia tiesiog išaugti, jis yra duotas visiems, bet ne visi jį bus išgirdę. Iki jo išaugti dar sunkiau nei iki Žemaitės.
Skaityti daugiau
0
0
0

Pamąstymai apie etninės kultūros apsaugą ir išlikimo perspektyvas

Lietuvos Respublikos (toliau LR) Seimo 2002 m. priimtoje Ilgalaikėje valstybės raidos strategijoje (iki 2015 m.) turtingas Lietuvos istorinis kultūros paveldas ir gyvos krašto etnokultūrinės tradicijos yra įvardijamos tarp nedaugelio kitų šiuolaikinės Lietuvos valstybės stiprybės faktorių. Atsižvelgiant į vis didesnį neigiamą spartėjančios globalizacijos reiškinių poveikį gyvosioms etninės kultūros tradicijoms, jų apsauga ir puoselėjimas formuluojami kaip ilgalaikiai strateginiai valstybės prioritetai svarbūs tautinės savimonės ir nacionalinio tapatumo išsaugojimui. Lietuvos Respublikos (toliau LR) Seimo 2002 m. priimtoje Ilgalaikėje valstybės raidos strategijoje (iki 2015 m.) turtingas Lietuvos istorinis kultūros paveldas ir gyvos krašto etnokultūrinės tradicijos yra įvardijamos tarp nedaugelio kitų šiuolaikinės Lietuvos valstybės stiprybės faktorių. Atsižvelgiant į vis didesnį neigiamą spartėjančios globalizacijos reiškinių poveikį gyvosioms etninės kultūros tradicijoms, jų apsauga ir puoselėjimas formuluojami kaip ilgalaikiai strateginiai valstybės prioritetai svarbūs tautinės savimonės ir nacionalinio tapatumo išsaugojimui.
Skaityti daugiau
0
0
0

Kodėl verta atgaivinti sinagogas Lietuvoje?

Lietuvoje didėjant saugotinų objektų skaičiui, daugėja ir jų panaudos būdų. Kaip interpretuosime pãveldo objektą ar vietovę, pirmiausia lemia pasirinkimas, ką ir kaip saugoti, o išsaugojus – kaip pateikti visuomenei. Kultūros paveldas yra visa tai, kas paveldėta iš praeities; paveldas turi būti saugomas, pritaikomas visuomenės poreikiams, perduodamas ateities kartoms, kadangi jis užtikrina visuomenės tobulėjimą ir palaiko žmonių bendruomenę. Vis dažniau kultūros paveldas yra suprantamas kaip ištekliai, kuriuos būtina aktyviai naudoti, o ne pasyviai saugoti ateities kartoms. Paveldas žmonėms svarbus ne todėl, kad jis egzistuoja, o todėl, kad jis yra kam nors pritaikomas, taigi būtina sukurti tinkamą ir efektyvų kultūros paveldo vadybos modelį.Lietuvoje didėjant saugotinų objektų skaičiui, daugėja ir jų panaudos būdų. Kaip interpretuosime pãveldo objektą ar vietovę, pirmiausia lemia pasirinkimas, ką ir kaip saugoti, o išsaugojus – kaip pateikti visuomenei. Kultūros paveldas yra visa tai, kas paveldėta iš praeities; paveldas turi būti saugomas, pritaikomas visuomenės poreikiams, perduodamas ateities kartoms, kadangi jis užtikrina visuomenės tobulėjimą ir palaiko žmonių bendruomenę. Vis dažniau kultūros paveldas yra suprantamas kaip ištekliai, kuriuos būtina aktyviai naudoti, o ne pasyviai saugoti ateities kartoms. Paveldas žmonėms svarbus ne todėl, kad jis egzistuoja, o todėl, kad jis yra kam nors pritaikomas, taigi būtina sukurti tinkamą ir efektyvų kultūros paveldo vadybos modelį.
Skaityti daugiau
0
0
0