JONAS VAITYS: MODERNISTINIŲ IEŠKOJIMŲ IR IDEOLOGIJOS PROTIRPOSEJonas Vaitys: Between Modernist Searches and Ideology

Jonas Vaitys (1903–1963) – XX amžiaus Lietuvos dailės klasikas. Jau paminėtos jo 110-osios gimimo metinės, tačiau kūryba mūsų meninės atminties sąmonėje yra viena iš silpniau aktyvuotų. Dailininkas savo kūryboje buvo parodęs mažiausiai du skirtingus „tapybinius veidus“: prieškarinį ieškantį, socialų, plastiškai įvairų ir ramesnį pokarinį – peizažinį. Geriau susipažinusieji su jo kūryba fiksuoja modernesnius ketvirtojo dešimtmečio ieškojimus, bet daugumai Jono Vaičio tapyba iki šiol asocijuojasi su sovietmečio laikų peizažais – pavasarį pradedančios atitirpti gamtos ar vėlyvo rudens gamtovaizdžiais. Kaip metaforiškai taikliai buvo pasakęs skulptorius Vladas Žuklys – „Vaitys geriausias tirpstant sniegui“… Apie Joną Vaitį rašo dailėtyrininkė Violeta KRIŠTOPAITYTĖ.
Skaityti daugiau

Biografijos rekonstrukcijos bandymas: Mikalojus VorobjovasNikolai Vorobyov: An Attempt to Reconstruct a Life

2013 m. spalio 29 d.–2014 m. sausio 19 d. Vilniaus paveikslų galerijoje veikė paroda „Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954)“, skirta VOROBJOVO 110-osioms gimimo metinėms. Parodos kuratorės Giedrė Jankevičiūtė ir Rima Rutkauskienė išsamiai pristatė menotyrininko gyvenimą ir profesinę karjerą, faktinę informaciją įvaizdino dokumentais ir fotografijomis iš Lietuvos dailės muziejaus archyvo ir muziejaus rinkiniuose išlikusiomis Vorobjovo bibliotekos knygomis. Atskira salė buvo skirta Vorobjovo dailės kritikai, jo tekstų ištraukos sugretintos su analizuojamų dailės kūrinių originalais – Marijos Cvirkienės ir vengrų modernisto Vilmoso Aba Nováko tapyba, Viktoro Petravičiaus grafika.
Skaityti daugiau

Čiurlionio raštai

1908 m. lapkričio 16 d. laiške Sofijai Gimbutaitei iš Peterburgo Čiurlionis rašė apie sumanymą prie Dailės draugijos steigti muzikos skyrių („muzikos šaką”), papunkčiui išdėstė jo tikslus ir veikimo būdus, tarp kurių numatytas ir toks: Dailės draugija „paskelbia lietuvių kompozitoriams konkursą lietuviškoms originalioms kompozicijoms”; laiško prieraše pridūrė: „Dėl konkurso, tai aš jame nedalyvausiu, nes norėčiau būti žiuri komisijoje, kad galėčiau budėti dėl premijuojamų kompozicijų lietuviškumo. Savo veikalus aš ir taip galiu paaukoti D. dr., ar ne tiesa?” (M. K. Čiurlionis. Apie muziką ir dailę. Laiškai, užrašai ir straipsniai. Paruošė V. Čiurlionytė-Karužienė. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960, p. 232–234).
Skaityti daugiau

Akistata su Žibuntu Mikšiu

Beveik praėję 2013-ieji buvo palankūs Lietuvos XX a. grafikos istorijai. Leidykla Aidai išleido Aurimo Švedo pokalbius su Petru Repšiu, o Lietuvos dailininkų sąjungos leidykla – Erikos Grigoravičienės knygą apie Žibuntą Mikšį.
Skaityti daugiau

Petro Rauduvės grafikos menas

Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje buvo eksponuojama paro­da „Petras Rauduvė. Grafika. 1932–1993 m. kūryba“, kuria pažymėtos dailininko 100-sios gimimo metinės. Parodoje pristatyta per 150 dailininko kūrinių, atrinktų iš LDM, Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei dailininko šeimos rinkinių. Paro­dai Vilniaus dailės akademijos leidykla išleido albumą apie Petro Rauduvės kūrybą. Šio albumo sudarytoja, parodos kuratorė –­ Regina Urbonienė, dailininkė –­ Sigutė Chlebinskaitė. Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje buvo eksponuojama paro­da „Petras Rauduvė. Grafika. 1932–1993 m. kūryba“, kuria pažymėtos dailininko 100-sios gimimo metinės. Parodoje pristatyta per 150 dailininko kūrinių, atrinktų iš LDM, Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei dailininko šeimos rinkinių. Paro­dai Vilniaus dailės akademijos leidykla išleido albumą apie Petro Rauduvės kūrybą. Šio albumo sudarytoja, parodos kuratorė –­ Regina Urbonienė, dailininkė –­ Sigutė Chlebinskaitė.
Skaityti daugiau

Prieš sugrįžtant į Itakę

Esu Lucas Aubry, Lotaringijos mieste Nancy gimęs prancūzas, beveik trisdešimt metų paryžietis. Jau metus dirbu Vilniuje, esu Prancūzijos ambasados Lietuvoje kalbos atašė. Mano kaimynės ir brangios draugės Eglė Ganda Bogdanienė ir Jūratė Stauskaitė šią vasarą sumanė įtraukti mane į spontanišką meninį renginį, pavadintą „7 mano (meno) dienos“. Palangoje, galerijoje „Ramybė“, abi eksponavo savo darbus, sukurtus per septynias dienas, ir paprašė, kad per šios mažytės parodos atidarymą rugpjūčio 23 d. tarčiau keletą žodžių lankytojams ir svečiams, visiškai savęs nevaržydamas nei pasisakymo laiku, nei tematika, nei pataikūnišku tonu. Tiesiog turėjau pažvelgti prancūzo (sakyčiau, „paprasto prancūziuko“, kaip įvardija Charles’is Trénet savo dainoje „Vėl išvysti Paryžių“) žvilgsniu.Esu Lucas Aubry, Lotaringijos mieste Nancy gimęs prancūzas, beveik trisdešimt metų paryžietis. Jau metus dirbu Vilniuje, esu Prancūzijos ambasados Lietuvoje kalbos atašė. Mano kaimynės ir brangios draugės Eglė Ganda Bogdanienė ir Jūratė Stauskaitė šią vasarą sumanė įtraukti mane į spontanišką meninį renginį, pavadintą „7 mano (meno) dienos“. Palangoje, galerijoje „Ramybė“, abi eksponavo savo darbus, sukurtus per septynias dienas, ir paprašė, kad per šios mažytės parodos atidarymą rugpjūčio 23 d. tarčiau keletą žodžių lankytojams ir svečiams, visiškai savęs nevaržydamas nei pasisakymo laiku, nei tematika, nei pataikūnišku tonu. Tiesiog turėjau pažvelgti prancūzo (sakyčiau, „paprasto prancūziuko“, kaip įvardija Charles’is Trénet savo dainoje „Vėl išvysti Paryžių“) žvilgsniu.
Skaityti daugiau