Tapatybės trajektorijos, (savi)kūros mechanizmai ir herojų skurdas

Šiuolaikinių kultūros studijų paskirtis ­– ginti tapatumą, gilintis į aptingusio proto visuomenei nepatogias patriotizmo, kūrybinio mąstymo, vaizduotės, atsakomybės temas, priminti, kad ir mažų tautų tapatumas nėra tik pilkuma, o jų lemtis – ne vien skurdas ir vargas. Tiesiog reikia surasti moralines atramas, keliant klausimą, kokiomis vertybėmis grindžiame savo dabartį. Ar norime būti tokie patys kaip visi, ar turėtume puoselėti savitumo estetiką? Ar verta stengtis kuo nors nustebinti visą pasaulį? Jau bandėme iš kitų išsiskirti drąsa, bet Lietuvos kaip drąsios šalies įvaizdis, atrodo, tapo savo paties parodija. Vargu ar pavyktų suspindėti ir originalumu, o mūsų „arkliukas“ – archajiškumas, regis, apskritai yra „mušta korta“, nes pagoniška dvasia šiuolaikiniame pasaulyje laikoma kultūriniu anachronizmu…Šiuolaikinių kultūros studijų paskirtis ­– ginti tapatumą, gilintis į aptingusio proto visuomenei nepatogias patriotizmo, kūrybinio mąstymo, vaizduotės, atsakomybės temas, priminti, kad ir mažų tautų tapatumas nėra tik pilkuma, o jų lemtis – ne vien skurdas ir vargas. Tiesiog reikia surasti moralines atramas, keliant klausimą, kokiomis vertybėmis grindžiame savo dabartį. Ar norime būti tokie patys kaip visi, ar turėtume puoselėti savitumo estetiką? Ar verta stengtis kuo nors nustebinti visą pasaulį? Jau bandėme iš kitų išsiskirti drąsa, bet Lietuvos kaip drąsios šalies įvaizdis, atrodo, tapo savo paties parodija. Vargu ar pavyktų suspindėti ir originalumu, o mūsų „arkliukas“ – archajiškumas, regis, apskritai yra „mušta korta“, nes pagoniška dvasia šiuolaikiniame pasaulyje laikoma kultūriniu anachronizmu…
Skaityti daugiau