Inteligentijos pesimizmas ir pasyvumas man nepriimtinas
Šalkauskiai priskiriami žymiausioms Lietuvos inteligentų šeimoms. Dar Mykolas Biržiška knygoje „Lietuvių tautos kelias į naująjį gyvenimą“, kalbėdamas apie mūsų tautai didžiai nusipelniusius, itin reikšmingus darbus nuveikusius žmones, greta Čiurlionių, Šalčių, Alseikų, Žemkalnių, Zubovų paminėjo ir Šalkauskius. Iškiliausia asmenybė – prof. Stasys Šalkauskis, kurio nuopelnus sunku net išvardyti. Tai vienas iš lietuvių filosofinės minties pradininkų, žymus pedagogas, paskutinis tarpukariu Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, Lietuvos katalikų mokslų akademijos įsteigimo 1922 m. iniciatorius, o 1938–1940 m. jos vadovas. Nepaprastai svarus Šalkauskio indėlis į Lietuvos ateitininkų ideologiją – jis sudarė jų programą, o 1927–1930 m. vadovavo jų federacijai. Šis nepriklausomos Lietuvos veikėjas yra daugelio ne tik filosofijos, bet ir pedagogikos, kitų mokslo sričių veikalų autorius, katalikiškų žurnalų Romuva, Židinys, Ateitis ir kitų redaktorius arba bendradarbis.Šalkauskiai priskiriami žymiausioms Lietuvos inteligentų šeimoms. Dar Mykolas Biržiška knygoje „Lietuvių tautos kelias į naująjį gyvenimą“, kalbėdamas apie mūsų tautai didžiai nusipelniusius, itin reikšmingus darbus nuveikusius žmones, greta Čiurlionių, Šalčių, Alseikų, Žemkalnių, Zubovų paminėjo ir Šalkauskius. Iškiliausia asmenybė – prof. Stasys Šalkauskis, kurio nuopelnus sunku net išvardyti. Tai vienas iš lietuvių filosofinės minties pradininkų, žymus pedagogas, paskutinis tarpukariu Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, Lietuvos katalikų mokslų akademijos įsteigimo 1922 m. iniciatorius, o 1938–1940 m. jos vadovas. Nepaprastai svarus Šalkauskio indėlis į Lietuvos ateitininkų ideologiją – jis sudarė jų programą, o 1927–1930 m. vadovavo jų federacijai. Šis nepriklausomos Lietuvos veikėjas yra daugelio ne tik filosofijos, bet ir pedagogikos, kitų mokslo sričių veikalų autorius, katalikiškų žurnalų Romuva, Židinys, Ateitis ir kitų redaktorius arba bendradarbis.
