Prieškario fotografų organizacijos Kaune
Lietuvos fotografija nuo pat pirmųjų 1839 m. mūsų krašte padarytų dagerotipų iki nepriklausomybės atgavimo 1918 m. net 77 metus vystėsi nelaisvės sąlygomis. Šalyje iki tarpukario nebuvo nei vienos fotografų organizacijos, kuri būtų koordinavusi jų veiklą, rengusi parodas, leidusi fotografijai skirtus leidinius. Tik 1926 m. kovo 13 d. Kauno komercinių fotoateljė savininkai įkūrė pirmąją šalyje organizaciją – Lietuvos fotografų profesionalų draugiją[1]. Suvažiavimas vyko fotografo Karlo Baulo ateljė (Kaunas, Laisvės al. 57). Dalyvavo daugiau kaip 50 fotografų, išrinkta valdyba (Šimonas Bajeras, Izidorius Girčys, Mejeris Smečechauskas ir kt.). Organizacija vienijo visos Lietuvos fotografus (taip skelbė įstatai), rūpinosi komercinių ateljė savininkų reikalais, bandė spręsti jų problemas, siekė fotografijos išsivystymo ir plėtros. Nors iki pat organizacijos panaikinimo 1940 m. vykdavo suvažiavimai, buvo renkama valdyba, tačiau visa veikla tebuvo deklaratyvaus pobūdžio. Fotografai mėgėjai liko nuošalyje. Jiems buvo reikalinga sava organizacija, kurios įkūrimo teko palūkėti.
