Lietuvos fotografijos mokykla

Priežastis, lėmusi artimiau susipažinti su vyresniosios kartos fotografės Irenos Giedraitienės kūryba bei gyvenimu, – atsitiktinis austrės žurnalistės komentaras apie 2010 m. rugsėjį Insbruke vykusią parodą „Keturi požiūriai. Aštuoni stabtelėjimai“ (originalus pavadinimas „Four Points. Eight Stops“ – aut. past.). Paroda buvo stengtasi atskleisti dviejų skirtingų kartų požiūrį į žmogų (A. Sutkus, A. Baltėnas), realybę (A. Macijauskas, A. Valiauga), romantiką (R. Rakauskas, R. Pralgauskas) bei egzistenciją (A. Kunčius, J. Deltuvaitė). Spaudoje pasirodžiusiose recenzijose tikėjausi rasti apmąstymų apie Rytų Europos specifiką, Lietuvos sovietmečio ir nepriklausomybės laikų skirtumus, tačiau vienoje iš jų paroda buvo sukritikuota dėl mažo moterų dalyvių skaičiaus. Paaiškinti šį komentarą galėjau žurnalistės neišmanymu apie Rytų Europos ir Lietuvos fotografijos situaciją ir kuriančių moterų fotografių skaičių. Tačiau šį klausimą uždaviau ir sau. Jei šiuolaikinėje Lietuvos fotografijoje turime keletą moterų, tai moteriškų pavardžių tarp sovietinio laikotarpio parodų aprašymų rasime vos vieną kitą. Kaip ir likusiame pasaulyje, fotografijoje dominavo ir iki dabar dominuoja vyrai. Tad klausimas liko – ar turime 7-8 dešimtmečio fotografijos klasikos kartos talentingų autorių moterų? Priežastis, lėmusi artimiau susipažinti su vyresniosios kartos fotografės Irenos Giedraitienės kūryba bei gyvenimu, – atsitiktinis austrės žurnalistės komentaras apie 2010 m. rugsėjį Insbruke vykusią parodą „Keturi požiūriai. Aštuoni stabtelėjimai“ (originalus pavadinimas „Four Points. Eight Stops“ – aut. past.). Paroda buvo stengtasi atskleisti dviejų skirtingų kartų požiūrį į žmogų (A. Sutkus, A. Baltėnas), realybę (A. Macijauskas, A. Valiauga), romantiką (R. Rakauskas, R. Pralgauskas) bei egzistenciją (A. Kunčius, J. Deltuvaitė). Spaudoje pasirodžiusiose recenzijose tikėjausi rasti apmąstymų apie Rytų Europos specifiką, Lietuvos sovietmečio ir nepriklausomybės laikų skirtumus, tačiau vienoje iš jų paroda buvo sukritikuota dėl mažo moterų dalyvių skaičiaus. Paaiškinti šį komentarą galėjau žurnalistės neišmanymu apie Rytų Europos ir Lietuvos fotografijos situaciją ir kuriančių moterų fotografių skaičių. Tačiau šį klausimą uždaviau ir sau. Jei šiuolaikinėje Lietuvos fotografijoje turime keletą moterų, tai moteriškų pavardžių tarp sovietinio laikotarpio parodų aprašymų rasime vos vieną kitą. Kaip ir likusiame pasaulyje, fotografijoje dominavo ir iki dabar dominuoja vyrai. Tad klausimas liko – ar turime 7-8 dešimtmečio fotografijos klasikos kartos talentingų autorių moterų?