Biografijos rekonstrukcijos bandymas: Mikalojus VorobjovasNikolai Vorobyov: An Attempt to Reconstruct a Life

2013 m. spalio 29 d.–2014 m. sausio 19 d. Vilniaus paveikslų galerijoje veikė paroda „Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954)“, skirta VOROBJOVO 110-osioms gimimo metinėms. Parodos kuratorės Giedrė Jankevičiūtė ir Rima Rutkauskienė išsamiai pristatė menotyrininko gyvenimą ir profesinę karjerą, faktinę informaciją įvaizdino dokumentais ir fotografijomis iš Lietuvos dailės muziejaus archyvo ir muziejaus rinkiniuose išlikusiomis Vorobjovo bibliotekos knygomis. Atskira salė buvo skirta Vorobjovo dailės kritikai, jo tekstų ištraukos sugretintos su analizuojamų dailės kūrinių originalais – Marijos Cvirkienės ir vengrų modernisto Vilmoso Aba Nováko tapyba, Viktoro Petravičiaus grafika.
Skaityti daugiau

Čiurlionio raštai

1908 m. lapkričio 16 d. laiške Sofijai Gimbutaitei iš Peterburgo Čiurlionis rašė apie sumanymą prie Dailės draugijos steigti muzikos skyrių („muzikos šaką”), papunkčiui išdėstė jo tikslus ir veikimo būdus, tarp kurių numatytas ir toks: Dailės draugija „paskelbia lietuvių kompozitoriams konkursą lietuviškoms originalioms kompozicijoms”; laiško prieraše pridūrė: „Dėl konkurso, tai aš jame nedalyvausiu, nes norėčiau būti žiuri komisijoje, kad galėčiau budėti dėl premijuojamų kompozicijų lietuviškumo. Savo veikalus aš ir taip galiu paaukoti D. dr., ar ne tiesa?” (M. K. Čiurlionis. Apie muziką ir dailę. Laiškai, užrašai ir straipsniai. Paruošė V. Čiurlionytė-Karužienė. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960, p. 232–234).
Skaityti daugiau

Brandos metas

Kaip reta gražų vėlyvą rudens vakarą M. K. Čiurlionio namai kvietė į pianistės Alos Bendoraitienės jubiliejinį vakarą-koncertą. Muzikinę dovaną savo Mokytojai skyrė M. K. Čiurlionio nacionalinės menų mokyklos mokinės Eglė Valuckaitė, Greta Zamyckaja ir Jūra Elena Šeduikytė. Mylimą koncertmeisterę sveikino gražus būrys Lietuvos muzikantų – obojininkas Robertas Beinaris, trimitininkas Algirdas Januševičius, valtornininkas Mindaugas Gecevičius, altininkas Rolandas Romoslauskas, solistas Remigijus Sabaliauskas, smuikininkai Zbignevas Levickis, Ilona Klusaitė, Ieva Sipaitytė, violončelininkė Vita Šiugždinienė, fleitininkas Andrius Radziukynas, klarnetininkas Algirdas Budrys ir ypatingą statusą šiame vakare turėjęs kontrabosininkas Giedrius Bendoraitis. Prie fortepijono savo pozicijų visą vakarą niekam neužleido pati solenizantė.
Skaityti daugiau

Kaip Čiurlionis vos netapo Sibiro kirpėju

Ilgą laiką galvojau, kad aukščiausiu piniginiu nominalu esame įsivertinę Vincą Kudirką, tarp kurio ir vieno lito vertės jau iš apyvartos iškritusios Žemaitės – neįveikiamos prarajos (prisiminus dar ir „vargšą” Valančių, stebiuosi, kaip žemaičiai nesukilo dėl tokios diskriminacijos). Pasirodo, 1991 m. išleistas nemažas kiekis tūkstančio litų vertės banknotų su Čiurlionio portretu averse ir „Karalių pasakos” reprodukcija reverse (dail. Rytis Valantinas) „brandinami” Lietuvos banko saugyklose euro įvedimo valandai – kad papuoštų muziejų ir numizmatų kolekcijas. „Karalių pasaka”, žinia, priklauso karaliams. Su Čiurlioniu mūsų šalies plačiojoje visuomenėje yra atsitikę panašiai kaip su stambiausiu –­ 1000 litų – banknotu lietuviškoje valiutoje: jis tapo kultūriniu kapitalu, sutelktu šalies intelektualinio elito rankose, ne laisvai kursuojančiu ir čiupinėjamu kieno tik įsigeidus.Ilgą laiką galvojau, kad aukščiausiu piniginiu nominalu esame įsivertinę Vincą Kudirką, tarp kurio ir vieno lito vertės jau iš apyvartos iškritusios Žemaitės – neįveikiamos prarajos (prisiminus dar ir „vargšą” Valančių, stebiuosi, kaip žemaičiai nesukilo dėl tokios diskriminacijos). Pasirodo, 1991 m. išleistas nemažas kiekis tūkstančio litų vertės banknotų su Čiurlionio portretu averse ir „Karalių pasakos” reprodukcija reverse (dail. Rytis Valantinas) „brandinami” Lietuvos banko saugyklose euro įvedimo valandai – kad papuoštų muziejų ir numizmatų kolekcijas. „Karalių pasaka”, žinia, priklauso karaliams. Su Čiurlioniu mūsų šalies plačiojoje visuomenėje yra atsitikę panašiai kaip su stambiausiu –­ 1000 litų – banknotu lietuviškoje valiutoje: jis tapo kultūriniu kapitalu, sutelktu šalies intelektualinio elito rankose, ne laisvai kursuojančiu ir čiupinėjamu kieno tik įsigeidus.
Skaityti daugiau

Horizontali Čiurlionio vertikalė

LNOBT didžioji rausva uždanga atitraukta, sceną aklinai dengia juoda užsklanda, o jai pakilus, trečdalį erdvės kairėje scenos pusėje užstoja tvirtai išbrėžtos lygiagrečios vertikalės; gilumoje boluoja grūdėtos faktūros ekranas ir grubiai išpjauta pažįstamo miško linija. Iki blizgių grindų leidžiasi ir kyla iš juostelių suformuoti stulpai, primenantys mūsų šiandieninio genialaus emigranto Žilvino Kempino tūbas. Įžangoje įėjus artistams kairioji griežtai suliniuota pusė mūsų akyse ima mirguliuoti, kelia apgaulingą optinį efektą, kuris trikdo ir kažką pasislinkusio jau pranašauja. Scenografija keisis nežymiai, bet iš esmės, iš spektaklio vidaus –­ herojus serga, jo psichika krinka, todėl visos pasaulio linijos ims virpėti, vertikalės plonės ir lengvės, kristalo struktūra keisis, atnešdama suirimą, beprotystę. LNOBT didžioji rausva uždanga atitraukta, sceną aklinai dengia juoda užsklanda, o jai pakilus, trečdalį erdvės kairėje scenos pusėje užstoja tvirtai išbrėžtos lygiagrečios vertikalės; gilumoje boluoja grūdėtos faktūros ekranas ir grubiai išpjauta pažįstamo miško linija. Iki blizgių grindų leidžiasi ir kyla iš juostelių suformuoti stulpai, primenantys mūsų šiandieninio genialaus emigranto Žilvino Kempino tūbas. Įžangoje įėjus artistams kairioji griežtai suliniuota pusė mūsų akyse ima mirguliuoti, kelia apgaulingą optinį efektą, kuris trikdo ir kažką pasislinkusio jau pranašauja. Scenografija keisis nežymiai, bet iš esmės, iš spektaklio vidaus –­ herojus serga, jo psichika krinka, todėl visos pasaulio linijos ims virpėti, vertikalės plonės ir lengvės, kristalo struktūra keisis, atnešdama suirimą, beprotystę.
Skaityti daugiau

101 metai be M. K. Čiurlionio. Tabu

Ką tik nuaidėjo 100-osios Mikalojaus Konstantino Čiurlionio išėjimo metinės. Skaičių magija primena, kad pasitikęs savo gimimo šimtmetį kūrėjas pateikia paraišką amžinybei, o minint jo mirties šimtmetį patikrinama, ar paraiška priimta. Tapo klasiku? – laukia amžinas gyvenimas. Akivaizdu, kad M. K. Čiurlionis iš amžinųjų menininkų kohortos ir todėl ne mažiau akivaizdu, kad jo kūrybos horizontai plėsis. O kartu turės gilėti ir jo asmenybės pažinimas.Ką tik nuaidėjo 100-osios Mikalojaus Konstantino Čiurlionio išėjimo metinės. Skaičių magija primena, kad pasitikęs savo gimimo šimtmetį kūrėjas pateikia paraišką amžinybei, o minint jo mirties šimtmetį patikrinama, ar paraiška priimta. Tapo klasiku? – laukia amžinas gyvenimas. Akivaizdu, kad M. K. Čiurlionis iš amžinųjų menininkų kohortos ir todėl ne mažiau akivaizdu, kad jo kūrybos horizontai plėsis. O kartu turės gilėti ir jo asmenybės pažinimas.
Skaityti daugiau

Jevgenijus Starodubcevas apie Čiurlionį: „Ten turbūt glūdi kur kas daugiau dalykų, nei aš aptikau“

Kasmet savo tautos genijų Mikalojų Konstantiną Čiurlionį atrandame iš naujo: apie jo kūrybą leidžiami vis nauji darbai, jo muzika vis dažniau skamba koncertų salėse, kuriamos aranžuotės ir daromi nauji įrašai, skaitomi pranešimai konferencijose. Atrandančiųjų būrys gausėja ir pasaulyje. Štai britų režisierius Bobas Mullanas ėmėsi statyti biografinį filmą „Žvaigždžių sonata“. Prie Čiurlionio vardo garsinimo labai prisideda Tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas – jame gimsta naujų kolumbų, kurie ne tik atveria sau patiems dar nežinomą muzikos kontinentą, bet ir mums kartais pateikia sensacingų atradimų.Kasmet savo tautos genijų Mikalojų Konstantiną Čiurlionį atrandame iš naujo: apie jo kūrybą leidžiami vis nauji darbai, jo muzika vis dažniau skamba koncertų salėse, kuriamos aranžuotės ir daromi nauji įrašai, skaitomi pranešimai konferencijose. Atrandančiųjų būrys gausėja ir pasaulyje. Štai britų režisierius Bobas Mullanas ėmėsi statyti biografinį filmą „Žvaigždžių sonata“. Prie Čiurlionio vardo garsinimo labai prisideda Tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas – jame gimsta naujų kolumbų, kurie ne tik atveria sau patiems dar nežinomą muzikos kontinentą, bet ir mums kartais pateikia sensacingų atradimų.
Skaityti daugiau

Vainikas Čiurlioniui nupintas „Didžiajame muzikų parade“

Žaismingo klasikinės muzikos šou reputaciją pelnęs „Didysis muzikų paradas“ 2011 metais surimtėjo –gruodžio 17 d. vykusi šventė buvo pažymėta kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos ženklu.Žaismingo klasikinės muzikos šou reputaciją pelnęs „Didysis muzikų paradas“ 2011 metais surimtėjo –gruodžio 17 d. vykusi šventė buvo pažymėta kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos ženklu.
Skaityti daugiau

Du tūkstančiai vienuoliktieji: reikšmių konfigūracijos

Metus uA?baigianA?iame RaA?ytojA? klubo vakare Antanas A. Jonynas iA?tarA�: metA? pradA?ioj netekome Justino MarcinkeviA?iaus, pabaigoj a�� Vaclavo Havelo. RaA?ytojA? sA�jungos pirmininkas priminA� asmenybes, veikusias ne tik kA�ryba, bet ir A?moniA?kumu, moralinA�mis pozicijomis, visuomeniniu aktyvumu.Metus uA?baigianA?iame RaA?ytojA? klubo vakare Antanas A. Jonynas iA?tarA�: metA? pradA?ioj netekome Justino MarcinkeviA?iaus, pabaigoj a�� Vaclavo Havelo. RaA?ytojA? sA�jungos pirmininkas priminA� asmenybes, veikusias ne tik kA�ryba, bet ir A?moniA?kumu, moralinA�mis pozicijomis, visuomeniniu aktyvumu.
Skaityti daugiau