Kas galanda išlaisvinimo, o kas slopinimo įrankius?

Kalifornijos universiteto Los Andžele Edukacijos ir informacijos fakulteto Edukacijos filosofijos katedros vedėjas profesorius Douglas’as Kellneris ­– tarptautiniu mastu pripažintas šiuolaikinių medijų teoretikas, priskiriamas trečiajai kultūros ir visuomenės analitikų kartai, tęsiančiai Frankfurto mokyklos tradiciją. Niujorko Kolumbijos universitete baigęs filosofijos studijas, dalyvavo protesto akcijose prieš karą Vietname. Kritinės teorijos (critical theory) studijas tęsė Vokietijos Tiubingeno universitete, vėliau Prancūzijoje, kur lankė Michelio Foucault, Jeano Baudrillard’o, Gilles’io Deleuze’o paskaitas.
Skaityti daugiau

Apie autoportretą ir kita

Nepamenu, kada pirmą kartą bandžiau nupiešti autoportretą. Tačiau labai gerai pamenu pirmą autoportretą, kurį tapiau aliejiniais dažais. Galbūt todėl, kad tai buvo pirmas darbas mano gyvenime, nutapytas aliejiniais. Man buvo 16 metų, buvau ką tik pabėgęs iš namų ir autoportretas žymėjo mano savarankiško gyvenimo pradžią. Nuo to momento prasidėjo dramatiški mano santykiai su tapyba.
Skaityti daugiau

Teksto kelionės po medijų šalis

Tekstų yra daug, ir tekstų vis daugėja. Jie „nuolat kuriami ir niekada nebus sukurti“, kartu – yra nuolat perkuriami ir perrašomi, atsikartoja skirtingais pavidalais ir skirtingose aplinkose. „Nuaidėdami“ per skirtingas medijas, tekstai virsta daugybiniais atspindžiais, kartojančiais vienas kitą ir kuriančiais nepabaigiamo, bet nieko nauja nesakančio murmėjimo įspūdį. Tekstų yra daug, ir tekstų vis daugėja. Jie „nuolat kuriami ir niekada nebus sukurti“, kartu – yra nuolat perkuriami ir perrašomi, atsikartoja skirtingais pavidalais ir skirtingose aplinkose. „Nuaidėdami“ per skirtingas medijas, tekstai virsta daugybiniais atspindžiais, kartojančiais vienas kitą ir kuriančiais nepabaigiamo, bet nieko nauja nesakančio murmėjimo įspūdį.
Skaityti daugiau

XXI a. reprezentuoja XX a. vizija?

Skaitmeninė revoliucija pasiūlė tokias radikaliai naujas vaizdų kūrimo technologijas, kad meninei fotografijai iškilo dilema: būti ar nebūti? Iš vienetų ir nulių sudarytas virtualus atvaizdo kodas keičia fotografijos, kaip meno praktikos ir kultūros objekto, sampratą. Bandoma, pasak Tomo Gunningo, iš naujo nustatyti medijos ribas, atrasti jos prasmę. Kas yra ir kas nėra fotografija? Kur ji prasideda ir kur baigiasi? Kur lokalizuoti CGI (computer generated graphics) – šiapus ar anapus fotografijos ribų? Atsakymų ieško visi: kritikai teigia, kad pasikeitė pažintinė ir būtiškoji fotografijos bazė, praktikai permąsto fotografijos kaip indeksiško atvaizdo supratimą ir kuria tai, ką prancūzų filosofas Jacques’as Ranciere’as vadina „vaizdais/sakiniais“, darančiais poveikį ne tiesiogiai per vaizdus, regimus nuotraukoje, bet per kultūrinius kodus.1 Institucijos rengia parodas, praktikų kūrinius gretindamos su teoretikų įžvalgomis.Skaitmeninė revoliucija pasiūlė tokias radikaliai naujas vaizdų kūrimo technologijas, kad meninei fotografijai iškilo dilema: būti ar nebūti? Iš vienetų ir nulių sudarytas virtualus atvaizdo kodas keičia fotografijos, kaip meno praktikos ir kultūros objekto, sampratą. Bandoma, pasak Tomo Gunningo, iš naujo nustatyti medijos ribas, atrasti jos prasmę. Kas yra ir kas nėra fotografija? Kur ji prasideda ir kur baigiasi? Kur lokalizuoti CGI (computer generated graphics) – šiapus ar anapus fotografijos ribų? Atsakymų ieško visi: kritikai teigia, kad pasikeitė pažintinė ir būtiškoji fotografijos bazė, praktikai permąsto fotografijos kaip indeksiško atvaizdo supratimą ir kuria tai, ką prancūzų filosofas Jacques’as Ranciere’as vadina „vaizdais/sakiniais“, darančiais poveikį ne tiesiogiai per vaizdus, regimus nuotraukoje, bet per kultūrinius kodus.1 Institucijos rengia parodas, praktikų kūrinius gretindamos su teoretikų įžvalgomis.
Skaityti daugiau