„…vėl grįžtame į Lietuvą“

„Antrasis vardinis balsavimas – dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo akto. 22 val. 44 min. vėl grįžtame į Nepriklausomą Lietuvą.” Tokiu sausu, telegrafiniu stiliumi „Respublikos” žurnalistė Valė Čeplevičiūtė 1990-ųjų kovo 13-ąją apibend­rino tai, kas įvyko prieš porą dienų („Užrašai istorijai”, Respublika, 1990, Nr. 50).
Skaityti daugiau

(NE)BŪTINYBĖ: KAIP ATSIMENAME 1991-ųjų SAUSIO 13-ąją?

Teatrologės Godos Dapšytės, latvių dramaturgo Janio Balodžio, lietuviams neblogai pažįstamo ir mylimo latvių režisieriaus Valterio Silio ir aštuonių jaunų lietuvių aktorių „Barikados“ Nacionaliniame dramos teatre pasirodė tiesiog nepadoriai laiku. Šis spektaklis, ryžęsis priminti laisvės kovų metą, turėjo tokį šiuolaikinės politinės realybės „režisierių“ išprovokuotą epilogą, kokio geriau, aišku, nebūtų turėjęs. (Ne)pasisekė! Po premjeros parėjus namo, buvo galima, tiesą sakant, privaloma įsijungti LRT – vietoj Eurovizijos, apie kurią valiūkiškoje „Barikadų“ įžangoje E. (Monika Vaičiulytė) sako: „Latviai už mus nebalsuoja“, todėl „turime jų nekęsti“, dainų atrankos buvo tiesiogiai transliuojami įvykiai iš Kijevo Nepriklausomybės aikštės.
Skaityti daugiau

Sąjūdis – „gatvinis“ ir Gedimino prospekto

Laiminga yra karta, gyvenusi Sąjūdžiu – jos venose audringai sruvo svaigus gyvenimo vynas, nors ir su kartėlio prieskoniu, nes buvo konsekruotas tėvų ir senelių kančiomis. Laimingi esame tie, kurie patyrė tą nenusakomą laimės ir džiugesio jausmą, kai pasirodė, kad tai, ką buvome skaitę storose ir išmintingose istorijos knygose apie žmogaus dvasios pakilimus ir skrydžius, nebesuprantamus palikuonims, vyksta iš tikrųjų ir tu esi šio stebuklo dalyvis ar net lėmėjas, nes ir nuo tavęs, mažo žmogaus, irgi priklauso ar įvyks, ar realizuosis stebuklas, palaimintas ten, aukštai, bet vykstantis čia, žemėje – čia ir dabar, tavo tėvynėje, Lietuvoje. Laiminga yra karta, gyvenusi Sąjūdžiu – jos venose audringai sruvo svaigus gyvenimo vynas, nors ir su kartėlio prieskoniu, nes buvo konsekruotas tėvų ir senelių kančiomis. Laimingi esame tie, kurie patyrė tą nenusakomą laimės ir džiugesio jausmą, kai pasirodė, kad tai, ką buvome skaitę storose ir išmintingose istorijos knygose apie žmogaus dvasios pakilimus ir skrydžius, nebesuprantamus palikuonims, vyksta iš tikrųjų ir tu esi šio stebuklo dalyvis ar net lėmėjas, nes ir nuo tavęs, mažo žmogaus, irgi priklauso ar įvyks, ar realizuosis stebuklas, palaimintas ten, aukštai, bet vykstantis čia, žemėje – čia ir dabar, tavo tėvynėje, Lietuvoje.
Skaityti daugiau

Kas gena lietuvį iš Lietuvos?

Jau kuris laikas, kai naktimis galva įkaista nuo begalinių minčių apie emigraciją. Kada ji užverda nuo skaudaus klausimo: koks kipšas gena lietuvį iš Lietuvos, tada į mano vaikystės kiemą įdarda su savo amžina bėda Lupatų Karalius Icikas, kuris sustabdo savo Feniksą ir, dar nepastatęs kojos ant žemės, garsiai, it koks Homero Stentoras, apsiskelbia: – Ponia Polyna, Lupatų Karalius Icikas jau tamstos kieme!Jau kuris laikas, kai naktimis galva įkaista nuo begalinių minčių apie emigraciją. Kada ji užverda nuo skaudaus klausimo: koks kipšas gena lietuvį iš Lietuvos, tada į mano vaikystės kiemą įdarda su savo amžina bėda Lupatų Karalius Icikas, kuris sustabdo savo Feniksą ir, dar nepastatęs kojos ant žemės, garsiai, it koks Homero Stentoras, apsiskelbia: – Ponia Polyna, Lupatų Karalius Icikas jau tamstos kieme!
Skaityti daugiau

Katastrofos belaukiant

Sukako 22-eji Nepriklausomybės metai. Visus tuos metus taip ir laukėme šitos sukakties, tarsi dvejodami ir bijodami, ar pavyks tiek laiko išbūti nepriklausomiems. Tarsi žiūrėjome į kalendorių, dairydamiesi tų pačių grėsmę nurodančių ženklų, kuriuos jau retrospektyviai išskaitėme pirmosios Nepriklausomybės pabaigos išvakarėse. Ir, žinoma, iš visų jėgų stengėmės nekartoti klaidų, kurias, matėme, darė mūsų seneliai prieškariu. Visus tuos metus gyvenome ir gyvename nelaimės nuojautomis; ir esame tiek prisirišę prie nelaimės laukimo, kad veikiausiai nežinotume kaip elgtis ir gyventi, jei Apvaizda pašnibždėtų į ausį, kad artimiausius šimtą metų būsime laisvi, tad turėtume tuos metus panaudoti geriems ir didiems darbams. Sukako 22-eji Nepriklausomybės metai. Visus tuos metus taip ir laukėme šitos sukakties, tarsi dvejodami ir bijodami, ar pavyks tiek laiko išbūti nepriklausomiems. Tarsi žiūrėjome į kalendorių, dairydamiesi tų pačių grėsmę nurodančių ženklų, kuriuos jau retrospektyviai išskaitėme pirmosios Nepriklausomybės pabaigos išvakarėse. Ir, žinoma, iš visų jėgų stengėmės nekartoti klaidų, kurias, matėme, darė mūsų seneliai prieškariu. Visus tuos metus gyvenome ir gyvename nelaimės nuojautomis; ir esame tiek prisirišę prie nelaimės laukimo, kad veikiausiai nežinotume kaip elgtis ir gyventi, jei Apvaizda pašnibždėtų į ausį, kad artimiausius šimtą metų būsime laisvi, tad turėtume tuos metus panaudoti geriems ir didiems darbams.
Skaityti daugiau