Browsing Tag

partizanai

8 įrašų

KĄ BYLOJA VIENIŠI KRYŽIAI

Aukštaitija žavi savo ežerais, šviesiais pušynais, vaizdingomis apylinkėmis. Jeigu nuo Molėtų pasuksime Labanoro link, važiuosime nuotaikingu banguotu plentu – nuo vieno kalnelio kilsime ant kito, matysime laukus, išsimėčiusias kaimų sodybas, už miško išvysime nuostabaus grožio Baltųjų Lakajų ežerą. Vaizdingi ežero krantai, salos ir įlankos, nepaprastai skaidrus vanduo… Vilniaus universiteto studentų biologų palapinių stovykla buvo įsikūrusi šiauriniame ežero krante, prie žvyruoto paplūdimio, netoli Mindūnų kaimo. Vienoje iš sodybų gyveno miela, nuoširdi moteris Elena Rusteikienė. Prižiūrėjo nedidelį savo ūkelį, laikė dvi karves, kasdien duodavo studentams puskibirį šilto pieno. Netoliese, buvusios jos tėvų sodybos vietoje, rymojo aukštas kryžius.
Skaityti daugiau
0
0
0

„LIKĘ TRISE LEIDŽIAM VAKARĄ TYLIAI SVAJODAMI“

Lietuvos partizanų karo istorijos tyrėjai ir visi ja besidomintys tikrai turi pagrindo džiūgauti, po daugiau nei dvidešimt atkurtos Nepriklausomybės metų pagaliau sulaukę pirmo tikrai rimto, akademinio šios istorijos šaltinio leidimo. Tiesa, teisybės dėlei reikia paminėti, kad tai nėra pirmas mėginimas pristatyti partizanų vado Balio Vaičėno rašytinį palikimą. Dienoraščio ištraukos ir laiškai buvo išspausdinti ir prieš porą metų išleistoje knygoje, kurioje mėginta atskleisti Vytauto apygardos Lokio rinktinės istoriją.
Skaityti daugiau
0
0
0

Žiniasklaidos laikas (5)

2013 ir 2014-ųjų metų sandūroje vyko įdomūs dalykai. Gruodžio 20 d. Lietuvos nacionalinis istorikų komitetas paskelbė laišką „Dėl Lietuvos tautos istorinės atminties įstatymo projekto”. Lietuvos istorikų profesionalų bendruomenę vienijanti ir jai atstovaujanti institucija minėtame laiške, adresuotame Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei, išreiškė susirūpinimą įstatymo projekte deklaruojamu siekiu įtvirtinti Lietuvoje „vieningą bendros istorijos praeities suvokimą” (iš įstatymo projekto „Aiškinamojo rašto”), kuriuo turėtų rūpintis Tautos istorinės atminties taryba.
Skaityti daugiau
0
0
0

Kęstutis K. Girnius: „Dauguma lietuvių truputį kreivai žiūri į išeivius“

Įvedus Kęstučio Kazimiero Girniaus (g. 1946) vardą ir pavardę interneto paieškos sistemoje, per kelias sekundes galima sužinoti, jog jis – politologas, komentuojantis ir Lietuvos vidaus politikos, ir užsienyje vykstančius procesus. Nustebintų komentarų radijui, televizijai, interneto portalams bei žurnalams gausa. Dar galima sužinoti, jog nuo 2007 metų docentas K. Girnius dėsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI), yra Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys.
Skaityti daugiau
0
0
0

Mintijimai

Atmintis ir sąmonė – tarsi aruodai, talpinantys gyvenimo patirtį. Jų neištrinsi kaip magnetofono juostelės. Kasdienybė vis gausiau ir gausiau pripildo aruodus. Atmintis dirba pasirinktinai. Ji fiksuoja tai, kas atrodo svarbu, ir tarsi atmeta kitą informaciją. O sąmonė, gyvas organizmas, alsuoja, nuolatos kinta, priversdama mus vis kitaip žvelgti į supantį pasaulį. Jos valia staiga gali prasiveržti prisiminimai, vakar tvyroję atminties paribyje – po daugelio metų atsklidus pažįstamam kvapui, šmėkštelėjus matytai spalvai, suskambus motyvui, kažkada tam tikroje situacijoje labai reikšmingam, iškyla prieš akis anuometiniai vaizdai.Atmintis ir sąmonė – tarsi aruodai, talpinantys gyvenimo patirtį. Jų neištrinsi kaip magnetofono juostelės. Kasdienybė vis gausiau ir gausiau pripildo aruodus. Atmintis dirba pasirinktinai. Ji fiksuoja tai, kas atrodo svarbu, ir tarsi atmeta kitą informaciją. O sąmonė, gyvas organizmas, alsuoja, nuolatos kinta, priversdama mus vis kitaip žvelgti į supantį pasaulį. Jos valia staiga gali prasiveržti prisiminimai, vakar tvyroję atminties paribyje – po daugelio metų atsklidus pažįstamam kvapui, šmėkštelėjus matytai spalvai, suskambus motyvui, kažkada tam tikroje situacijoje labai reikšmingam, iškyla prieš akis anuometiniai vaizdai.
Skaityti daugiau
0
0
0

Už savo tėvus, namus ir Tėvynę…

Pokaris Lietuvoje – tragiškas netekčių ir pasirinkimų metas, atvėręs ne tik kolaboravimo su okupantais galimybę, bet ir herojišką savęs atsižadėjimą dėl Tiesos ir Laisvės. Šiandien sunku įsivaizduoti tas kasdienes aplinkybes, kuriomis vyko konkretaus žmogaus apsisprendimo dilema – pasiduoti ar priešintis, nes likti nuošaly buvo tiesiog neįmanoma… Nors partizaninis pasipriešinimas po devynerių metų (1944–1953) įnirtingų kovų ginklu bei spausdintu žodžiu, neįtikėtinų žygdarbių, tragiškų išdavysčių, slapstymosi bunkeriuose bei nuožmios medžioklės buvo sunaikintas, tačiau šios istorijos nesunyko, bet sudaigino laisvės ilgesio daigus ir kitoms kartoms.Pokaris Lietuvoje – tragiškas netekčių ir pasirinkimų metas, atvėręs ne tik kolaboravimo su okupantais galimybę, bet ir herojišką savęs atsižadėjimą dėl Tiesos ir Laisvės. Šiandien sunku įsivaizduoti tas kasdienes aplinkybes, kuriomis vyko konkretaus žmogaus apsisprendimo dilema – pasiduoti ar priešintis, nes likti nuošaly buvo tiesiog neįmanoma… Nors partizaninis pasipriešinimas po devynerių metų (1944–1953) įnirtingų kovų ginklu bei spausdintu žodžiu, neįtikėtinų žygdarbių, tragiškų išdavysčių, slapstymosi bunkeriuose bei nuožmios medžioklės buvo sunaikintas, tačiau šios istorijos nesunyko, bet sudaigino laisvės ilgesio daigus ir kitoms kartoms.
Skaityti daugiau
0
0
0

„Mažyčio ir Pušelės sužadėtuvės“: partizanų mūšio rekonstrukcija

Istorijos rekonstrukcija arba gyvąja istorija įprastai vadiname istorinių įvykių bei praeities epizodų atkūrimą ir inscenizaciją. Kitaip tariant, jų atlikimą šiandien. Gana ilgą laiką karo rekonstrukcija buvo marginalinė kultūros sfera, stokojusi profesionalių istorikų ir tyrinėtojų dėmesio. Vis dėlto pastaraisiais metais gyvosios istorijos renginiai tampa vis populiaresne istorinių įvykių reprezentacijos forma visame pasaulyje. Vanessa Agnew to priežastimi laiko atkuriamų istorinių įvykių emocinį poveikį jos dalyviams ir žiūrovams. Greta įtaigą stiprinančio teatrališkumo ir sentimentalumo edukaciniu požiūriu karo rekonstrukcija leidžia populiaria pramogine forma pristatyti istorinius įvykius, išryškinant tai, kas dažnai lieka jų užkulisiuose. Istorijos rekonstrukcija arba gyvąja istorija įprastai vadiname istorinių įvykių bei praeities epizodų atkūrimą ir inscenizaciją. Kitaip tariant, jų atlikimą šiandien. Gana ilgą laiką karo rekonstrukcija buvo marginalinė kultūros sfera, stokojusi profesionalių istorikų ir tyrinėtojų dėmesio. Vis dėlto pastaraisiais metais gyvosios istorijos renginiai tampa vis populiaresne istorinių įvykių reprezentacijos forma visame pasaulyje. Vanessa Agnew to priežastimi laiko atkuriamų istorinių įvykių emocinį poveikį jos dalyviams ir žiūrovams. Greta įtaigą stiprinančio teatrališkumo ir sentimentalumo edukaciniu požiūriu karo rekonstrukcija leidžia populiaria pramogine forma pristatyti istorinius įvykius, išryškinant tai, kas dažnai lieka jų užkulisiuose.
Skaityti daugiau
0
0
0

Svarbiau ne gyvybę, bet gyvenimą Tėvynei atiduoti

Andrius Dručkus (g. 1928) partizano priesaiką davė, kai jam tebuvo septyniolika. Tačiau netrukus gavo specialią užduotį, kurią sąžiningai ir nuosekliai vykdo visą savo gyvenimą – būti laisvės kovų metraštininku, kuris perteikia tikrąjį jų vaizdą. Dalį jo sukauptų laisvės kovų eksponatų galima išvysti Obelių muziejuje, Rokiškio rajone. Su A. Dručkumi kalbėjomės tiek apie Rytų Aukštaitijos partizanų kovas, tiek apie jo pastangas plėtoti kraštotyros veiklą, diegiant jauniems žmonėms Tėvynės meilę.Andrius Dručkus (g. 1928) partizano priesaiką davė, kai jam tebuvo septyniolika. Tačiau netrukus gavo specialią užduotį, kurią sąžiningai ir nuosekliai vykdo visą savo gyvenimą – būti laisvės kovų metraštininku, kuris perteikia tikrąjį jų vaizdą. Dalį jo sukauptų laisvės kovų eksponatų galima išvysti Obelių muziejuje, Rokiškio rajone. Su A. Dručkumi kalbėjomės tiek apie Rytų Aukštaitijos partizanų kovas, tiek apie jo pastangas plėtoti kraštotyros veiklą, diegiant jauniems žmonėms Tėvynės meilę.
Skaityti daugiau
0
0
0