Lietuvio „Oneginas“ Paryžiuje

Teatro pasaulis ima funkcionuoti kaip sporto: užuot griežtai laikiusis nacionalinių ribų, garantuojančių komandos tapatybę, imamasi samdyti „legionierius”. Taip nutiko su žymiuoju Maskvos J. Vachtangovo valstybiniu akademiniu teatru, kurio meno vadovu tapo Rimas Tuminas. Ir štai Tumino spektaklis „Eugenijus Oneginas” keliauja į Prancūziją, tik ne su lietuvių, o su rusų trupe. Tiesa, spektaklio pastatymui Tuminas susirinko kone visą lietuvišką komandą (dailininkas –­ A. Jacovskis, kompozitorius – F. Latėnas, choreografija –­ A. Cholina). Vis dėlto aktoriai ir jų vaidyba, visa aktorinė (stanislavskiškoji) mokykla lieka grynai rusiška.
Skaityti daugiau

Sumaišties fone. 2013 metų Prancūzijos literatūros premijos

Šiandien Prancūzija išgyvena ne pačius geriausius laikus. Nedarbas pasiekė neregėtas aukštumas, prancūzų perkamoji galia krito iki 1971 metų lygio, sumažintas Prancūzijos skolinimosi reitingas, šalies prezidentą šiandien teigiamai vertina tik 20 procentų respondentų (François Hollande’as yra prasčiausiai vertinamas šalies vadovas per visą V-osios Respublikos istoriją, kuri skaičiuojama nuo 1958 metų), juodaodę teisingumo ministrę C. Taubira ne tik vaikai per demonstraciją, bet ir savaitraštis „Minute” išvadino beždžione, atskleisdamas, kad Prancūzijos deklaruojamos moralinės vertybės gali būti bet kada pažeidžiamos (ministrė atsisakė bylinėtis su juo, nenorėdama daryti jam reklamos). Suprantama, kad visa tai tik didina įtampą ir kelia sumaištį šalyje.
Skaityti daugiau

Ar skristi iš tikrųjų lengva?

Na, tai kaip tavo klounai ir meškos?“ – klausinėjo draugai, kai grįžau iš Prancūzijos, iš Ošo (Auch) miestelio, kur spalio 18–27 d. vyko šiuolaikinio cirko festivalis Circus. Greičiausiai nė vienas iš jų nesuprato, kur ir ko važiavau, tuo labiau – kaip kultūros žurnalistė. Juk lietuvių supratimu (taip rašo ir mūsiškė wikipedia), cirkas – tai istoriškai susiklosčiusi paskirų triukų visuma. Juos vienija panaši, mažai kintanti, todėl daug kam nuobodi atlikimo technika, daugiausia akrobatika, ekvilibristika, gyvūnų dresavimas, gimnastika, magija, klounada, voltižiravimas ir žongliravimas. Meluočiau, jeigu teigčiau, kad vadinamasis šiuolaikinis cirkas, apie kurį ketinu kalbėti šiame straipsnyje, visa tai paneigia.
Skaityti daugiau

Menas, amatas, technika

Kukli erdvė, spalvotas, bet smulkutis katalogas, vos kelių dienų trukmės paroda – net nepagalvotum, kad tai vienas iš svarbesnių pasaulio knygrišystės meno renginių. Tačiau vos pažvelgi į eksponatus, abejonės išsisklaido – ši bienalė tikrai solidi, profesionaliai parengta, labai koncentruota. Po vienu stogu tilpo ir paroda su keliais šimtais įstabiausiai įrištų knygų, ir edukacinės programos vaikams, ir du projektoriai, kuriuose be perstojo sukosi profesionalaus knygų restauravimo, įrišimo mokymų vaizdai. Greta buvo galima įsigyti knygų apie knygrišystę, įrankių, medžiagų, skirtų knygrišiams ir… neįrištų bibliofilinių leidinių. Būtent tas bibliofilinių leidinių prekystalis geriausiai iliustravo, kokio masto kultūrinis reiškinys šioje šalyje yra knygos menas.Kukli erdvė, spalvotas, bet smulkutis katalogas, vos kelių dienų trukmės paroda – net nepagalvotum, kad tai vienas iš svarbesnių pasaulio knygrišystės meno renginių. Tačiau vos pažvelgi į eksponatus, abejonės išsisklaido – ši bienalė tikrai solidi, profesionaliai parengta, labai koncentruota. Po vienu stogu tilpo ir paroda su keliais šimtais įstabiausiai įrištų knygų, ir edukacinės programos vaikams, ir du projektoriai, kuriuose be perstojo sukosi profesionalaus knygų restauravimo, įrišimo mokymų vaizdai. Greta buvo galima įsigyti knygų apie knygrišystę, įrankių, medžiagų, skirtų knygrišiams ir… neįrištų bibliofilinių leidinių. Būtent tas bibliofilinių leidinių prekystalis geriausiai iliustravo, kokio masto kultūrinis reiškinys šioje šalyje yra knygos menas.
Skaityti daugiau

Lituanofilai ir Lietuvos patriotai

Visi maždaug žinome, kas yra frankofilas. Tai žmogus, kuris yra Prancūzijos, prancūzų ir visko, kas prancūziška, gerbėjas. Jis moka prancūzų kalbą, žavisi jos literatūra, išmano šalies istoriją. Ne vienas frankofilas yra geriau ir giliau susipažinęs su Prancūzijos kultūra, jos regionų ypatybėmis ir papročiais negu eilinis šalies gyventojas. Frankofilai dažnai lankosi Prancūzijoje ar ten gyvena, mėgina įsilieti į šalies ir tautos gyvenimą. Jie mano, kad Prancūzija ir prancūzai yra verti pagarbos dėl savo pasiekimų, kad prancūzų gyvensena yra sektina. Frankofilai nėra retenybė. Į jų gretas galime įrikiuoti rašytoją Samuelį Beckettą, istoriką Richardą Cobbą, daugelį į Paryžių atvykusių ir jo niekada nepalikusių menininkų. Bet kad ir koks neribotas būtų jų entuziazmas visko, kas prancūziska, atžvilgiu, šitie žmonės yra frankofilai, o ne Prancūzijos patriotai. Kodėl? Visi maždaug žinome, kas yra frankofilas. Tai žmogus, kuris yra Prancūzijos, prancūzų ir visko, kas prancūziška, gerbėjas. Jis moka prancūzų kalbą, žavisi jos literatūra, išmano šalies istoriją. Ne vienas frankofilas yra geriau ir giliau susipažinęs su Prancūzijos kultūra, jos regionų ypatybėmis ir papročiais negu eilinis šalies gyventojas. Frankofilai dažnai lankosi Prancūzijoje ar ten gyvena, mėgina įsilieti į šalies ir tautos gyvenimą. Jie mano, kad Prancūzija ir prancūzai yra verti pagarbos dėl savo pasiekimų, kad prancūzų gyvensena yra sektina. Frankofilai nėra retenybė. Į jų gretas galime įrikiuoti rašytoją Samuelį Beckettą, istoriką Richardą Cobbą, daugelį į Paryžių atvykusių ir jo niekada nepalikusių menininkų. Bet kad ir koks neribotas būtų jų entuziazmas visko, kas prancūziska, atžvilgiu, šitie žmonės yra frankofilai, o ne Prancūzijos patriotai. Kodėl?
Skaityti daugiau

Netikėtai palietęs ir mano gyvenimą

Ji buvo labai graži prancūzaitė. Jis, vienas anų laikų impulsyvių romantikų, įsimylėjo ją vos išvydęs. Jautėsi beprotiškai apsvaigęs ne tik nuo išgerto vyno. Pirmoji spontaniškai šovusi mintis – žūtbūt gauti jai didžiulę puokštę gėlių. Paryžius, vidurnaktis. Jis niekam nieko nesakęs išėjo į gatvę, susistabdė taxi ir ilgai važinėjo po miestą ieškodamas tų vienintelių, nepakartojamų gėlių, kurios būtų tokios gražios kaip jo staiga užsiliepsnojusi meilė. Kai tokių rado, prisiminė, jog nebežino adreso namų, kuriuose jo laukia vakarėlio draugai ir žavioji prancūzaitė.Ji buvo labai graži prancūzaitė. Jis, vienas anų laikų impulsyvių romantikų, įsimylėjo ją vos išvydęs. Jautėsi beprotiškai apsvaigęs ne tik nuo išgerto vyno. Pirmoji spontaniškai šovusi mintis – žūtbūt gauti jai didžiulę puokštę gėlių. Paryžius, vidurnaktis. Jis niekam nieko nesakęs išėjo į gatvę, susistabdė taxi ir ilgai važinėjo po miestą ieškodamas tų vienintelių, nepakartojamų gėlių, kurios būtų tokios gražios kaip jo staiga užsiliepsnojusi meilė. Kai tokių rado, prisiminė, jog nebežino adreso namų, kuriuose jo laukia vakarėlio draugai ir žavioji prancūzaitė.
Skaityti daugiau