Lietuviškoji Europa: trys tapatybės (II)

Regioniškumo tapatybė yra vienas iš trijų identifikuotų lietuviškojo europietiškumo modelių. Šioje tapatybėje suvereni valstybė yra pagrindinis tautos gerovės garantas. Siekiant užtikrinti šią gerovę bei stiprinti Lietuvos valstybingumą, būtina paisyti geopolitinės valstybės padėties, skatinančios sudaryti ir palaikyti įvairias suverenumą garantuojančias regionines sąjungas. Galima išskirti bent keturis regionus, kuriems Lietuva gali save priskirti: Baltijos valstybių, Šiaurės šalių, vadinamąjį LDK ir Lietuvos–Lenkijos (ar net Vidurio Europos). Kita vertus, pati Europa suprantama kaip išskirtinis regionas, turintis ilgą valstybių bendrabūvio istoriją, o šiuo metu jai priklausančių valstybių susitarimai turi užtikrinti taiką ir saugumą.
Skaityti daugiau

Europiečių ar tautų bei tautybių Europa?

Prieš kokį dešimtmetį žymus Prancūzijos viešasis intelektualas ir medijos žvaigždė Bernardas-Henri Levy pasakė: „Europos didžiausias laimėjimas būtų sudaryti sąlygas kuo didesniam prancūzų skaičiui – tas pats galioja vokiečiams, italams ir ispanams – teigti: „Nebesu prancūzas, bet prancūzų kilmės europietis““. Panašios nuostatos gana plačiai paplitusios bien pensant gretose. Prieš kelerius metus istorikas Šarūnas Liekis prabilo panašiai, esą paneuropinė tapatybė yra „geidžiamybė, prie kurios turėtume eiti ir mes“.
Skaityti daugiau

Lietuviškoji Europa: trys tapatybės (I)

Beveik prieš dešimtmetį įstojusi į Europos Sąjungą, Lietuva šiais metais pirmininkauja jos Tarybai. Dėl Lietuvos europietiškumo jokių abejonių kilti tarsi neturėtų. Vis dėlto, buvimą ES ir Europoje vertinant per Lietuvos ir Europos tapatybių prizmes, atsiskleidžia gana sudėtingas ar net konfliktiškas vaizdas. Lietuvos tapatybės lauke galima išskirti tris santykio su Europa modelius. Pagal juos galima identifikuoti tris dabarties ir ateities lietuviškąsias Europas.
Skaityti daugiau