ŽURNALAS: Muzikos Barai
TEMA: Muzika
AUTORIUS: Laurynas Butkauskas
DATA: 2013-04
„Subtilu-Z“: muzika su peteliške po kaklu
Laurynas Butkauskas
Grupė „Subtilu-Z“ į Lietuvos muzikinį gyvenimą įžengė taip, kaip ir dera pagal keistoką pavadinimą – subtiliai, bet drąsiai ir užtikrintai. Unikalios sudėties ansamblis gali pasigirti ir laurais tarptautiniuose konkursuose, ir originaliu koncertu… su pižamomis, kurio ankstų šiokiadienio rytą klausėsi pilnutėlė salė kavą gurkšnojančių žmonių.
Du akordeonai. Du akordeonai ir mušamieji. Du akordeonai, mušamieji ir tenorinė birbynė. Tai – subtili ansamblio „Subtilu-Z“ skirtingų sudėčių seka. Bet prieš penkerius metus galutinai susiformavęs jaunų muzikantų ketvertukas pareiškė: „Darom“.
Nuo tada akordeonistai Povilas Velikis ir Dmitrijus Mihailovas, perkusininkas Vytautas Švažas ir birbynininkas Laurynas Vaitkus tapo neišskiriami. Bendraminčiai ir draugai, nebėgantys netgi nuo kiek pretenzingai skambančio epiteto „antroji šeima“. Žaviausia tai, kad naujai iškeptų „šeimynykščių“ laiveliui pavyko išlaviruoti tarp aštrių lietuviško kultūrinio gyvenimo rifų. „Subtilu-Z“ nenukrypo nuo originalaus suplanuoto maršruto, kuris ir padėjo išplaukti į platesnius, ramesnį ir solidesnį gyvenimą garantuojančius vandenis.
Netradiciškai norėtųsi pradėti nuo pramoginės dalies ir išvardinti keletą neįprastų originaliojo maršruto stotelių (jų seka šiuo atveju visiškai nesvarbi): šiokiadienį, 7.30 val. ryto, pižamomis vilkintis kvartetas koncertų salėje „Piano.lt“ surengė pasirodymą, kuris, netikėtai patiems grupės nariams, tapo anšlaginis; „Subtilu-Z“ dar kartą ištarė „Darom“ ir dalyvavo taip pat pavadintoje pilietinėje Lietuvos švarinimo akcijoje; ansamblio nariai inicijavo inkilėlių kėlimo akciją, savo rankomis kalė ir medžiuose kabino paukščių namelius, kurie netrukus sulaukė pirmųjų gyventojų; grupė pristatė pirmąjį savo vaizdo klipą, nufilmuotą pagal D. Mihailovo kūrinį „Copy-Paste“.
Šių faktų tikrai pakanka, kad suprastume: „Subtilu-Z“ – į tradicijas dėmesio pernelyg nekreipiantis ir menininko profesionalo stereotipą laužyti pasirengęs kolektyvas. To neslepia ir patys grupės nariai. Prie netradicinių sprendimų galima priskirti ir pavadinimą, kurio šifruotę mielai pateikia vienas iš grupės įkūrėjų P. Velikis: „Žodžio „subtilu“ prasmę turbūt supranta visi. Tai – kažkas trapaus, smulkaus, turinčio nedidelių niuansų. O „Z“ – tarsi nežinomasis, lygiai taip, kaip lygtyse X arba Y. Mes sakome, jog kiekvieną kartą atliekame šiek tiek kitokią muziką, o „Z“ išlieka kabliukas, pritraukiantis klausytojus į mūsų koncertus“, – teigia akordeonistas.
Taigi pats laikas pakalbėti apie „Subtilu-Z“ atliekamą muziką, kuri tapo firminiu netradicinės grupės ženklu.
Trumpai ir aiškiai apibūdinti, ką groja šis ansamblis, nepavyks. Koncertuose girdimi argentinietiško tango ritmai, pasklinda amerikietiško džiazo rūsių kvapas, įtraukia šiuolaikinės, bet klasteriais ausies nebadančios ir netikėtai sodriomis spalvomis pražystančios pačių atlikėjų kompozicijos. „Subtilu-Z“ organiškai keliauja nuo Astoro Piazzollos iki Duke‘o Ellingtono, nuo Herbie Hancocko iki P. Velikio ar D. Mihailovo. Stilių ir žanrų skirtumus galima justi, tačiau visa muzika tarsi aprengta specifiniu, šiek tiek rafinuotu ir ekstravagantišku sceniniu drabužiu su peteliške. Panašiu į tą, kuriuo pasipuošę scenoje pasirodo grupės nariai.
Įvertinimų šis subtilus pyragas nestokoja, o jo sėkmės priežastis akivaizdi: „Subtilu-Z“ nariai – profesionalai, įgūdžius ir muzikalumą derinantys su jaunatviška energija ir gyvybingumu, nuolat palaikantys emocinį kontaktą su koncertų publika. Trumpai tariant, scenoje jie daro tai, ką ir turi daryti stereotipų nekaustoma jaunų ir kūrybingų žmonių grupė. Be abejo, svarų vaidmenį čia atlieka ir netipiška ansamblio sudėtis, o ypač daugeliui klausytojų netikėtu atradimu tampantis meistriškai L. Vaitkaus valdomos tenorinės birbynės skambesys.
„Turbūt galima sakyti, kad esame džiazinės pakraipos, tačiau negrojantis tikrojo džiazo kamerinis ansamblis, sako P. Velikis. – Ir iš tikrųjų nesame nuoseklūs, neturime vienos krypties. Kriterijus vienintelis – koncertuose grojama muzika turi būti įvairi ir patikti klausytojams. Neatmetu galimybės, kad ateis laikas, kai grosime ką nors viena, pavyzdžiui, vien Piazzollos programą. Tačiau kol kas apie tokias permainas nemąstome.“
„Subtilumas“ į mūsų kolektyvą įtrauktas nuo pat susikūrimo pradžios, jau pats grupės pavadinimas atskleidžia, kad tai – neatsiejama mūsų dalis, – tvirtina D. Mihailovas. – Turbūt būtent subtilumas ir tapo pagrindiniu mūsų atliekamo repertuaro kriterijumi, t. y. nesvarbu, ką groti, svarbu – kaip groti. Ne, tikrai negrojame visko iš eilės, tačiau atrinkti kūrinius padeda viena paprasta tiesa – grok tik tai, kas tau patinka!“
„Manau, „subtilūs“ išliksime visada, – tikisi V. Švažas, – Juk tai mūsų muzikos šerdis. Abejoju, kad pasuksime kuria nors konkrečia kryptimi. Veikiau patys į save pasuksime keletą naujų krypčių ir keliausime toliau.“
L. Vaitkus aiškina: „Esame groję įvairių stilių muziką, tačiau nejučia viskas tampa mūsų ir kitaip, nei galbūt turėtų būti pagal nusistovėjusius tos srities standartus. Kol kas visus stilius mes verčiame savitu, „subtiliu“ stiliumi. Įtakos tam turėjo ir faktas, kad mūsų sudėčiai nebuvo parašyta nė vieno kūrinio, instrumentuotes darėmės ir daromės patys. Tokiu atveju norisi įterpti ir tam tikrų savo išgyvenimų, savo instrumento subtilybių. Galų gale juk kūryboje atsispindi žmogaus filosofija, kuri daugiau mažiau išlieka pastovi. Tad ir kūriniai tampa mūsiški. Tačiau griežtai sakyti, kad atkakliai liksime „subtilūs“, negalėčiau. Juk gyvenimas tuo ir žavus, kad nežinai, kur jis tave gali nuvesti.“
Vis geriau vieni kitus suprantantys ansamblio nariai yra tapę ne vieno tarptautinio konkurso laureatais, 2011 m. „Didžiajame muzikų parade“ ansamblis pelnė Publikos simpatijų prizą. Plečiasi ir kelionių geografija – be koncertinių turų Lietuvoje, „Subtilu-Z“ surengė pasirodymus Norvegijoje, neretai vieši Latvijoje.
Grupė yra išleidusi du albumus – „Pradžia“ (2009) ir „Strong Insertion“ (2012).
„Muzikos barai“ trumpai pristato grupės „Subtilu-Z“ atlikėjus
Povilas Velikis – akordeonistas, ansamblio varomasis sraigtelis, nuo kurio dueto su Dmitrijumi Mihailovu ir prasidėjo grupės „Subtilu-Z“ istorija. Nors gimė ir augo su muzika nesusijusių žmonių šeimoje, šiaulietį akordeono garsai lydėjo nuo mažų dienų. Šiandien, kai praeityje jau liko ilgi mokslų, studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje metai, o visa veikla ir toliau susijusi su kultūrine sritimi, Povilas neabejoja – muzika tapo tam tikra jo gyvenimo filosofija.
„Pradžia buvo labai sunki, – pasakoja Povilas, – ypač morališkai: repetuoji, groji, o koncertinės erdvės niekaip nerandi. Nelengvai sekėsi pristatyti ir savo instrumentus – juk akordeonai ir birbynė žmonėms neretai asocijuojasi su kapelų muzika. Tačiau pavyko susiorganizuoti koncertinį turą, kurio metu patys susivokėme, ką darome, kuria kryptimi turime eiti. Kai grupė formavosi, dėjau daug asmeninių pastangų, kai reikėdavo, „stumtelėdavau“, tardavau žodį. Dabar esu labai laimingas, kad ansamblis tapo reikalingas mums visiems. Jaučiu kolegų iniciatyvą, nes pats visur vos suspėju. Ypač po to, kai šeimoje gimė dvynukai.“
Povilas itin džiaugiasi, kad viso „Subtilu-Z“ ketvertuko nuomonės dažniausiai sutampa pačiais įvairiausiais klausimais. „Mes nenorime būti muzikantai amatininkai, lediniais veidais pasirodantys koncertų salėje, o po jo užsidarantys persirengimo kambaryje. Siekiame ugdyti tam tikrą žmonių muzikinį skonį, su klausytojais bendrauti ir už scenos ribų, per įvairius socialinius projektus“, – teigia akordeonistas.
P. Velikis, kaip ir kitas grupės narys D. Mihailovas, ansambliui yra sukūręs ne vieną kompoziciją. „Specialiai kompozicijos nesimokiau, tačiau instrumentus pažįstu labai gerai. Jeigu kas nors guli ant širdies – kodėl neparašius? Tikrai nematau nieko blogo, kai muzikantai kuria. Galbūt šita nuomonė kam nors ir nepatiks, tačiau geriau jau muzikantai tegul kuria pažįstamiems instrumentams, negu kompozitoriai rašo visiškai neišmanydami instrumentų specifikos. Deja, yra tekę susidurti su tokiais kūriniais“, – sako VDU Muzikos akademijoje dėstantis akordeonistas.
Optimizmo nestokojantis Povilas mano, kad kiekvienas žmogus gyvenime gali pasiekti tai, ko jis nori ir ko yra vertas. Sau išsikeltą tikslą turi ir ansamblis „Subtilu-Z“. „Lietuvoje rinka maža, todėl mes neslepiame, kad norime tapti žinomi ir užsienyje. Norėtųsi kitose šalyse rengti ne pavienius pasirodymus, bet ilgesnius koncertų turus. Galbūt norai kiek ir grandioziniai, tačiau stengtis būtina, – įsitikinęs P. Velikis. – Tiesa, be sėkmės čia neišsiversi. Reikia tinkamu momentu atsidurti tinkamoje vietoje, kad būtum išgirstas ir pastebėtas“.
Laurynas Vaitkus – tenorinės birbynės virtuozas, unikaliu instrumento skambesiu priverčiantis suklusti ir pačią rafinuočiausią publiką. Vienintelis Vilniuje gimęs ir augęs grupės narys prisipažįsta, kad vaikystėje norėjo groti sintezatoriumi, tačiau aplinkybės susiklostė kitaip – berniukas muzikos mokykloje buvo priimtas į birbynės klasę. Bėgant metams Lauryno meilė šiam lietuvių liaudies instrumentui stiprėjo, o šiandien ja užkrėsti muzikantas stengiasi visus – tiek mažus, tiek didelius.
„Tenorinė birbynė – visiškai profesionalus, paslankus ir nuostabaus skambesio instrumentas, kurio techninės galimybės nenusileidžia ne tik aukštajai birbynei, bet ir daugeliui kitų instrumentų. Gaila tik, kad birbynė apskritai sunkiai skinasi kelią į didžiąją sceną Lietuvoje. Visi įsitikinę – šis „liaudies instrumentas“ tinkamas tik polkoms ir valsams groti, o sužinoję, kad juo galima groti bet kokią muziką, nustemba. Tiesa, aš visada pabrėžiu, kad tai ne liaudies, o mūsų tautinis instrumentas. Šiandien liaudies instrumentu būtų galima vadinti gitarą, nes ja groja tikrai didelė liaudies dalis, – pastebi L. Vaitkus. – Kaip sakoma, savame kieme pranašu nebūsi, tačiau dėl esamos situacijos šiek tiek galima kaltinti ir mus pačius, birbynininkus. Mano nuomone, mes per mažai rodomės viešai, didžiosiose scenose su profesionalia, didžia muzika.“
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistras populiarinti birbynę stengiasi ne tik koncertuodamas su grupe „Subtilu-Z“, bet ir dirbdamas pedagoginį darbą Vilniaus „Lyros“ muzikos mokykloje. „Darau ir darysiu viską, kad į mokyklą atėjęs vaikas iš karto pareikštų: „Aš noriu groti tenorine birbyne!“, – šypteli muzikantas.
Pasak Lauryno, geriausia sėkmės formulė gyvenime – tikėjimas tuo, ką darai, ir užsibrėžtų tikslų siekimas. Būtent ja ir vadovaujasi grupė „Subtilu-Z“. „Ateityje būsime žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Kodėl? Kadangi sunkiausią etapą jau praėjome, pramušėme ledus ir jau irstomės gražioje nedidelėje įlankoje. O tai padarėme tik dėl to, kad visuomet tikėjome savo veiklos prasmingumu ir tikslingumu“, – teigia birbynininkas.
Dmitrijs Mihailovs – akordeonistas, kurio buvimas „Subtilu-Z“ grupei suteikia skambų tarptautinio ansamblio statusą. Tiesa, nors Dmitrijus gimė ir augo Latvijos mieste Daugpilyje, šiuo metu jau yra tapęs tikru vilniečiu. „Kai atvažiavau mokytis į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, neturėjau jokių minčių ateityje čia pasilikti. Didžiausią įtaką tam turėjo grupės susikūrimas bei noras pasiekti užsibrėžtą tikslą – realizuoti save kaip muzikantą. Viskas susiklostė taip, kad rudenį bus galima pažymėti mano gyvenimo Lietuvoje dešimtmetį“, – pasakoja Dmitrijus.
Nuo vaikystės akordeono muzika besižavinčiam menininkui ansamblio „Subtilu-Z“ įkūrimas iki šiol asocijuojasi su laisve. „Pirmieji pradėjome groti su Povilu, ir tai buvo kažkas naujo – per repeticijas, o vėliau ir koncertuose galėjau bendrauti, juokauti, ieškoti, eksperimentuoti, improvizuoti… Visiška priešingybė kitiems „rimtiems“ ansambliams, kuriuose tuo metu grojau, – prisimena akordeonistas. – Be abejo, šiandien ansamblis pasikeitęs – išaugęs ir subrendęs, tačiau minėtoji laisvė išliko. Labai džiugu, kad „Subtilu-Z“ užima pagrindinę vietą mano kūrybiniame gyvenime.“
D. Mihailovas ir pats kuria ansambliui. Kūrybos trauką jis pajutęs dar besimokydamas Daugpilyje, o galimybė realizuoti idėjas atsirado susibūrus „Subtilu-Z“. Tokios sudėties kolektyvui parašytų kūrinių paprasčiausiai nebuvo, o groti vien tik aranžuotes nesinorėjo. „Šiuo metu specialiai grupei „Subtilu-Z“ esu parašęs tris kūrinius. Vieną iš jų – „Fresh Feelings“ – aranžavau birbynei solo su fortepijonu, ir jį sėkmingai groja vaikai muzikos mokyklose“, – sako pedagogu Vilniaus muzikos mokykloje „Lyra“ dirbantis Dmitrijus. Jo nuomone, ansamblio ateitis priklauso tik nuo jo narių pastangų. „Reikia stengtis ne tik groti, bet ir domėtis kitomis gyvenimo sritimis – neužsidaryti savo kiaute, o sekti aplinkinius ir pasaulio įvykius, bendrauti su žmonėmis, organizuoti renginius, viešas akcijas. Mes turime daug gerų idėjų. Patiems reikia lipdyti savo ateitį ir tikėtis, kad užteks mums skirto laiko“, – neabejoja akordeonistas.
Vytautas Švažas – grupės perkusininkas, visa galva jis pasinėręs į muzikos instrumentų pasaulį. Vytautas ne tik groja, bet ir pats gamina būgnus, Balio Dvariono muzikos mokykloje dirba instrumentų meistru. Iš Šiaulių kilęs perkusininkas šypteli, kad groti pradėjo tada, kai pats pasigamino pirmąjį būgną, o tokia mintis jam kilo po… paauglystėje aplankyto akordeono muzikos koncerto. „Programa nesužavėjo, tačiau koncerte dalyvavo ir mušamieji, o jie man labai patiko. Matyt to užteko, kad būtų pasėta maža sėklytė. Mintyse ji vis dygo, dygo, o dabar skleidžiasi pirmieji lapeliai, – pasakoja V. Švažas. – „Jau seniai turėjau tikslą instrumentų gamybą padaryti mėgstamu darbu, o ilgainiui prie jo prisidėjo ir dar vienas – tikslas tapti profesionaliu ir plačiai žinomu atlikėju.“
Skirtingai nei kiti grupės nariai, Vytautas nėra diplomuotas muzikantas – Vilniaus Gedimino technikos universitete jis baigė kelių ir geležinkelių inžineriją. Ši specialybė niekuo nesusijusi su atlikimo menu, tačiau perkusininkas šmaikštauja, kad lygiagrečiai su rimtosiomis studijomis jis baigė ir „Subtilu-Z“ muzikos akademiją.“ „Bendro muzikavimo pradžia nebuvo lengva. Ne tik man, bet, ko gero, ir kitiems grupės nariams. Galima sakyti, iki šiol muzikos mokausi neakivaizdžiai. Labai smagu, kad komanda mane supranta ir turi kantrybės man padėti, o aš pats visuomet esu nusiteikęs tobulėti“, – sako būgnininkas. – Bendrą kalbą muzikoje lengviau rasti padeda ir tai, kad mes visi puikiai sutariame ir kitose gyvenimo srityse.“
Vytautas tikina žinantis, kad pildosi visi žmonių norai, ir spinduliuoja „Subtilu-Z“ ketvertuką vienijančiu optimizmu. „Kartais net baugu įsivaizduoti, kaip gerai viskas bus ateityje. Viskas pasiekiama, todėl mūsų grupės laukia labai produktyvi ateitis“, – prognozuoja perkusininkas.
