Intelektualų vaidmuo atkuriant Lietuvos valstybę

Lietuvos valstybė 1990 metų kovo 11 d. neatsirado iš nieko. Ją atkuriant neakivaizdžiai dalyvavo ir knygnešiai su daraktoriais, ir Vasario 16-osios akto signatarai, ir tarpukario Lietuvos visuomenė, ir rezistencijos dalyviai, ir visi žuvusieji sovietiniuose lageriuose bei tremtyje, o jau tiesiogiai – didžioji dauguma Lietuvos ir išeivijos žmonių. Sukurti šiuolaikinę teisinę, demokratinę valstybę – be galo sunkus, didelio išmanymo bei intelektualinių pastangų reikalaujantis darbas. Kaip jį atliko lietuvių intelektualai? Šia tema padiskutuoti redakcija pakvietė istoriką VDU Istorijos katedros profesorių habil. dr. EGIDIJŲ ALEKSANDRAVIČIŲ, filosofą VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentą dr. KĘSTUTĮ GIRNIŲ, semiotiką VU A. J. Greimo centro profesorių habil. dr. KĘSTUTĮ NASTOPKĄ, filosofą Lietuvos kultūros tyrimų instituto Šiuolaikinės filosofijos vyriausiąjį mokslinį darbuotoją profesorių dr. ARŪNĄ SVERDIOLĄ. Pokalbį vedė „Literatūros ir meno“ vyriausiasis redaktorius KORNELIJUS PLATELIS.Lietuvos valstybė 1990 metų kovo 11 d. neatsirado iš nieko. Ją atkuriant neakivaizdžiai dalyvavo ir knygnešiai su daraktoriais, ir Vasario 16-osios akto signatarai, ir tarpukario Lietuvos visuomenė, ir rezistencijos dalyviai, ir visi žuvusieji sovietiniuose lageriuose bei tremtyje, o jau tiesiogiai – didžioji dauguma Lietuvos ir išeivijos žmonių. Sukurti šiuolaikinę teisinę, demokratinę valstybę – be galo sunkus, didelio išmanymo bei intelektualinių pastangų reikalaujantis darbas. Kaip jį atliko lietuvių intelektualai? Šia tema padiskutuoti redakcija pakvietė istoriką VDU Istorijos katedros profesorių habil. dr. EGIDIJŲ ALEKSANDRAVIČIŲ, filosofą VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentą dr. KĘSTUTĮ GIRNIŲ, semiotiką VU A. J. Greimo centro profesorių habil. dr. KĘSTUTĮ NASTOPKĄ, filosofą Lietuvos kultūros tyrimų instituto Šiuolaikinės filosofijos vyriausiąjį mokslinį darbuotoją profesorių dr. ARŪNĄ SVERDIOLĄ. Pokalbį vedė „Literatūros ir meno“ vyriausiasis redaktorius KORNELIJUS PLATELIS.
Skaityti daugiau

Tuštuma kaip įkvėpimas

Kinui visai nesvarbu, kad Jurgos Ivanauskaitės romanas „Miegančių drugelių tvirtovė“ niekuo ypatingu neišsiskiria iš literatūros proceso, – ryškus, rišlus ir „ne iš gyvenimo“ paimtas siužetas, į visas puses besišakojantis daugiau ar mažiau skandalingomis (žinoma, laikraštinėmis) personažų istorijomis istorijėlėmis, veržte veržiasi į ekraną. Kiekvienas romano sakinys parašytas taip, kad atrodytų kuo įmantresnis, mandresnis – imkit mane ir vartykit į visas puses… Kinui visai nesvarbu, kad Jurgos Ivanauskaitės romanas „Miegančių drugelių tvirtovė“ niekuo ypatingu neišsiskiria iš literatūros proceso, – ryškus, rišlus ir „ne iš gyvenimo“ paimtas siužetas, į visas puses besišakojantis daugiau ar mažiau skandalingomis (žinoma, laikraštinėmis) personažų istorijomis istorijėlėmis, veržte veržiasi į ekraną. Kiekvienas romano sakinys parašytas taip, kad atrodytų kuo įmantresnis, mandresnis – imkit mane ir vartykit į visas puses…
Skaityti daugiau

KELETAS „PROTINGO“ ELGESIO PATARIMŲ, arba KAIP „UŽMUILINTI“ SOVIETMETĮ

Pastaruoju metu Lietuvos fotografijos diskursas „pompuojamas“ ypač energingai – net baisu, kad nesprogtų! Juokauju, jis nesprogs, bet norint įsigilinti bent į dalį teorinių veikalų ir albumų, reikia nemažai paplušėti. Kitas klausimas – kiekybiškai ar kokybiškai jis pučiasi? Pastaruoju metu Lietuvos fotografijos diskursas „pompuojamas“ ypač energingai – net baisu, kad nesprogtų! Juokauju, jis nesprogs, bet norint įsigilinti bent į dalį teorinių veikalų ir albumų, reikia nemažai paplušėti. Kitas klausimas – kiekybiškai ar kokybiškai jis pučiasi?
Skaityti daugiau

Juozas Valčiukas: „Misiją Sibiras“ pavadinčiau Atminties projektu

Vasario 24 d., Vilniaus knygų mugėje įvyko Karolio Kaupinio dokumentinio filmo „Misija Sibiras‘11“ premjera, o Kovo 11-ąją filmas buvo parodytas per Lietuvos nacionalinę televiziją. Skaitytojams pristatome vieną iš praeitų metų misijos dalyvių − Mykolo Romerio universiteto dėstytoją Juozą Valčiuką. Vasario 24 d., Vilniaus knygų mugėje įvyko Karolio Kaupinio dokumentinio filmo „Misija Sibiras‘11“ premjera, o Kovo 11-ąją filmas buvo parodytas per Lietuvos nacionalinę televiziją. Skaitytojams pristatome vieną iš praeitų metų misijos dalyvių − Mykolo Romerio universiteto dėstytoją Juozą Valčiuką.
Skaityti daugiau

Kintantys Europos pavidalai

Gerardas Delanty yra laikomas vienu ryškiausių šiuolaikinių Europos sociologų, ypač teorinės sociologijos srityje. Anglijos Sasekso universiteto profesorius, Sociologijos katedros vedėjas, Socialinės ir politinės minties instituto direktorius yra parašęs nemažai veikalų, sukėlusių teorines tarptautinio masto diskusijas („Socialinė teorija kintančiame pasaulyje“ (1999), „Pilietybė globaliame amžiuje“ (2000), „Iššūkiai žinojimui: universitetas žinių visuomenėje“ (2001), „Bendruomenė“ (2003, antras leidimas 2010), „Kosmopolitiška vaizduotė“, (2009) ir kt.). Jis redaguoja mokslo knygų seriją „Socialinės ir politinės minties tyrimai“ (Studies in Social and Political Thought) ir akademinį žurnalą European Journal of Social Theory. Gerardas Delanty yra laikomas vienu ryškiausių šiuolaikinių Europos sociologų, ypač teorinės sociologijos srityje. Anglijos Sasekso universiteto profesorius, Sociologijos katedros vedėjas, Socialinės ir politinės minties instituto direktorius yra parašęs nemažai veikalų, sukėlusių teorines tarptautinio masto diskusijas („Socialinė teorija kintančiame pasaulyje“ (1999), „Pilietybė globaliame amžiuje“ (2000), „Iššūkiai žinojimui: universitetas žinių visuomenėje“ (2001), „Bendruomenė“ (2003, antras leidimas 2010), „Kosmopolitiška vaizduotė“, (2009) ir kt.). Jis redaguoja mokslo knygų seriją „Socialinės ir politinės minties tyrimai“ (Studies in Social and Political Thought) ir akademinį žurnalą European Journal of Social Theory.
Skaityti daugiau
Skaityti daugiau

Metų verstinės knygos rinkimai

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga trečiąsyk kviečia visus dalyvauti Metų verstinės knygos rinkimuoseLietuvos literatūros vertėjų sąjunga trečiąsyk kviečia visus dalyvauti Metų verstinės knygos rinkimuose
Skaityti daugiau

2011 metų užsienio verstinė literatūra Lietuvoje

Nuo 2008 metų iki 2010-ųjų verstinių grožinių knygų Lietuvoje išleista apie 30 procentų mažiau. Pastebėjome, kad 2011 m. iš Lietuvos nacionalinės bibliotekos gauti sąrašai dar labiau sutrumpėjo. Ar galime konstatuoti, kad kokybė dėl sumažėjusios kiekybės nenukentėjo? Kokį įspūdį apie pastaruosius leidybinius metus susidarėte? Ar buvo iš ko rinktis? Nuo 2008 metų iki 2010-ųjų verstinių grožinių knygų Lietuvoje išleista apie 30 procentų mažiau. Pastebėjome, kad 2011 m. iš Lietuvos nacionalinės bibliotekos gauti sąrašai dar labiau sutrumpėjo. Ar galime konstatuoti, kad kokybė dėl sumažėjusios kiekybės nenukentėjo? Kokį įspūdį apie pastaruosius leidybinius metus susidarėte? Ar buvo iš ko rinktis?
Skaityti daugiau