Aktualūs įrašai – Puslapis 110 – Lietuvos Meno Kūrėjų Asociacija

Kūryba kaip nesibaigiantis iššūkis

Talentingas kūrėjas (ar jis kurtų žodžiu, garsais, mintimi ar vaizdais) neišvengiamai sukuria naują idealią visatą, kurioje viskas vyksta pagal kūrėjo sugalvotas žaidimo taisykles. Kitaip kūryba būtų tiesiog neįmanoma. Ji liktų mechaniniu štampų ar įsisenėjusių banalybių atkartojimu. Bet ar tas absoliutaus naujumo momentas nepaverčia paties kūrėjo ir jo kūrinio – bent jau trumpam – dieviškojo kūrybos akto unikalia variacija, nepakartojamu sacrum įvykiu profanum pasaulyje? Sakralumas reikalauja, anot Arvydo Šliogerio, transcendencijos judesio. Tai reiškia, kad tikroji vertybių steigties vieta yra anapus žmogaus, aukščiau žmogaus, ji pranoksta siaurą subjektyvybės pasaulį. Todėl, jeigu nuosekliai laikausi šventumo logikos, neišvengiamai turiu vertinti savo žmogiškąją kūrybą tik kaip atkartojimą, neprilygstantį pirmapradžio kūrybos genijaus tobulumui.Talentingas kūrėjas (ar jis kurtų žodžiu, garsais, mintimi ar vaizdais) neišvengiamai sukuria naują idealią visatą, kurioje viskas vyksta pagal kūrėjo sugalvotas žaidimo taisykles. Kitaip kūryba būtų tiesiog neįmanoma. Ji liktų mechaniniu štampų ar įsisenėjusių banalybių atkartojimu. Bet ar tas absoliutaus naujumo momentas nepaverčia paties kūrėjo ir jo kūrinio – bent jau trumpam – dieviškojo kūrybos akto unikalia variacija, nepakartojamu sacrum įvykiu profanum pasaulyje? Sakralumas reikalauja, anot Arvydo Šliogerio, transcendencijos judesio. Tai reiškia, kad tikroji vertybių steigties vieta yra anapus žmogaus, aukščiau žmogaus, ji pranoksta siaurą subjektyvybės pasaulį. Todėl, jeigu nuosekliai laikausi šventumo logikos, neišvengiamai turiu vertinti savo žmogiškąją kūrybą tik kaip atkartojimą, neprilygstantį pirmapradžio kūrybos genijaus tobulumui.

Skaityti daugiau

Neįveiktas dvilypumas lietuvių ir latvių egzodo romanuose

Tiesiog neįtikėtina, kad lietuviai beveik nieko nežino apie latvių pokarinės emigracijos mastus (1) ir svečiose šalyse sukurtą jų literatūrą, kuri ne tik kiekybiniais, bet ir kokybiniais rodikliais smarkiai pranoksta mūsiškę. Latvių ir lietuvių egzodo romanų bibliografijos, apimančios 1945–1990 m. laikotarpį, parodė (2), kad bendrą lietuvių ir latvių egzodo romanų masyvą sudaro daugiau kaip 700 kūrinių: 220 lietuvių ir 488 latvių romanai. Paprastai nustembama ir klausiama, kodėl latvių rašytojai išeivijoje buvo tokie produktyvūs. Priežasčių čia daug: pirmiausia, iš tėvynės pasitraukė labai daug kūrybingų asmenybių (apie 150 aktyviai rašančių žmonių, plg. iš Lietuvos – apie 100). Latvijoje stipresnė prozos tradicija, nes čia buvo geresnės sąlygos nacionalinei kultūrai augti (pusšimčiu metų anksčiau panaikinta baudžiava – 1809 m.), klestėjo laisva spauda ir knygos poreikis (pas mus – spaudos draudimas); būta daug žmonių su aukštuoju išsilavinimu; didmiestis Ryga – europietiškiausias Rusijos imperijos miestas su knygynais, teatrais, koncertų ir parodų salėmis. Tiesiog neįtikėtina, kad lietuviai beveik nieko nežino apie latvių pokarinės emigracijos mastus (1) ir svečiose šalyse sukurtą jų literatūrą, kuri ne tik kiekybiniais, bet ir kokybiniais rodikliais smarkiai pranoksta mūsiškę. Latvių ir lietuvių egzodo romanų bibliografijos, apimančios 1945–1990 m. laikotarpį, parodė (2), kad bendrą lietuvių ir latvių egzodo romanų masyvą sudaro daugiau kaip 700 kūrinių: 220 lietuvių ir 488 latvių romanai. Paprastai nustembama ir klausiama, kodėl latvių rašytojai išeivijoje buvo tokie produktyvūs. Priežasčių čia daug: pirmiausia, iš tėvynės pasitraukė labai daug kūrybingų asmenybių (apie 150 aktyviai rašančių žmonių, plg. iš Lietuvos – apie 100). Latvijoje stipresnė prozos tradicija, nes čia buvo geresnės sąlygos nacionalinei kultūrai augti (pusšimčiu metų anksčiau panaikinta baudžiava – 1809 m.), klestėjo laisva spauda ir knygos poreikis (pas mus – spaudos draudimas); būta daug žmonių su aukštuoju išsilavinimu; didmiestis Ryga – europietiškiausias Rusijos imperijos miestas su knygynais, teatrais, koncertų ir parodų salėmis.

Skaityti daugiau

Apie tai, kaip tapau jaunąja rašytoja

Grįžtu į Kauną. Ankstyvas rytas, lyja lietus, o prietemoje žybsi kalėdinės girliandos. Mano namai taip pat aplyti, šlampantis tinkas atrodo kaip dantų ėduonis. Namuose gyvena tėvas. Laukia manęs keptuvėje šildydamas rausvas lašišų atraižėles – vėliau pamatau, kad šaldymo kameroje vien tos suledėjusios atraižėlės. „Užkąsk ir galėsim važiuot“, – sako jis, kai pakabinu rankinę ant kėdės ir atsisėdu prie ovalaus virtuvės stalo. Atrodo, niekas nepasikeitę – kol valgau, tėvas ruošiasi į kapines: paima iš stalčiaus degtukus, įdeda į maišelį skudurėlį ir keturias oranžines žvakeles. „Šluota nuo ano karto liko mašinoje“, – burbteli ir eina persirengti.Grįžtu į Kauną. Ankstyvas rytas, lyja lietus, o prietemoje žybsi kalėdinės girliandos. Mano namai taip pat aplyti, šlampantis tinkas atrodo kaip dantų ėduonis. Namuose gyvena tėvas. Laukia manęs keptuvėje šildydamas rausvas lašišų atraižėles – vėliau pamatau, kad šaldymo kameroje vien tos suledėjusios atraižėlės. „Užkąsk ir galėsim važiuot“, – sako jis, kai pakabinu rankinę ant kėdės ir atsisėdu prie ovalaus virtuvės stalo. Atrodo, niekas nepasikeitę – kol valgau, tėvas ruošiasi į kapines: paima iš stalčiaus degtukus, įdeda į maišelį skudurėlį ir keturias oranžines žvakeles. „Šluota nuo ano karto liko mašinoje“, – burbteli ir eina persirengti.

Skaityti daugiau

ARTVILNIUS’11: kaip žiūrovą paversti pirkėju

Liepos 13a��17 d. po dvejA? metA? A? VilniA? antrA� kartA� grA?A?o meno mugA� ARTVILNIUSa��11. Kaip skelbA� iA?skirtinio Baltijos A?alyse renginio organizatoriai, A?iemet mugA�je dalyvavo daugiau nei 60 meno galerijA? a�znuo Almatos iki Niujorkoa�?. Liepos 13a��17 d. po dvejA? metA? A? VilniA? antrA� kartA� grA?A?o meno mugA� ARTVILNIUSa��11. Kaip skelbA� iA?skirtinio Baltijos A?alyse renginio organizatoriai, A?iemet mugA�je dalyvavo daugiau nei 60 meno galerijA? a�znuo Almatos iki Niujorkoa�?.

Skaityti daugiau

Apdovanotas 2011 metų LMKA premijos laureatas

2011 m. gruodžio 8 d. vyko LMKA tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomos kandidatūros Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premijai gauti.2011 m. gruodžio 8 d. vyko LMKA tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomos kandidatūros Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premijai gauti.

Skaityti daugiau

Kodėl drugelis treptelėjo koja

2010 metais Lietuvoje pagaliau pasirodA� Nobelio premijos laureato Rudyardo Kiplingo (1865a��1936) a�zDA?iungliA? knygaa�? a�� netrumpintas, neadaptuotas leidinys (leidykla a�zPasvirA�s pasaulisa�?, vertA� Ieva ArbertaviA?ienA�). A�is svarbus A?vykis skatina atidA?iau A?vilgtelA�ti A? Rudyardo Kiplingo ir jo amA?ininkA? biografijas, aptarti jA? gyvento laikotarpio ypatumus.2010 metais Lietuvoje pagaliau pasirodA� Nobelio premijos laureato Rudyardo Kiplingo (1865a��1936) a�zDA?iungliA? knygaa�? a�� netrumpintas, neadaptuotas leidinys (leidykla a�zPasvirA�s pasaulisa�?, vertA� Ieva ArbertaviA?ienA�). A�is svarbus A?vykis skatina atidA?iau A?vilgtelA�ti A? Rudyardo Kiplingo ir jo amA?ininkA? biografijas, aptarti jA? gyvento laikotarpio ypatumus.

Skaityti daugiau

Donelaitis: naujas rusiškas leidimas

Kalbant apie klasikinio veikalo (kartu ir jo vertimo) naujA� leidimA�, pirmiausia tokio leidinio (knygos) kultA�rinA� vertA� A?A?velgiama nusakant jo santykA? su kultA�rine tradicija, ypaA? jei ji skaiA?iuojama deA?imtmeA?iais ar A?imtmeA?iais, a�� buvusiais ir egzistuojanA?iais leidimais, veikalo redakcijomis ir vertimais, jA? variantais.Kalbant apie klasikinio veikalo (kartu ir jo vertimo) naujA� leidimA�, pirmiausia tokio leidinio (knygos) kultA�rinA� vertA� A?A?velgiama nusakant jo santykA? su kultA�rine tradicija, ypaA? jei ji skaiA?iuojama deA?imtmeA?iais ar A?imtmeA?iais, a�� buvusiais ir egzistuojanA?iais leidimais, veikalo redakcijomis ir vertimais, jA? variantais.

Skaityti daugiau

Sava ir svetima istorija

Antropologijos klasikA? iA?mintis byloja, kad iA? tiesA? suvokti kitA� A?manoma tik visiA?kai perpratus, a�zA?A�jusa�? A? jo kultA�rA�, atsiA?adA�jus nuosavos kultA�rinA�s tradicijos primetamA? stereotipA?, mitA? ir iA?ankstiniA? nuostatA?. Kita vertus, giliai mumyse tA�nanA?ios nuosavos kultA�ros formos, kolektyvinA�s patirtys daA?niausiai tampa ne pagalbininku, o trukdA?iu interpretuoti savA� kultA�rA� ir istorijA�.Antropologijos klasikA? iA?mintis byloja, kad iA? tiesA? suvokti kitA� A?manoma tik visiA?kai perpratus, a�zA?A�jusa�? A? jo kultA�rA�, atsiA?adA�jus nuosavos kultA�rinA�s tradicijos primetamA? stereotipA?, mitA? ir iA?ankstiniA? nuostatA?. Kita vertus, giliai mumyse tA�nanA?ios nuosavos kultA�ros formos, kolektyvinA�s patirtys daA?niausiai tampa ne pagalbininku, o trukdA?iu interpretuoti savA� kultA�rA� ir istorijA�.

Skaityti daugiau

Vedėjai, žiūrovai, žmonės

TV laidA? vedA�jai neturi pasirinkimo. Jie iA? ekranA? vis A?ada susitikti ar pasimatyti, nors televizoriA? A?iA�rintysis tA�las MeA?kuA?iuose ir net TurniA?kA�se veikiausiai niekada nesusitiko ir ateityje nepasimatys, tarkime, su Linu SamA�nu iA? TV3 ir juolab Ralitsa Vassileva iA? CNN. a�zSusitiktia�?, reiA?kia bA�ti A?iA�rimam, turA�ti A?iA�rovA�.TV laidA? vedA�jai neturi pasirinkimo. Jie iA? ekranA? vis A?ada susitikti ar pasimatyti, nors televizoriA? A?iA�rintysis tA�las MeA?kuA?iuose ir net TurniA?kA�se veikiausiai niekada nesusitiko ir ateityje nepasimatys, tarkime, su Linu SamA�nu iA? TV3 ir juolab Ralitsa Vassileva iA? CNN. a�zSusitiktia�?, reiA?kia bA�ti A?iA�rimam, turA�ti A?iA�rovA�.

Skaityti daugiau