Aktualūs įrašai – Puslapis 44 – Lietuvos Meno Kūrėjų Asociacija

Autobiografiniai etiudai

Publikuojami šeši anksčiau neskelbti lietuvių poezijos klasiko Jono Aisčio (1904–1973) autobiografiniai tekstai, rašyti Antrojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje ir pokario laikais JAV. Originalai („Nostalgijos“, „Vaiduoklių“, „Varpų“ ir „Draugų“ rankraščiai bei „Terra Rumsiscensis“ ir „Motinos“ autoriniai mašinraščiai) saugomi Lietuvių literatūros ir tausosakos instituto rankraštyne, Jono Aisčio fonde (F100).

Skaityti daugiau

Lietuviškoji Europa: trys tapatybės (I)

Beveik prieš dešimtmetį įstojusi į Europos Sąjungą, Lietuva šiais metais pirmininkauja jos Tarybai. Dėl Lietuvos europietiškumo jokių abejonių kilti tarsi neturėtų. Vis dėlto, buvimą ES ir Europoje vertinant per Lietuvos ir Europos tapatybių prizmes, atsiskleidžia gana sudėtingas ar net konfliktiškas vaizdas. Lietuvos tapatybės lauke galima išskirti tris santykio su Europa modelius. Pagal juos galima identifikuoti tris dabarties ir ateities lietuviškąsias Europas.

Skaityti daugiau

Sąjūdžio verpetuose

Prieš 25 metus gimusio Sąjūdžio veiklon, greta kitų iškilių lietuvių kultūros ir meno veikėjų, labai ryžtingai įsitraukė įžymus kompozitorius, Lietuvos konservatorijos profesorius Julius Juzeliūnas (1916–2001). Kompozitorius ilgam į šalį padėjo natų popierių ir pieštuką, užsimojęs kurti, jo paties žodžiais tariant, atgimstančios Lietuvos simfoniją. Jis tapo vienu iš Sąjūdžio lyderių, jo Seimo Tarybos nariu. Išrinktas SSRS liaudies deputatu, J. Juzeliūnas drauge su kitais Sąjūdžio atstovais pačiame Kremliuje griovė sovietinės imperijos pamatus, aktyviai dalyvaudamas tuometinės Lietuvos Aukščiausios Tarybos darbe, tiesiogiai padėjo atkurti šalies nepriklausomybę.Prieš 25 metus gimusio Sąjūdžio veiklon, greta kitų iškilių lietuvių kultūros ir meno veikėjų, labai ryžtingai įsitraukė įžymus kompozitorius, Lietuvos konservatorijos profesorius Julius Juzeliūnas (1916–2001). Kompozitorius ilgam į šalį padėjo natų popierių ir pieštuką, užsimojęs kurti, jo paties žodžiais tariant, atgimstančios Lietuvos simfoniją. Jis tapo vienu iš Sąjūdžio lyderių, jo Seimo Tarybos nariu. Išrinktas SSRS liaudies deputatu, J. Juzeliūnas drauge su kitais Sąjūdžio atstovais pačiame Kremliuje griovė sovietinės imperijos pamatus, aktyviai dalyvaudamas tuometinės Lietuvos Aukščiausios Tarybos darbe, tiesiogiai padėjo atkurti šalies nepriklausomybę.

Skaityti daugiau

„Lai muzika lydi…“

Birželio 3 dieną 70 metų būtų sukakę pianistei, pedagogei, lietuviškos kultūros puoselėtojai Aleksandrai Juozapėnaitei-Eesmaa (gimė 1943 m. Graužiniuose, Molėtų valsčiuje, mirė 2012 m. lapkričio 22 d. Taline). 1960–1962 m. Aleksandra Juozapėnaitė studijavo Lietuvos konservatorijoje, profesorės O. Šteinberg klasėje, 1966 m. baigė Maskvos konservatoriją, 1969 m. – šios konservatorijos aspirantūrą (pas prof. J. Zaką). 1976–1977 m. stažavosi Paryžiaus konservatorijoje, Claudeʼo Helffero ir Yvonne Loriod klasėje. 1968–1977 m. dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, nuo – 1977 m. Estijos muzikos akademijoje, nuo 2002 m. – profesorė.Birželio 3 dieną 70 metų būtų sukakę pianistei, pedagogei, lietuviškos kultūros puoselėtojai Aleksandrai Juozapėnaitei-Eesmaa (gimė 1943 m. Graužiniuose, Molėtų valsčiuje, mirė 2012 m. lapkričio 22 d. Taline). 1960–1962 m. Aleksandra Juozapėnaitė studijavo Lietuvos konservatorijoje, profesorės O. Šteinberg klasėje, 1966 m. baigė Maskvos konservatoriją, 1969 m. – šios konservatorijos aspirantūrą (pas prof. J. Zaką). 1976–1977 m. stažavosi Paryžiaus konservatorijoje, Claudeʼo Helffero ir Yvonne Loriod klasėje. 1968–1977 m. dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, nuo – 1977 m. Estijos muzikos akademijoje, nuo 2002 m. – profesorė.

Skaityti daugiau

Gyvenimas muzikos šviesoje

Žinomų klaipėdiečių Ingos ir Aliaus Maknavičių šeimos gyvenimas įprasmintas muzikos pasaulyje. Muzika jiems – turtinga, dvasinga, išraiškinga, žodžiais nenusakoma kalba. Jos teikiamas neišsemiamas pažinimo džiaugsmas – begalinis, neaprėpiamas. ,,Kompozitorių sumanymo atskleidimas, meninių kūrinio vaizdų ir tam tinkamų išraiškos priemonių paieškos siekiant vieną ar kitą mintį perteikti klausytojams – ypatingas kūrybinis procesas, teikiantis galias prasmingai gyventi…“, – sako tarptautinių konkursų laureatė pianistė, Lietuvos fortepijono pedagogų asociacijos ir Lietuvos muzikų sąjungos narė Inga Maknavičienė. Ji yra surengusi per 900 koncertų Lietuvoje ir užsienyje (Austrijoje, Belgijoje, Estijoje, Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Suomijoje, Rusijoje ir kt.), koncertuoja ir kaip solistė, ir su kameriniais ansambliais, kameriniais ir simfoniniais orkestrais. Žinomų klaipėdiečių Ingos ir Aliaus Maknavičių šeimos gyvenimas įprasmintas muzikos pasaulyje. Muzika jiems – turtinga, dvasinga, išraiškinga, žodžiais nenusakoma kalba. Jos teikiamas neišsemiamas pažinimo džiaugsmas – begalinis, neaprėpiamas. ,,Kompozitorių sumanymo atskleidimas, meninių kūrinio vaizdų ir tam tinkamų išraiškos priemonių paieškos siekiant vieną ar kitą mintį perteikti klausytojams – ypatingas kūrybinis procesas, teikiantis galias prasmingai gyventi…“, – sako tarptautinių konkursų laureatė pianistė, Lietuvos fortepijono pedagogų asociacijos ir Lietuvos muzikų sąjungos narė Inga Maknavičienė. Ji yra surengusi per 900 koncertų Lietuvoje ir užsienyje (Austrijoje, Belgijoje, Estijoje, Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Suomijoje, Rusijoje ir kt.), koncertuoja ir kaip solistė, ir su kameriniais ansambliais, kameriniais ir simfoniniais orkestrais.

Skaityti daugiau

Gabrielius Alekna. Tėvynės atradimai

Tėvynės ieškojimo keliu šiemet kvietęs eiti XVII tarptautinis Thomo Manno festivalis Nidoje publikai siūlė tradiciškai plačią muzikos, žodžio, dailės ir kino programą. Renginyje debiutavęs pianistas Gabrielius Alekna tiek savo rečitaliu, tiek kūrybine biografija puikiai atskleidė festivalio temą. Dviejuose žemynuose gyvenantis muzikas tarptautinėje scenoje aktualizuoja tautiečio Vytauto Bacevičiaus kūrybą, dėsto bei įgyvendina edukacinius projektus Lietuvoje ir sėkmingo šalies kūrybinio potencialo realizavimą sieja su atvirumu pasauliui.Tėvynės ieškojimo keliu šiemet kvietęs eiti XVII tarptautinis Thomo Manno festivalis Nidoje publikai siūlė tradiciškai plačią muzikos, žodžio, dailės ir kino programą. Renginyje debiutavęs pianistas Gabrielius Alekna tiek savo rečitaliu, tiek kūrybine biografija puikiai atskleidė festivalio temą. Dviejuose žemynuose gyvenantis muzikas tarptautinėje scenoje aktualizuoja tautiečio Vytauto Bacevičiaus kūrybą, dėsto bei įgyvendina edukacinius projektus Lietuvoje ir sėkmingo šalies kūrybinio potencialo realizavimą sieja su atvirumu pasauliui.

Skaityti daugiau

Ar mylite kamerinę muziką (kaip mylim ją mes)?

Gegužės 26–31 dienomis Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vyko 60-oji Europos kamerinės muzikos akademijos sesija. Jos dalyvių koncertų fragmentai įrašyti į kompaktinę plokštelę, kuri dovanojama šio „Muzikos barų“ numerio skaitytojams. Išties turime kuo džiaugtis – jubiliejinė 60-oji Europos kamerinės muzikos akademijos (European Chamber Music Academy, ECMA) sesija gegužės 26–31 dienomis vyko Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Vyko įdomiai ir sklandžiai, kaip ir prieš metus, dalyviams paliko prisilietimo prie aukštosios pedagogikos džiaugsmą ir neįkainojamas žinias, profesionalumo ir puikios organizacijos paliudijimą bei nuoširdaus svetingumo jausmą. Nesigiriu – būtent tokiais žodžiais 2012 m. gruodį Paryžiuje susirinkusiems ECMA meno vadovams jos rektorius Johannesas Meisslis apibūdino Vilniaus sesiją ir įvertino ją kaip geriausią tais metais. Šiemet blogiau nebuvo.Gegužės 26–31 dienomis Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vyko 60-oji Europos kamerinės muzikos akademijos sesija. Jos dalyvių koncertų fragmentai įrašyti į kompaktinę plokštelę, kuri dovanojama šio „Muzikos barų“ numerio skaitytojams. Išties turime kuo džiaugtis – jubiliejinė 60-oji Europos kamerinės muzikos akademijos (European Chamber Music Academy, ECMA) sesija gegužės 26–31 dienomis vyko Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Vyko įdomiai ir sklandžiai, kaip ir prieš metus, dalyviams paliko prisilietimo prie aukštosios pedagogikos džiaugsmą ir neįkainojamas žinias, profesionalumo ir puikios organizacijos paliudijimą bei nuoširdaus svetingumo jausmą. Nesigiriu – būtent tokiais žodžiais 2012 m. gruodį Paryžiuje susirinkusiems ECMA meno vadovams jos rektorius Johannesas Meisslis apibūdino Vilniaus sesiją ir įvertino ją kaip geriausią tais metais. Šiemet blogiau nebuvo.

Skaityti daugiau

Saulėtai

Koridoriaus gale – langas. Saulė pro jį grindyse iškerta nelygų stačiakampį. Jis slenka gerą pusdienį nuo vienos sienos prie kitos. Visi, kurie eina tuo blizgiu linoleumu, kažkodėl stengiasi tos švytinčios geometrinės formos išvengti. Aš – irgi. Ne todėl, kad nemėgčiau šviesos. Tiesiog ligoninėje tokia akinama šviesa pernelyg primena operacinę. Sakyčiau, ta skaisti saulė kontrastuoja su daugelio čia esančiųjų savijauta. Jos spinduliai pernelyg aitrūs. Moteris iš trys šimtai penkiasdešimt šeštosios prisidengia akis. Iš koridoriaus gelmės atskrieja metalinis seselės: „O kur jūs einate? Ar gydytojas leido?“ Moteris atsidūsta. Jos akis prikausčiusi ta švytinti dėmė ant koridoriaus grindų.Koridoriaus gale – langas. Saulė pro jį grindyse iškerta nelygų stačiakampį. Jis slenka gerą pusdienį nuo vienos sienos prie kitos. Visi, kurie eina tuo blizgiu linoleumu, kažkodėl stengiasi tos švytinčios geometrinės formos išvengti. Aš – irgi. Ne todėl, kad nemėgčiau šviesos. Tiesiog ligoninėje tokia akinama šviesa pernelyg primena operacinę. Sakyčiau, ta skaisti saulė kontrastuoja su daugelio čia esančiųjų savijauta. Jos spinduliai pernelyg aitrūs. Moteris iš trys šimtai penkiasdešimt šeštosios prisidengia akis. Iš koridoriaus gelmės atskrieja metalinis seselės: „O kur jūs einate? Ar gydytojas leido?“ Moteris atsidūsta. Jos akis prikausčiusi ta švytinti dėmė ant koridoriaus grindų.

Skaityti daugiau

Kulinarinė kelionė laiku

Ir štai visi renkasi į puotą, kurios esmė – šaunumo bei turto įrodymas – kad tuo neabejotų ne tik atėjusieji, bet ir apie puotą išgirsiantys vėliau. Jos pagrindinis patiekalas buvo meduolinės tešlos natūralaus dydžio laivas, turėjęs iškeltus stiebus, bures ir virves. Jo denyje grojo tikras orkestras, o triumas buvo kimšte prikimštas pašteto… Svečiai vienas po kito traukia prie įstabiojo laivo ir atsilaužia jo gabalėlį – kitą. Pasigardžiuodami kabina paštetą ir keliauja ieškoti skonių toliau… Kaip paaiškėjo iš prancūzo keliautojo Gijomo de Boplano XVII a. dienoraščių, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gera puota dabartiniais pinigais galėjo atsieiti apie 4 ar 5 mln. litų…Ir štai visi renkasi į puotą, kurios esmė – šaunumo bei turto įrodymas – kad tuo neabejotų ne tik atėjusieji, bet ir apie puotą išgirsiantys vėliau. Jos pagrindinis patiekalas buvo meduolinės tešlos natūralaus dydžio laivas, turėjęs iškeltus stiebus, bures ir virves. Jo denyje grojo tikras orkestras, o triumas buvo kimšte prikimštas pašteto… Svečiai vienas po kito traukia prie įstabiojo laivo ir atsilaužia jo gabalėlį – kitą. Pasigardžiuodami kabina paštetą ir keliauja ieškoti skonių toliau… Kaip paaiškėjo iš prancūzo keliautojo Gijomo de Boplano XVII a. dienoraščių, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gera puota dabartiniais pinigais galėjo atsieiti apie 4 ar 5 mln. litų…

Skaityti daugiau