Naršote kategorijoje

Aktualūs įrašai

1011 įrašų

Talino taikomosios dailės trienalė Kolekcionavimo menas

Pernai, metų pabaigoje–šių pradžioje, Taline vykusi Tarptautinė taikomosios dailės trienalė – jau penktoji. Talino taikomosios dailės trienalės draugija, iki šiol skelbdavusi trienalės temos ir kuratoriaus konkursą, pirmą kartą pasikvietė kuratorių iš kitos valstybės. Geteborgo universiteto Dizaino ir taikomosios dailės instituto dėstytojas Love Jönssonas, Švedijoje geriau žinomas kaip dailės kritikas ir kuratorius, parinko temą „Kolekcionavimo menas“ (The Art of Collecting). Esu lankiusis ir ankstesnėse Talino taikomosios dailės trienalėse („Possession“, 2001; „Know How“, 2009) bei rašiusi apie jas žurnalui „Dailė“. O tai sudaro prielaidas imtis gretinimo, kuris, deja, yra ne šios trienalės naudai. Iš didelio konkurse dalyvavusių menininkų skaičiaus (pateikta 515 paraiškų, pateko 70) sudaryta paroda teminiu kryptingumu, tiksliau įžvalgų apie „kolekcionavimo meną“ arba „meną kolekcionuoti“, taip pat konceptualiu brandumu nusileido ankstesnėms trienalėms. Pernai, metų pabaigoje–šių pradžioje, Taline vykusi Tarptautinė taikomosios dailės trienalė – jau penktoji. Talino taikomosios dailės trienalės draugija, iki šiol skelbdavusi trienalės temos ir kuratoriaus konkursą, pirmą kartą pasikvietė kuratorių iš kitos valstybės. Geteborgo universiteto Dizaino ir taikomosios dailės instituto dėstytojas Love Jönssonas, Švedijoje geriau žinomas kaip dailės kritikas ir kuratorius, parinko temą „Kolekcionavimo menas“ (The Art of Collecting). Esu lankiusis ir ankstesnėse Talino taikomosios dailės trienalėse („Possession“, 2001; „Know How“, 2009) bei rašiusi apie jas žurnalui „Dailė“. O tai sudaro prielaidas imtis gretinimo, kuris, deja, yra ne šios trienalės naudai. Iš didelio konkurse dalyvavusių menininkų skaičiaus (pateikta 515 paraiškų, pateko 70) sudaryta paroda teminiu kryptingumu, tiksliau įžvalgų apie „kolekcionavimo meną“ arba „meną kolekcionuoti“, taip pat konceptualiu brandumu nusileido ankstesnėms trienalėms.
Skaityti daugiau
0
0
0

Ateinanti raudona suknele ir sidabro šarvais

Nacionalinėje dailės galerijoje šį pavasarį, 2013 m. kovo 22–gegužės 19 d., eksponuota Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) paroda „Rentgenogramos“ (kuratorė Laima Kreivytė, architektė Julija Reklaitė) buvo ne tik proga pamatyti menininkės darbus (asambliažus, tapybą, piešinius, akcijų dokumentaciją). Kiekviena išsami jau mirusio dailininko paroda yra ir žingsnis perdėliojant dailės kanoną, Rožanskaitės atveju – XX a. II pusės ir XXI a. pradžios dailės kanoną. Tampa vis akivaizdžiau, kad be Rožanskaitės jis nebeįsivaizduojamas, nors dar neseniai atrodė, kad kanonas neįsivaizduojamas su ja. Po 1990-ųjų „tylieji modernistai“ pamažu įsitvirtina mūsų sąmonėje kaip įdomiausi sovietmečio dailininkai, ir Rožanskaitė būtų ne šiaip viena iš jų. Nacionalinėje dailės galerijoje šį pavasarį, 2013 m. kovo 22–gegužės 19 d., eksponuota Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) paroda „Rentgenogramos“ (kuratorė Laima Kreivytė, architektė Julija Reklaitė) buvo ne tik proga pamatyti menininkės darbus (asambliažus, tapybą, piešinius, akcijų dokumentaciją). Kiekviena išsami jau mirusio dailininko paroda yra ir žingsnis perdėliojant dailės kanoną, Rožanskaitės atveju – XX a. II pusės ir XXI a. pradžios dailės kanoną. Tampa vis akivaizdžiau, kad be Rožanskaitės jis nebeįsivaizduojamas, nors dar neseniai atrodė, kad kanonas neįsivaizduojamas su ja. Po 1990-ųjų „tylieji modernistai“ pamažu įsitvirtina mūsų sąmonėje kaip įdomiausi sovietmečio dailininkai, ir Rožanskaitė būtų ne šiaip viena iš jų.
Skaityti daugiau
0
0
0

Apie kasdienybės rutiną, mūzų šventes ir kitas dienas

Neseniai Anapilin iškeliavęs skulptorius Stanislovas Kuzma (1947–2012) mums žinomas kaip klasikas plačiausia šio žodžio prasme. Jis – harmonijos ir nuolatinio formos tobulumo ieškotojas, principingai savą kūrybos stilių plėtojęs tradicionalistas, renesansinę vidinės ramybės sampratą išgryninęs grakštaus figūratyvo meistras. Jo įstrižas it skalpelio pjūviu rėžtas draperijas raudonmedžio ar kaulo paviršiuje šiandien nesunkiai atpažįsta kiekvienas, nors kiek besidomintis tradicine lietuvių skulptūra. Kas be ko, tradicionalisto savybės gali ir trikdyti – Kuzmos skulptūrų nepaveikė po nepriklausomybės išpopuliarėjusios naujosios (t. y. „netradicinės“) raiškos kryptys, o tai šiuolaikinio meno pasaulyje traktuojama kaip „iškritimas iš žaidimo“. Simptomiška, jog būdamas gyvas dailininkas surengė tik vieną (!) personalinę parodą – 1996-aisiais.Neseniai Anapilin iškeliavęs skulptorius Stanislovas Kuzma (1947–2012) mums žinomas kaip klasikas plačiausia šio žodžio prasme. Jis – harmonijos ir nuolatinio formos tobulumo ieškotojas, principingai savą kūrybos stilių plėtojęs tradicionalistas, renesansinę vidinės ramybės sampratą išgryninęs grakštaus figūratyvo meistras. Jo įstrižas it skalpelio pjūviu rėžtas draperijas raudonmedžio ar kaulo paviršiuje šiandien nesunkiai atpažįsta kiekvienas, nors kiek besidomintis tradicine lietuvių skulptūra. Kas be ko, tradicionalisto savybės gali ir trikdyti – Kuzmos skulptūrų nepaveikė po nepriklausomybės išpopuliarėjusios naujosios (t. y. „netradicinės“) raiškos kryptys, o tai šiuolaikinio meno pasaulyje traktuojama kaip „iškritimas iš žaidimo“. Simptomiška, jog būdamas gyvas dailininkas surengė tik vieną (!) personalinę parodą – 1996-aisiais.
Skaityti daugiau
0
0
0

Modestas PITRĖNAS: Būti įtaigiu suokalbininku

Vien apžvelgiant šio pusmečio Modesto Pitrėno, Nacionaline premija apdovanoto už „platų kūrybinį mostą interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą”, koncertus, atsiskleidžia jo kūrybos spektro įvairovė: š m. Nepriklausomybės dienai skirtas lietuviškos muzikos koncertas su V. Augustino „Maldos už Tėvyne” premjera Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, R. Wagnerio muzikos koncertas su Kauno miesto simfoniniu orkestru ir spektakliai šio didžiojo meistro savaitės metu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, septynioliktojo Vilniaus festivalio pradžios koncertas su Violeta Urmanavičiūte ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO). Tačiau koncertai Lietuvoje – tik dalis M. Pitrėno kūrybinės veiklos, jos geografija pastaraisiais metais apima Latviją, Vokietiją, Šveicariją, Lenkiją ir kitas Europos valstybes. Tad neatsitiktinai M. Pitrėno ir V. Urmanos tandemas drauge su LNSO šį rugsėjį iškilmingu koncertu, skirtu Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, atstovaus mūsų šalies kultūrai Briuselyje. Vien apžvelgiant šio pusmečio Modesto Pitrėno, Nacionaline premija apdovanoto už „platų kūrybinį mostą interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą”, koncertus, atsiskleidžia jo kūrybos spektro įvairovė: š m. Nepriklausomybės dienai skirtas lietuviškos muzikos koncertas su V. Augustino „Maldos už Tėvyne” premjera Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, R. Wagnerio muzikos koncertas su Kauno miesto simfoniniu orkestru ir spektakliai šio didžiojo meistro savaitės metu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, septynioliktojo Vilniaus festivalio pradžios koncertas su Violeta Urmanavičiūte ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO). Tačiau koncertai Lietuvoje – tik dalis M. Pitrėno kūrybinės veiklos, jos geografija pastaraisiais metais apima Latviją, Vokietiją, Šveicariją, Lenkiją ir kitas Europos valstybes. Tad neatsitiktinai M. Pitrėno ir V. Urmanos tandemas drauge su LNSO šį rugsėjį iškilmingu koncertu, skirtu Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, atstovaus mūsų šalies kultūrai Briuselyje.
Skaityti daugiau
0
0
0

Iš ko išsivadavo Lipskis, pavadinęs Putino biografiją romanu?

2010 m. Stasys Lipskis parašė knygą „Amžiaus audrų paviliotas” apie Stalino saulę į Lietuvą parvežusį Justą Paleckį, kurioje, išplaudamas ribą tarp gėrio ir blogio, „taip stipriai nupudravo pagrindinį herojų – patikimą sovietų agentą nuo 1928 m., – kad šis tapo stačiai neatpažįstamas tiems, kurie gana gerai jį prisimena”1. 2010 m. Stasys Lipskis parašė knygą „Amžiaus audrų paviliotas” apie Stalino saulę į Lietuvą parvežusį Justą Paleckį, kurioje, išplaudamas ribą tarp gėrio ir blogio, „taip stipriai nupudravo pagrindinį herojų – patikimą sovietų agentą nuo 1928 m., – kad šis tapo stačiai neatpažįstamas tiems, kurie gana gerai jį prisimena”1.
Skaityti daugiau
0
0
0

Atsargiai, Thomas Bernhardas!

Likus dviem dienoms iki mirties penkiasdešimt aštuonerių metų austrų rašytojas Thomas Bernhardas pas notarą surašė savo paskutinę valią. 1989 m. vasario 10 d. testamente parašyta: „Nei iš mano paties man gyvam esant publikuoto, nei iš kur nors kitur po mano mirties esančio palikimo niekas, ką aš sukūriau ir užrašiau, nesvarbu, kokia forma, negali, kol galioja autorinės teisės, Aust­rijos valstybėje, kad ir kaip ši valstybė vadintųsi, būti statoma, spausdinama ir net viešai skaitoma. Primygtinai pabrėžiu, kad nenoriu turėti nieko bendra su Austrijos valstybe ir protestuoju ne tik prieš bet kokį kišimąsi, bet net ir prieš bet kokį šitos Austrijos valstybės artinimąsi prie mano asmens ir mano darbų – visiems laikams. Po mano mirties nė vienas žodis iš mano galbūt dar kur nors esančio palikimo, įskaitant laiškus ir užrašus, negali būti publikuotas.” Likus dviem dienoms iki mirties penkiasdešimt aštuonerių metų austrų rašytojas Thomas Bernhardas pas notarą surašė savo paskutinę valią. 1989 m. vasario 10 d. testamente parašyta: „Nei iš mano paties man gyvam esant publikuoto, nei iš kur nors kitur po mano mirties esančio palikimo niekas, ką aš sukūriau ir užrašiau, nesvarbu, kokia forma, negali, kol galioja autorinės teisės, Aust­rijos valstybėje, kad ir kaip ši valstybė vadintųsi, būti statoma, spausdinama ir net viešai skaitoma. Primygtinai pabrėžiu, kad nenoriu turėti nieko bendra su Austrijos valstybe ir protestuoju ne tik prieš bet kokį kišimąsi, bet net ir prieš bet kokį šitos Austrijos valstybės artinimąsi prie mano asmens ir mano darbų – visiems laikams. Po mano mirties nė vienas žodis iš mano galbūt dar kur nors esančio palikimo, įskaitant laiškus ir užrašus, negali būti publikuotas.”
Skaityti daugiau
0
0
0