Naršote kategorijoje

Aktualūs įrašai

1011 įrašų

Džiugino latvių dėmesingumas kaimynams

Lapkričio 2–3 dienomis Rygoje vyko penktasis Baltijos valstybių pučiamųjų orkestrų dirigentų ir kamerinių ansamblių vadovų forumas. Didžioji dalis renginių vyko Latvijos Jāzepo Vītolo muzikos akademijoje. Šiais metais minimos žymaus Latvijos kompozitoriaus ir kultūros veikėjo J. Vītolo 150-osios gimimo metinės.
Skaityti daugiau
0
0
0

Puodininkystė Sūduvos krašte

Keramika (Puodininkystė) – vienas seniausių tradicinių lietuvių amatų. Archeologiniai keramikos radiniai itin seni ir reikšmingi tiriant lietuvių kultūros ir istorijos raidą. Degti molio dirbiniai Lietuvoje paplito neolito laikotarpiu – lipdyti įvairių formų indai, urnos, X–XI a. indus ėmus žiesti, praturtėjo ornamentika, XIV–XV a. įsikūrusiose keramikos dirbtuvėse pradėti gaminti architektūriniai dirbiniai: plytos, kokliai. Tradicinės puodininkystės raida tęsėsi iki XX a. pradžios. Nuo 5-ojo dešimtmečio iki šiol keramika Lietuvoje gana populiari, tačiau vis rečiau žiedžiami XIX a. susiformavę ir dar XX a. pradžioje populiarūs puodininkystės dirbiniai – raižymu, glazūra ar angobu dekoruoti molio ąsočiai alui, pienui, girai, lekai ir lekeliai (buteliai) aliejui, actui, žibalui, dubenys ir dubenėliai, puodai (palivonai) ir puodynės, čerpės (indai grūsti aguonoms), pienpuodžiai, lauknešėliai taip pat smulkūs molinukai–švilpukai. Keramika (Puodininkystė) – vienas seniausių tradicinių lietuvių amatų. Archeologiniai keramikos radiniai itin seni ir reikšmingi tiriant lietuvių kultūros ir istorijos raidą. Degti molio dirbiniai Lietuvoje paplito neolito laikotarpiu – lipdyti įvairių formų indai, urnos, X–XI a. indus ėmus žiesti, praturtėjo ornamentika, XIV–XV a. įsikūrusiose keramikos dirbtuvėse pradėti gaminti architektūriniai dirbiniai: plytos, kokliai. Tradicinės puodininkystės raida tęsėsi iki XX a. pradžios. Nuo 5-ojo dešimtmečio iki šiol keramika Lietuvoje gana populiari, tačiau vis rečiau žiedžiami XIX a. susiformavę ir dar XX a. pradžioje populiarūs puodininkystės dirbiniai – raižymu, glazūra ar angobu dekoruoti molio ąsočiai alui, pienui, girai, lekai ir lekeliai (buteliai) aliejui, actui, žibalui, dubenys ir dubenėliai, puodai (palivonai) ir puodynės, čerpės (indai grūsti aguonoms), pienpuodžiai, lauknešėliai taip pat smulkūs molinukai–švilpukai.
Skaityti daugiau
0
0
0

Tautodailė Lietuvos mokykloje

Kiekviena epocha mokyklai iškelia naujas idėjas ir naujus reikalavimus. Mokytojai, būdami kūrėjai, ieško naujų kelių to meto problemoms spręsti. Bendrųjų programų uždaviniai apie darbinį ugdymą sako: ugdyti atsakomybę už savo krašto kultūrą, siekiant plėsti technologijų žinias ir jas kūrybiškai taikyti praktiškoje, naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, rasti informacijos apie istorines, kultūrines tautos amatų ir verslo tradicijas. O vienas iš tikslų – puoselėti vertybines nuostatas ir bendruosius technologinius gebėjimus, būtinus kiekvienam žmogui nuolat kintančioje sociokultūrinėje aplinkoje, gebėti naudotis nesudėtingomis technologijomis, patirti kūrybinę problemų sprendimų paieškos įvairovę ir jų išsprendimo džiaugsmą, išsiugdyti pozityvias nuostatas nuolatinei technologijų kaitai. Visi iškelti darbinio ugdymo uždaviniai yra labai svarbūs mūsų mažos, bet turinčios savitą charakterį, tradicijas ir kultūrą tautos išlikimui.Kiekviena epocha mokyklai iškelia naujas idėjas ir naujus reikalavimus. Mokytojai, būdami kūrėjai, ieško naujų kelių to meto problemoms spręsti. Bendrųjų programų uždaviniai apie darbinį ugdymą sako: ugdyti atsakomybę už savo krašto kultūrą, siekiant plėsti technologijų žinias ir jas kūrybiškai taikyti praktiškoje, naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, rasti informacijos apie istorines, kultūrines tautos amatų ir verslo tradicijas. O vienas iš tikslų – puoselėti vertybines nuostatas ir bendruosius technologinius gebėjimus, būtinus kiekvienam žmogui nuolat kintančioje sociokultūrinėje aplinkoje, gebėti naudotis nesudėtingomis technologijomis, patirti kūrybinę problemų sprendimų paieškos įvairovę ir jų išsprendimo džiaugsmą, išsiugdyti pozityvias nuostatas nuolatinei technologijų kaitai. Visi iškelti darbinio ugdymo uždaviniai yra labai svarbūs mūsų mažos, bet turinčios savitą charakterį, tradicijas ir kultūrą tautos išlikimui.
Skaityti daugiau
0
0
0

Šiaudų sodai

Lietuvos tautodailėje mažą, tačiau svarbią vietą užima šiaudinukai – meno kūriniai sukurti rišant, pinant ar tam tikra tvarka suneriant sausus šiaudus. Šiame straipsnyje analizuojama viena tokių kūrinių grupė – šiaudų sodai, kurie yra labai svarbus kultūrinis paveldas tiek savo ritualine, tiek ir menine prasme. Naudojant, iš pažiūros, paprastas medžiagas sukuriamas nuostabus trimatis, galima sakyti architektūrinis, meno kūrinys, reikalaujantis didelio susikaupimo, kantrybės ir patirties. Galbūt dėl šių priežasčių šiaudų sodų pynimo tradicija, tarsi kraitis, perduodama iškartos į kartą.Lietuvos tautodailėje mažą, tačiau svarbią vietą užima šiaudinukai – meno kūriniai sukurti rišant, pinant ar tam tikra tvarka suneriant sausus šiaudus. Šiame straipsnyje analizuojama viena tokių kūrinių grupė – šiaudų sodai, kurie yra labai svarbus kultūrinis paveldas tiek savo ritualine, tiek ir menine prasme. Naudojant, iš pažiūros, paprastas medžiagas sukuriamas nuostabus trimatis, galima sakyti architektūrinis, meno kūrinys, reikalaujantis didelio susikaupimo, kantrybės ir patirties. Galbūt dėl šių priežasčių šiaudų sodų pynimo tradicija, tarsi kraitis, perduodama iškartos į kartą.
Skaityti daugiau
0
0
0

Kauno kapinių mediniai kryžiai

Kauno mieste yra aštuonios kapinės, iš kurių Šančių (įsteigtos 1901 m.) ir Aleksoto (įsteigtos 1880 m.) pripažintos istorijos ir kultūros paminklais, todėl jose galima laidoti tik šeimų kapuose. Kauno miesto kapinių paminklai mažai tyrinėti – kol kas apžvelgti tik įvairūs Petrašiūnų kapinių paminklai ir Kauno miesto kapinių geležiniai kryžiai. Naudojant 2010 m. surinktą ikonografinę medžiagą šiame straipsnyje aptariami Aleksoto, Panemunės (įsteigtos 1917 m.), Seniavos (įsteigtos 1955 m.), Romainių I ir II (įsteigtos 1966 m., 1970 m.), Šančių, Petrašiūnų (įsteigtos 1939 m.) ir Eigulių (įkurtos 1880 m.) kapinių medinių kryžių bruožai. Esminiu tyrimo aspektu pasirinkta tipologinė sklaida, t. y. mediniai kryžiai aptariami pagal jų siluetą formuojančius elementus. Formų raidos aptarimą sunkina ankstesnių XIX a. pab. – XX a. vid. medinių kryžių pavyzdžių trūkumas ir fiksacijos pobūdis, problemiškas paminklų statymo laikotarpio klausimas, todėl ši tema nebus analizuojama. Kauno mieste yra aštuonios kapinės, iš kurių Šančių (įsteigtos 1901 m.) ir Aleksoto (įsteigtos 1880 m.) pripažintos istorijos ir kultūros paminklais, todėl jose galima laidoti tik šeimų kapuose. Kauno miesto kapinių paminklai mažai tyrinėti – kol kas apžvelgti tik įvairūs Petrašiūnų kapinių paminklai ir Kauno miesto kapinių geležiniai kryžiai. Naudojant 2010 m. surinktą ikonografinę medžiagą šiame straipsnyje aptariami Aleksoto, Panemunės (įsteigtos 1917 m.), Seniavos (įsteigtos 1955 m.), Romainių I ir II (įsteigtos 1966 m., 1970 m.), Šančių, Petrašiūnų (įsteigtos 1939 m.) ir Eigulių (įkurtos 1880 m.) kapinių medinių kryžių bruožai. Esminiu tyrimo aspektu pasirinkta tipologinė sklaida, t. y. mediniai kryžiai aptariami pagal jų siluetą formuojančius elementus. Formų raidos aptarimą sunkina ankstesnių XIX a. pab. – XX a. vid. medinių kryžių pavyzdžių trūkumas ir fiksacijos pobūdis, problemiškas paminklų statymo laikotarpio klausimas, todėl ši tema nebus analizuojama.
Skaityti daugiau
0
0
0

Jonas Rudzinskas: „Tautodailė visada buvo ir bus tikrąja vertybe“

Lietuvos tautodailininkų sąjungos vadovui, profesionaliam dailininkui Jonui Rudzinskui rūpi, kad žmogus dar vaikystėje išmoktų atskirti tai kas tikra nuo pigaus ir vienadienio kičo, parodyti gražiausius tautodailininkų ir kitų tikrų meno kūrėjų meistrystės pavyzdžius, išmokyti jaunimą vertinti ir analizuoti dailės amatus, supančius mus kasdieniniame gyvenime, nes tai gali lemti ir jų pačių gyvenimo kelio pasirinkimą. O ir savo kūryba, kurioje ryškūs lietuvių etnokultūros ir pagoniškų apraiškų motyvai, dailininkas paakina tautiečius atsigręžti į savo šaknis, vaizduoja istorinius, mistinius personažus, kurie buvo ir bus įkvėpimo šaltinis kiekvienam kuriančiam žmogui.Lietuvos tautodailininkų sąjungos vadovui, profesionaliam dailininkui Jonui Rudzinskui rūpi, kad žmogus dar vaikystėje išmoktų atskirti tai kas tikra nuo pigaus ir vienadienio kičo, parodyti gražiausius tautodailininkų ir kitų tikrų meno kūrėjų meistrystės pavyzdžius, išmokyti jaunimą vertinti ir analizuoti dailės amatus, supančius mus kasdieniniame gyvenime, nes tai gali lemti ir jų pačių gyvenimo kelio pasirinkimą. O ir savo kūryba, kurioje ryškūs lietuvių etnokultūros ir pagoniškų apraiškų motyvai, dailininkas paakina tautiečius atsigręžti į savo šaknis, vaizduoja istorinius, mistinius personažus, kurie buvo ir bus įkvėpimo šaltinis kiekvienam kuriančiam žmogui.
Skaityti daugiau
0
0
0

Stasio Šalkauskio filosofijos (ne)gyvybingumas

Šiemet buvo baigta leisti Stasio Šalkauskio (1886–1941) Rinktinių raštų serija, priklausanti leidinių grupei, pavadintai Iš Lietuvos filosofijos palikimo. Per dvidešimt dvejus leidybos metus iš viso išėjo net devyni tomai Raštų, į kuriuos buvo sudėta didžiuma kada nors publikuotų ar tik rankraščių pavidalu išlikusių šio filosofo tekstų. Kaip ir dauguma šioje grupėje leistų leidinių, Šalkauskio knygos nesusilaukė jokio rimtesnio dėmesio, išreikšto recenzijomis, polemika ar šio filosofo idėjų persvarstymu.
Skaityti daugiau
0
0
0

Dar apie Sąjūdžio ištakų beieškant

Recenzuodamas šią knygą (Sąjūdžio ištakų beieškant: Nepaklusniųjų tinklaveikos galia, mokslinės redaktorės Jūratė Kavaliauskaitė ir Ainė Ramonaitė, Vilnius: Baltos lankos, 2011) Knygų aidų 2012 m. Nr. 2 Kęstutis K. Girnius rašo: „Ne mažiau svarbus yra pašnekovų atrankos klausimas. Autoriai dirbo tik­rai stachanovietiškai, pakalbino precedento neturintį dalyvių skaičių. Stengtasi padaryti interviu su visais gyvais Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariais, kitais įtakingais veikėjais
Skaityti daugiau
0
0
0