Naršote kategorijoje

Aktualūs įrašai

1011 įrašų

Apie visuomenę su cilindrais ir sermėgom

Knyga su Kazimiro Malevičiaus kūriniu „Poilsis. Visuomenė su cilindrais“ (1908) viršelyje ir jame atpažįstamais socialiniais tipažais pastebima tarp kitų knygų. Juo labiau ją pastebi istorikai. Jei esi tik XIX a. istorikas, tai sąvoka moderni Lietuva reiškia ne vien poilsiaujančią, bet ir tarp daugelio moderniųjų nacio­nalizmų, istorinės Lietuvos projektų (apimančių ir kultūrinius, ir socialinius, ir politinius, ir kitokius parametrus) besirenkančią visuomenę, kurioje ima dominuoti lietuviškasis etnolingvistinis nacionalizmas.
Skaityti daugiau
0
0
0

Pirmoji studija apie bažnytines eisenas LDK

Ši knyga, kaip ir dera Baroko studijoms, juolab menotyrinėms, traukia akį gausia ikonografija – pradedant viršelį puošiančiu Lesnos Švč. Dievo Motinos paveikslo fragmentu. Knyga prašyte prašosi pirmiausia būti sklaidoma, ir tik po to skaitoma. Tad per vaizdus, – o jų knygoje per 100, – pirmiausia ir skleidžiasi barokinių bažnytinių procesijų klodas, kuriame sutelpa ir flagelantų procesijos iš Francisco Goyos paveikslų ar XIV a. miniatiūrų, ir Vilniaus gatvėmis gėlių kilimais judančios Dievo Kūno procesijos, sustingdytos XX a. pradžios fotografijose.
Skaityti daugiau
0
0
0

Apie du vieno romano vertimus į lietuvių kalbą

2011 m. pabaigoje leidykla Vaga išleido Virginios Woolf (1882–1941) romano Į švyturį (To the Light­house, 1927) vertimą (vertė Laimantas Jonušys, redaktorius nenurodytas), to paties romano vertimą 2012 m. pradžioje išleido ir leidykla Versus aureus (vertė Milda Keršienė-Dyke, redaktorė Ilona Čiužauskaitė). Tad šiandien turime du romano Į švyturį vertimus. Ir tai turbūt yra gerai. Į lietuvių kalbą dar yra išversti Woolf romanai Ponia Delovėj (Mrs. Dalloway, vertė Violeta Tauragienė, 1994), Orlandas (Orlando, vertė Irena Marija Balčiūnienė, 2005), Flašas: biografija (Flush: a Biography, vertė Irena Jomantienė, 1998), esė Savas kambarys (A Room of One‘s Own, vertė Lina Būgienė, 2008), apsakymai Vaiduoklių namas ir Žymė ant sienos (A Haunted House; A Mark on the Wall, vertė Irena Jomantienė, in: Flašas: biografija, 1998).
Skaityti daugiau
0
0
0

Apie teologiją, filosofiją, miestą ir kitus kūrinius, kurie mūsų nemyli

Gimęs Teksase, Stevenas Schroederis studijavo psichologiją Valparaiso universitete, apgynė filosofijos doktoratą iš etikos ir visuomenės studijų srities Čikagos universitete, beveik du dešimtmečius įvairiose aukštosiose mokyklose dėstė filosofiją, dalyvavo taikos sąjūdyje. 2002–2009 m. su nedidelėmis pertraukomis gyveno Kinijoje, Šenženo universitete dėstė filosofiją, literatūrą ir taikos studijas, o grįžęs į JAV įsitraukė į Čikagos universiteto Azijos klasikos studijų programą. Kartu su kompozitore, Grammy laureate Clarice Assad įsteigė „virtualų menininkų kolektyvą“ (Virtual Artists Collective), subūrusį muzikus, poetus ir vizualinių menų kūrėjus. Beje, ši „neregima“ grupė per pastaruosius aštuonerius metus išleido daugiau kaip keturiasdešimt poezijos rinkinių. Gimęs Teksase, Stevenas Schroederis studijavo psichologiją Valparaiso universitete, apgynė filosofijos doktoratą iš etikos ir visuomenės studijų srities Čikagos universitete, beveik du dešimtmečius įvairiose aukštosiose mokyklose dėstė filosofiją, dalyvavo taikos sąjūdyje. 2002–2009 m. su nedidelėmis pertraukomis gyveno Kinijoje, Šenženo universitete dėstė filosofiją, literatūrą ir taikos studijas, o grįžęs į JAV įsitraukė į Čikagos universiteto Azijos klasikos studijų programą. Kartu su kompozitore, Grammy laureate Clarice Assad įsteigė „virtualų menininkų kolektyvą“ (Virtual Artists Collective), subūrusį muzikus, poetus ir vizualinių menų kūrėjus. Beje, ši „neregima“ grupė per pastaruosius aštuonerius metus išleido daugiau kaip keturiasdešimt poezijos rinkinių.
Skaityti daugiau
0
0
0

Profesorės Tatjanos Romaškinos jubiliejus

Spalio 26 d. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Instrumentinės muzikos katedros profesorė Tatjana Romaškina surengė savo jubiliejinį vakarą. Paklausyti puikios pianistės ir pedagogės susirinko nemažas būrys jos talento gerbėjų, katedros kolegų, konservatorijos ir muzikos mokyklų pedagogų, studentų, moksleivių, draugų.Spalio 26 d. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Instrumentinės muzikos katedros profesorė Tatjana Romaškina surengė savo jubiliejinį vakarą. Paklausyti puikios pianistės ir pedagogės susirinko nemažas būrys jos talento gerbėjų, katedros kolegų, konservatorijos ir muzikos mokyklų pedagogų, studentų, moksleivių, draugų.
Skaityti daugiau
0
0
0

Atsakinga misija būti muzikės mama

Būti talentinga mama – atsakinga viso gyvenimo misija. Muzikalioje šeimoje gimusi ir augusi Teresė Rubackienė nuoširdų atsidavimą muzikai perdavė savo vienintelei dukrai pianistei Mūzai Rubackytei. Šiandien šia nepaprasta atlikėja gali didžiuotis ne tik mama, bet ir Lietuva bei pasaulis.Būti talentinga mama – atsakinga viso gyvenimo misija. Muzikalioje šeimoje gimusi ir augusi Teresė Rubackienė nuoširdų atsidavimą muzikai perdavė savo vienintelei dukrai pianistei Mūzai Rubackytei. Šiandien šia nepaprasta atlikėja gali didžiuotis ne tik mama, bet ir Lietuva bei pasaulis.
Skaityti daugiau
0
0
0

„Béjart Ballet Lausanne“ – ketvirtis amžiaus

Mauriceʼas Béjartʼas (Morisas Bežaras) Lietuvai pažįstamas – mūsų publika net kelis kartus turėjo laimę pamatyti jo kurtus spektaklius. Matė gyvai šokantį jo grupės sielą Jorge Donną, netgi unikalųjį „Bolero“ pagal M. Ravelio muziką. Prieš penkerius metus, 2007 m. lapkričio 8 dieną, „Siemens“ arenoje rodytas vienas populiariausių baleto pastatymų – nuostabusis „Le Presbytère“ („Ballet for Life“). Šiam Béjartʼo spektakliui kostiumus kūrė mados karalius Gianni Versace, skambėjo W. A. Mozarto bei grupės „Queen“ muzika. Balete genialiai susipynė amžinos temos: gyvenimas, meilė, aistra ir mirtis. Spektaklis tarsi sujungė keturis didžius menininkus: Mozartą, Freddie Mercury su grupe „Queen“, Jorge Donną ir Gianni Versace. Visi keturi genijai mirė jauni, tačiau spėję pajusti gyvenimo grožį, neatsitiktinai spektaklyje skamba „Queen“ daina „It‘s a Beautifull Day“. Netrukus po didžiulio meninio sukrėtimo Lietuvą pasiekė liūdna žinia: lapkričio 22 d. mirė Mauriceʼas Béjartʼas…Mauriceʼas Béjartʼas (Morisas Bežaras) Lietuvai pažįstamas – mūsų publika net kelis kartus turėjo laimę pamatyti jo kurtus spektaklius. Matė gyvai šokantį jo grupės sielą Jorge Donną, netgi unikalųjį „Bolero“ pagal M. Ravelio muziką. Prieš penkerius metus, 2007 m. lapkričio 8 dieną, „Siemens“ arenoje rodytas vienas populiariausių baleto pastatymų – nuostabusis „Le Presbytère“ („Ballet for Life“). Šiam Béjartʼo spektakliui kostiumus kūrė mados karalius Gianni Versace, skambėjo W. A. Mozarto bei grupės „Queen“ muzika. Balete genialiai susipynė amžinos temos: gyvenimas, meilė, aistra ir mirtis. Spektaklis tarsi sujungė keturis didžius menininkus: Mozartą, Freddie Mercury su grupe „Queen“, Jorge Donną ir Gianni Versace. Visi keturi genijai mirė jauni, tačiau spėję pajusti gyvenimo grožį, neatsitiktinai spektaklyje skamba „Queen“ daina „It‘s a Beautifull Day“. Netrukus po didžiulio meninio sukrėtimo Lietuvą pasiekė liūdna žinia: lapkričio 22 d. mirė Mauriceʼas Béjartʼas…
Skaityti daugiau
0
0
0

Muzika ir Kaulo senis

Turime dalykų, kurie atspindi laiką ir vietą, o kartu paliečia visus laikus. Tokie yra svarbiausieji Broniaus Kutavičiaus kūriniai. Tokia ir jų visuma kaip kultūros bei socialinis reiškinys. Žmogus, kuris juos, tuos kūrinius, paleido gyventi – visai neprivalėjo to daryti. Jis galėjo likti Lietuvos valstietis kokiame nors Molainių kaime, traktorininkas ir gabus laisvalaikio dainininkas, net dainų kūrėjas arba švilpynių mėgėjas, instrumentų meistras. Bet ėmė ir sumeistravo nenumatytų kūrinių, kurie reiškė virsmą ir lūžį į naują muzikos kokybę. Kada nors gal bus matoma lietuvių muzika iki Kutavičiaus, jo laikais ir po Kutavičiaus. Žinoma, jeigu ateity vis dar bus toks reiškinys kaip lietuvių muzika. Ir jeigu bus žmogus, siekiantis kitokio gėrio, negu garbinamoji materialinė gerovė. Ir jei bus žmoniškų žmonių Lietuvoje, atsparių Kaulo seniui. Turime dalykų, kurie atspindi laiką ir vietą, o kartu paliečia visus laikus. Tokie yra svarbiausieji Broniaus Kutavičiaus kūriniai. Tokia ir jų visuma kaip kultūros bei socialinis reiškinys. Žmogus, kuris juos, tuos kūrinius, paleido gyventi – visai neprivalėjo to daryti. Jis galėjo likti Lietuvos valstietis kokiame nors Molainių kaime, traktorininkas ir gabus laisvalaikio dainininkas, net dainų kūrėjas arba švilpynių mėgėjas, instrumentų meistras. Bet ėmė ir sumeistravo nenumatytų kūrinių, kurie reiškė virsmą ir lūžį į naują muzikos kokybę. Kada nors gal bus matoma lietuvių muzika iki Kutavičiaus, jo laikais ir po Kutavičiaus. Žinoma, jeigu ateity vis dar bus toks reiškinys kaip lietuvių muzika. Ir jeigu bus žmogus, siekiantis kitokio gėrio, negu garbinamoji materialinė gerovė. Ir jei bus žmoniškų žmonių Lietuvoje, atsparių Kaulo seniui.
Skaityti daugiau
0
0
0

Kiek žingsnių nuo Varėnos iki Avinjono?

Varėna – nedidelis miestelis. Kai išlipi iš traukinio, nereikia nė dviejų kilometrų nužingsniuoti pagrindine Vytauto gatve, kad pasiektum kitą jo kraštą. Čia rengiamas teatro festivalis? Skamba utopiškai. Tačiau jau keletą metų varėniškius džiugina profesionalių teatrų spektakliai, vertinimo komisija apdovanoja geriausius iš pamatytų… Vis dėlto koks tas Varėnos festivalis, kokiu keliu jis eina? Varėna – nedidelis miestelis. Kai išlipi iš traukinio, nereikia nė dviejų kilometrų nužingsniuoti pagrindine Vytauto gatve, kad pasiektum kitą jo kraštą. Čia rengiamas teatro festivalis? Skamba utopiškai. Tačiau jau keletą metų varėniškius džiugina profesionalių teatrų spektakliai, vertinimo komisija apdovanoja geriausius iš pamatytų… Vis dėlto koks tas Varėnos festivalis, kokiu keliu jis eina?
Skaityti daugiau
0
0
0