Aktualūs įrašai – Puslapis 80 – Lietuvos Meno Kūrėjų Asociacija

Kas lemia, kad ideologiniai „tikėjimai“ užgožia tiesą?

Normanas Lillegardas – norvegų kilmės amerikiečių filosofas, Tenesio universiteto profesorius emeritas, Ludvigo Wittgensteino, Soreno Kierkegaard’o intelektualinio palikimo tyrinėtojas, sutelkęs dėmesį į etikos ir estetikos, socialinių mokslų ir kalbos filosofiją. Jaunystėje daugiau nei dešimtmetį daręs profesionalaus muzikanto karjerą (klasikine muzika aistringai žavisi iki šiol), Lillegardas pasinėrė į filosofiją. Yra buvęs Tenesio valstijos filosofų asociacijos prezidentas, vadovavęs Šiaurės Amerikos Kierkegaard’o asociacijai, dirbęs vizituojančiu profesoriumi Kopenhagos (Danija), Kembridžo (Anglija) universitetuose, 2008 ir 2012 m. dėstė Minzu (Kinija) universitete. Normanas Lillegardas – norvegų kilmės amerikiečių filosofas, Tenesio universiteto profesorius emeritas, Ludvigo Wittgensteino, Soreno Kierkegaard’o intelektualinio palikimo tyrinėtojas, sutelkęs dėmesį į etikos ir estetikos, socialinių mokslų ir kalbos filosofiją. Jaunystėje daugiau nei dešimtmetį daręs profesionalaus muzikanto karjerą (klasikine muzika aistringai žavisi iki šiol), Lillegardas pasinėrė į filosofiją. Yra buvęs Tenesio valstijos filosofų asociacijos prezidentas, vadovavęs Šiaurės Amerikos Kierkegaard’o asociacijai, dirbęs vizituojančiu profesoriumi Kopenhagos (Danija), Kembridžo (Anglija) universitetuose, 2008 ir 2012 m. dėstė Minzu (Kinija) universitete.

Skaityti daugiau

Sovietų armijoje

Išvykau tais gūdžiais 1973 metais į sovietinę armiją vienas, niekieno nelydimas tamsų rudens rytą, lynojant nesmarkiam, bet įkyriam lietui. Nenorėjau varginti tėvų ta nemalonia karinio komisariato aplinka ir primygtinai prašiau atsisveikinti namie – tarpdury… Išvykau tais gūdžiais 1973 metais į sovietinę armiją vienas, niekieno nelydimas tamsų rudens rytą, lynojant nesmarkiam, bet įkyriam lietui. Nenorėjau varginti tėvų ta nemalonia karinio komisariato aplinka ir primygtinai prašiau atsisveikinti namie – tarpdury…

Skaityti daugiau

Sovietinė armija: kovos už būvį pamokos

Tomo Rekio prisiminimai iš tarnybos sovietinėje armijoje – unikalus epochos dokumentas ir įdomus, įtraukiantis pasakojimas. Tokių tikroviškų, realistinių paliudijimų apie rūsčią to meto būtinybę – visiems vaikinams pereiti armijos girnas, ištverti „vyriškumo mokyklą“ – daugiau kaip ir neturime. Žinoma, sovietinės armijos tema mūsų literatūroje išnyra, bet atsitiktinai, o prisiminimų autentiką deformuoja meninės saviraiškos tikslai. Armija beletristikoje atrodo tarsi netikras pasaulis, lyg kokia fantastinė, sąlygiška realybė. Meninis armijos aprašymas dažniausiai neturi vertinimo jėgos, kūrybinė fikcija vaizduojamajam objektui suteikia savotišką alibi: atrodo, kad visa tai išgalvota, pramanyta, tik menininko vaizduotės vaisius, kuriuo nebūtina tikėti.Tomo Rekio prisiminimai iš tarnybos sovietinėje armijoje – unikalus epochos dokumentas ir įdomus, įtraukiantis pasakojimas. Tokių tikroviškų, realistinių paliudijimų apie rūsčią to meto būtinybę – visiems vaikinams pereiti armijos girnas, ištverti „vyriškumo mokyklą“ – daugiau kaip ir neturime. Žinoma, sovietinės armijos tema mūsų literatūroje išnyra, bet atsitiktinai, o prisiminimų autentiką deformuoja meninės saviraiškos tikslai. Armija beletristikoje atrodo tarsi netikras pasaulis, lyg kokia fantastinė, sąlygiška realybė. Meninis armijos aprašymas dažniausiai neturi vertinimo jėgos, kūrybinė fikcija vaizduojamajam objektui suteikia savotišką alibi: atrodo, kad visa tai išgalvota, pramanyta, tik menininko vaizduotės vaisius, kuriuo nebūtina tikėti.

Skaityti daugiau

Ričardas Gavelis ir Jorge Luisas Borgesas

Tekstas skaitytas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute 2011 m. lapkričio 8 d., rašytojo Ričardo Gavelio 61-ųjų gimimo metinių proga surengtame atminimo vakare „Ričardas Gavelis: didysis (de)konstruktorius ir jo intelektualinė legenda“.Tekstas skaitytas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute 2011 m. lapkričio 8 d., rašytojo Ričardo Gavelio 61-ųjų gimimo metinių proga surengtame atminimo vakare „Ričardas Gavelis: didysis (de)konstruktorius ir jo intelektualinė legenda“.

Skaityti daugiau

Maironiui – 150

Lietuvių kultūroje Maironis įsitvirtino kaip „Pavasario balsų“ autorius. Retrospektyviai žvelgiant, poezijos rinkinio pirmosios publikacijos metai – 1895-ieji – iškyla kaip ryškus lietuvių literatūros ir kultūros riboženklis, pritemdantis Jono Mačiulio kūrybinio gyvenimo dešimtmetį, prabėgusį nuo debiuto „Aušroje“ eilėraščiu „Lietuvos vargas“ 1885 m. iki „Pavasario balsų“. Jau vien kokybinis stiliaus skirtumas (tiesiog kontrastas) tarp pirmosios spaudos publikacijos ir rinkinio tekstų rodytų, kad tas dešimtmetis pradedančiam poetui buvo labai turiningas. Straipsnyje grįžtama prie Maironio kūrybos pradžios, jo stiliaus formavimosi laiko. Sustojama prie ankstyvųjų tekstų, aiškinantis juose ryškėjančias autoriaus rašymo motyvacijas, kurios savu ruožtu susijusios su pasirinktomis vertybinėmis nuostatomis bei laikysenomis tuometiniame literatūros lauke.Lietuvių kultūroje Maironis įsitvirtino kaip „Pavasario balsų“ autorius. Retrospektyviai žvelgiant, poezijos rinkinio pirmosios publikacijos metai – 1895-ieji – iškyla kaip ryškus lietuvių literatūros ir kultūros riboženklis, pritemdantis Jono Mačiulio kūrybinio gyvenimo dešimtmetį, prabėgusį nuo debiuto „Aušroje“ eilėraščiu „Lietuvos vargas“ 1885 m. iki „Pavasario balsų“. Jau vien kokybinis stiliaus skirtumas (tiesiog kontrastas) tarp pirmosios spaudos publikacijos ir rinkinio tekstų rodytų, kad tas dešimtmetis pradedančiam poetui buvo labai turiningas. Straipsnyje grįžtama prie Maironio kūrybos pradžios, jo stiliaus formavimosi laiko. Sustojama prie ankstyvųjų tekstų, aiškinantis juose ryškėjančias autoriaus rašymo motyvacijas, kurios savu ruožtu susijusios su pasirinktomis vertybinėmis nuostatomis bei laikysenomis tuometiniame literatūros lauke.

Skaityti daugiau

Nepamatytoji

Ji kelis kartus perskaitė tą raštą iš rajono ir vienu metu pagalvojo tartum dvi mintis. Pirmoji buvo, kad valdžia neprotingai daro, siųsdama į tuos kompiuterių kursus moterį, kuriai nors dar ir ne pensija, tačiau jau šviečiasi jos kraštelis. Antroji net ir ne mintis, vaizdas: atidaryta jos drabužių spinta, kurioje tik keli sijonai, palaidinukės, trys suknelės, švarkelis ir jau seniai nebenaujas pilkas žieminis paltas. Kuo ji apsirengs važiuodama, ar neatrodys kaip paskutinė daržo baidyklė? O jos kelnaitės, o liemenėlės? Mieste gali pakliūti po mašina, gali staigiai susirgti, nuveš greitoji, turėsi plikai nusirengti, – ir kur dėsies iš gėdos?Ji kelis kartus perskaitė tą raštą iš rajono ir vienu metu pagalvojo tartum dvi mintis. Pirmoji buvo, kad valdžia neprotingai daro, siųsdama į tuos kompiuterių kursus moterį, kuriai nors dar ir ne pensija, tačiau jau šviečiasi jos kraštelis. Antroji net ir ne mintis, vaizdas: atidaryta jos drabužių spinta, kurioje tik keli sijonai, palaidinukės, trys suknelės, švarkelis ir jau seniai nebenaujas pilkas žieminis paltas. Kuo ji apsirengs važiuodama, ar neatrodys kaip paskutinė daržo baidyklė? O jos kelnaitės, o liemenėlės? Mieste gali pakliūti po mašina, gali staigiai susirgti, nuveš greitoji, turėsi plikai nusirengti, – ir kur dėsies iš gėdos?

Skaityti daugiau

101 metai be M. K. Čiurlionio. Tabu

Ką tik nuaidėjo 100-osios Mikalojaus Konstantino Čiurlionio išėjimo metinės. Skaičių magija primena, kad pasitikęs savo gimimo šimtmetį kūrėjas pateikia paraišką amžinybei, o minint jo mirties šimtmetį patikrinama, ar paraiška priimta. Tapo klasiku? – laukia amžinas gyvenimas. Akivaizdu, kad M. K. Čiurlionis iš amžinųjų menininkų kohortos ir todėl ne mažiau akivaizdu, kad jo kūrybos horizontai plėsis. O kartu turės gilėti ir jo asmenybės pažinimas.Ką tik nuaidėjo 100-osios Mikalojaus Konstantino Čiurlionio išėjimo metinės. Skaičių magija primena, kad pasitikęs savo gimimo šimtmetį kūrėjas pateikia paraišką amžinybei, o minint jo mirties šimtmetį patikrinama, ar paraiška priimta. Tapo klasiku? – laukia amžinas gyvenimas. Akivaizdu, kad M. K. Čiurlionis iš amžinųjų menininkų kohortos ir todėl ne mažiau akivaizdu, kad jo kūrybos horizontai plėsis. O kartu turės gilėti ir jo asmenybės pažinimas.

Skaityti daugiau

„Muzikoje ieškau gražiausių spalvų ir atspalvių, o piešiniuose – tobuliausių sąskambių“

Neretai girdime Lietuvos muzikus skundA?iantis tiek nepalankia bendrA�ja muzikos kultA�ros situacija A?alyje, tiek nelengva atlikA�jA?, norinA?iA? gyventi savo menu, padA�timi. Maloniai nustebino kiek kitoks smuikininkA�s RusnA�s MataitytA�s poA?iA�ris: ji, ne vienus metus praleidusi Vokietijoje ir Anglijoje, dabar dA?iaugiasi esanti Lietuvoje.Neretai girdime Lietuvos muzikus skundA?iantis tiek nepalankia bendrA�ja muzikos kultA�ros situacija A?alyje, tiek nelengva atlikA�jA?, norinA?iA? gyventi savo menu, padA�timi. Maloniai nustebino kiek kitoks smuikininkA�s RusnA�s MataitytA�s poA?iA�ris: ji, ne vienus metus praleidusi Vokietijoje ir Anglijoje, dabar dA?iaugiasi esanti Lietuvoje.

Skaityti daugiau

Mirga Gražinytė-Tyla: „Stovint prieš orkestrą svarbiausia būti savimi“

a�zDangus tikrai neprasivA�rA� ir jame neapsigyvenau. Taip, atsirado naujA? galimybiA?, papildomos motyvacijos, taA?iau niekas pernelyg nepasikeitA�. Juk ir vA�l tenka imti naujo kA�rinio partitA�rA�, A?ygiuoti A? repeticijA� ir su muzikantais dirbti taip, kaip ir anksA?iaua�?, a�� savo tarptautinio pripaA?inimo perdA�m nesureikA?minti stengiasi 26-eriA? dirigentA� Mirga GraA?inytA�-Tyla.a�zDangus tikrai neprasivA�rA� ir jame neapsigyvenau. Taip, atsirado naujA? galimybiA?, papildomos motyvacijos, taA?iau niekas pernelyg nepasikeitA�. Juk ir vA�l tenka imti naujo kA�rinio partitA�rA�, A?ygiuoti A? repeticijA� ir su muzikantais dirbti taip, kaip ir anksA?iaua�?, a�� savo tarptautinio pripaA?inimo perdA�m nesureikA?minti stengiasi 26-eriA? dirigentA� Mirga GraA?inytA�-Tyla.

Skaityti daugiau