Naršote kategorijoje

Aktualūs įrašai

1011 įrašų

Sigutė Stonytė: „Esu laiminga!“

R. Strausso SalomA�ja operoje a�zSalomA�jaa�?, R. Wagnerio ElizabetA� a�zTanhoizeryjea�?, Violeta G. Verdi a�zTraviatojea�?, Tatjana P. A?aikovskio operoje a�zEugenijus Oneginasa�?, taip pat Larina a�zOneginea�? (reA?isierA�s D. IbelhauptaitA�s pastatymas) a�� tai tik maA?ytA� dalis A?vairiaspalviA? Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistA�s SigutA�s StonytA�s vaidmenA? Lietuvos ir uA?sienio teatrA? scenose. R. Strausso SalomA�ja operoje a�zSalomA�jaa�?, R. Wagnerio ElizabetA� a�zTanhoizeryjea�?, Violeta G. Verdi a�zTraviatojea�?, Tatjana P. A?aikovskio operoje a�zEugenijus Oneginasa�?, taip pat Larina a�zOneginea�? (reA?isierA�s D. IbelhauptaitA�s pastatymas) a�� tai tik maA?ytA� dalis A?vairiaspalviA? Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistA�s SigutA�s StonytA�s vaidmenA? Lietuvos ir uA?sienio teatrA? scenose.
Skaityti daugiau
0
0
0

Paskęsti, sudegti, ištirpti… arba Wagnerio magija Helsinkyje

Violetos UrmanaviA?iA�tA�s-Urmanos dar 2011 metA? rudenA? nupasakotas Richardo Wagnerio operos a�zTristanas ir Izoldaa�? pastatymas paskatino leistis kelionA�n A? Helsinkio muzikos festivalA?, skirtA� miesto 200-osioms metinA�ms. A�vairioje festivalio programoje iA?skirtinA� vieta teko du vakarus rodytai Wagnerio operai. Violetos UrmanaviA?iA�tA�s-Urmanos dar 2011 metA? rudenA? nupasakotas Richardo Wagnerio operos a�zTristanas ir Izoldaa�? pastatymas paskatino leistis kelionA�n A? Helsinkio muzikos festivalA?, skirtA� miesto 200-osioms metinA�ms. A�vairioje festivalio programoje iA?skirtinA� vieta teko du vakarus rodytai Wagnerio operai.
Skaityti daugiau
0
0
0

Tristanas, liūdesio vaikas

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto „Tristanas ir Izolda“ premjera (rašau apie spektaklį, matytą rugsėjo 19 d.) palieka prieštaringą įspūdį, kelia abejonių, drauge liudija aukštą profesinį visų spektaklio komponentų lygį. Čia šoka net 11 solistų, visa baleto trupė, griežia orkestras (muzikinis vadovas Modestas Pitrėnas, diriguoja ir Modestas Barkauskas), dainuoja solistė (tą vakarą – Inesa Linaburgytė). Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto „Tristanas ir Izolda“ premjera (rašau apie spektaklį, matytą rugsėjo 19 d.) palieka prieštaringą įspūdį, kelia abejonių, drauge liudija aukštą profesinį visų spektaklio komponentų lygį. Čia šoka net 11 solistų, visa baleto trupė, griežia orkestras (muzikinis vadovas Modestas Pitrėnas, diriguoja ir Modestas Barkauskas), dainuoja solistė (tą vakarą – Inesa Linaburgytė).
Skaityti daugiau
0
0
0

Simfoninė muzikos sezono pradžia Nacionalinėje filharmonijoje

Šį sezoną Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertai prasidėjo neįprastai anksti. Į pirmąsias repeticijas orkestras rinkosi dar neįpusėjus rugpjūčiui. Pažaislio festivalis, koncertas Druskininkuose, lietuviškos muzikos konkursas, skirtas J. Pakalnio 100-osioms gimimo metinėms, Tarptautinis Plungės festivalis ir Nacionalinio simfoninio orkestro 72-ojo sezono atidarymo koncertas – tai gausios ir sudėtingos programos, kuriose skambėjo skirtingų epochų ir stilių muzikos opusai. Orkestro vadovą ir vyriausiąjį dirigentą prof. Juozą Domarką paprašėme pratęsti „Dialogus orkestro tema“ ir apibūdinti intensyvią naujojo sezono pradžią.Šį sezoną Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertai prasidėjo neįprastai anksti. Į pirmąsias repeticijas orkestras rinkosi dar neįpusėjus rugpjūčiui. Pažaislio festivalis, koncertas Druskininkuose, lietuviškos muzikos konkursas, skirtas J. Pakalnio 100-osioms gimimo metinėms, Tarptautinis Plungės festivalis ir Nacionalinio simfoninio orkestro 72-ojo sezono atidarymo koncertas – tai gausios ir sudėtingos programos, kuriose skambėjo skirtingų epochų ir stilių muzikos opusai. Orkestro vadovą ir vyriausiąjį dirigentą prof. Juozą Domarką paprašėme pratęsti „Dialogus orkestro tema“ ir apibūdinti intensyvią naujojo sezono pradžią.
Skaityti daugiau
0
0
0

Stanislovo Kuzmos vasara

A�velniai rudenA�janA?ios, kur ne kur gelstanA?ios ir raustanA?ios laukA? ir miA?kA? platumos, dar A?iltas eA?erA? ir upiA? vanduo, dar skambantys vaikA? balsais paplA�dimiaia�� Tokia paprastai bA�na vasaros pabaiga a�� brandus ir romus rugpjA�tis, tyliai, nenumaldomai pranaA?aujantis artA�jantA? rudenA?. RugpjA�tA? iA?A�jo skulptorius Stanislovas Kuzma, palikA�s daugybA� po visA� LietuvA� pasklidusiA? skulptA�rA?, antkapiniA? paminklA?, portretA?. A�velniai rudenA�janA?ios, kur ne kur gelstanA?ios ir raustanA?ios laukA? ir miA?kA? platumos, dar A?iltas eA?erA? ir upiA? vanduo, dar skambantys vaikA? balsais paplA�dimiaia�� Tokia paprastai bA�na vasaros pabaiga a�� brandus ir romus rugpjA�tis, tyliai, nenumaldomai pranaA?aujantis artA�jantA? rudenA?. RugpjA�tA? iA?A�jo skulptorius Stanislovas Kuzma, palikA�s daugybA� po visA� LietuvA� pasklidusiA? skulptA�rA?, antkapiniA? paminklA?, portretA?.
Skaityti daugiau
0
0
0

Lituanofilai ir Lietuvos patriotai

Visi maždaug žinome, kas yra frankofilas. Tai žmogus, kuris yra Prancūzijos, prancūzų ir visko, kas prancūziška, gerbėjas. Jis moka prancūzų kalbą, žavisi jos literatūra, išmano šalies istoriją. Ne vienas frankofilas yra geriau ir giliau susipažinęs su Prancūzijos kultūra, jos regionų ypatybėmis ir papročiais negu eilinis šalies gyventojas. Frankofilai dažnai lankosi Prancūzijoje ar ten gyvena, mėgina įsilieti į šalies ir tautos gyvenimą. Jie mano, kad Prancūzija ir prancūzai yra verti pagarbos dėl savo pasiekimų, kad prancūzų gyvensena yra sektina. Frankofilai nėra retenybė. Į jų gretas galime įrikiuoti rašytoją Samuelį Beckettą, istoriką Richardą Cobbą, daugelį į Paryžių atvykusių ir jo niekada nepalikusių menininkų. Bet kad ir koks neribotas būtų jų entuziazmas visko, kas prancūziska, atžvilgiu, šitie žmonės yra frankofilai, o ne Prancūzijos patriotai. Kodėl? Visi maždaug žinome, kas yra frankofilas. Tai žmogus, kuris yra Prancūzijos, prancūzų ir visko, kas prancūziška, gerbėjas. Jis moka prancūzų kalbą, žavisi jos literatūra, išmano šalies istoriją. Ne vienas frankofilas yra geriau ir giliau susipažinęs su Prancūzijos kultūra, jos regionų ypatybėmis ir papročiais negu eilinis šalies gyventojas. Frankofilai dažnai lankosi Prancūzijoje ar ten gyvena, mėgina įsilieti į šalies ir tautos gyvenimą. Jie mano, kad Prancūzija ir prancūzai yra verti pagarbos dėl savo pasiekimų, kad prancūzų gyvensena yra sektina. Frankofilai nėra retenybė. Į jų gretas galime įrikiuoti rašytoją Samuelį Beckettą, istoriką Richardą Cobbą, daugelį į Paryžių atvykusių ir jo niekada nepalikusių menininkų. Bet kad ir koks neribotas būtų jų entuziazmas visko, kas prancūziska, atžvilgiu, šitie žmonės yra frankofilai, o ne Prancūzijos patriotai. Kodėl?
Skaityti daugiau
0
0
0

Mūsų įžymybės

Kaip įvyko, kad šiuolaikinės įžymybės, ypač šiuolaikinės įžymybės Lietuvoje, visai nėra asmenybės ar šiaip įdomūs žmonės, nors pritraukia gausybės žmonių dėmesį ir tarsi domina? Gausiai žiūrimi šokių projektai, padaugėjusių stiliaus tipo laidų skaičiai, dideli gyvenimo stiliaus, būdo žurnalų tiražai atskleidžia, kad mums reikia žmonių, kurių jausmus, išgyvenimus, sėk­mes ir nesėkmes stebėtume bei juos aptarinėtume. Rinkimams besirengianti viena didžiausių Lietuvos partijų neatsitiktinai reklaminiam leidiniui apie savo lyderius pasirinko būtent gyvenimo stiliaus žurnalo formatą. Jame atrandame garsius politikus nestandartinėse ir neįprastose situacijose. Jie kaip visuomenės lyderiai yra įsprausti į visiems įprastą stiliaus įžymybių formatą. Kaip įvyko, kad šiuolaikinės įžymybės, ypač šiuolaikinės įžymybės Lietuvoje, visai nėra asmenybės ar šiaip įdomūs žmonės, nors pritraukia gausybės žmonių dėmesį ir tarsi domina? Gausiai žiūrimi šokių projektai, padaugėjusių stiliaus tipo laidų skaičiai, dideli gyvenimo stiliaus, būdo žurnalų tiražai atskleidžia, kad mums reikia žmonių, kurių jausmus, išgyvenimus, sėk­mes ir nesėkmes stebėtume bei juos aptarinėtume. Rinkimams besirengianti viena didžiausių Lietuvos partijų neatsitiktinai reklaminiam leidiniui apie savo lyderius pasirinko būtent gyvenimo stiliaus žurnalo formatą. Jame atrandame garsius politikus nestandartinėse ir neįprastose situacijose. Jie kaip visuomenės lyderiai yra įsprausti į visiems įprastą stiliaus įžymybių formatą.
Skaityti daugiau
0
0
0

Finansai Lituanicos katastrofos peripetijose

Kitąmet, kai Lietuva pirmininkaus ES, istoriniam Lituanicos skrydžiui iš Niujorko į Kauną sukaks 80 metų. Jubiliejus bus minimas valstybės mastu: Seimas paskelbė 2013-uosius Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metais. Lietuvai tai – proga pasistiprinti istoriniu paveldu ir pasireklamuoti kaip moderniai Europos senbuvei: dviejų išeivių, natūralizuotų JAV piliečių ambicingas skrydis užfiksuotas pasaulio aviacijos metraštyje, lakūnų meistriškumo blyksniai ir 1933 m. liepos 17 d. Vokietijoje įvykusi Lituanicos katastrofa savo laiku aprašyti daugelio šalių žiniasklaidoje. Lietuviams šis įvykis tapo fenomenaliu vaizdiniu: dėl masto, poveikio ir dešimtmečius besitęsusios atomazgos įsigalėjo kaip vienas ryškiausių XX a. tautinių pasakojimų, kaip nacionalinės savimonės, tapatybės, atminties dalis, kuri vienija lietuvius Tėvynėje bei diasporoje. Kitąmet, kai Lietuva pirmininkaus ES, istoriniam Lituanicos skrydžiui iš Niujorko į Kauną sukaks 80 metų. Jubiliejus bus minimas valstybės mastu: Seimas paskelbė 2013-uosius Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metais. Lietuvai tai – proga pasistiprinti istoriniu paveldu ir pasireklamuoti kaip moderniai Europos senbuvei: dviejų išeivių, natūralizuotų JAV piliečių ambicingas skrydis užfiksuotas pasaulio aviacijos metraštyje, lakūnų meistriškumo blyksniai ir 1933 m. liepos 17 d. Vokietijoje įvykusi Lituanicos katastrofa savo laiku aprašyti daugelio šalių žiniasklaidoje. Lietuviams šis įvykis tapo fenomenaliu vaizdiniu: dėl masto, poveikio ir dešimtmečius besitęsusios atomazgos įsigalėjo kaip vienas ryškiausių XX a. tautinių pasakojimų, kaip nacionalinės savimonės, tapatybės, atminties dalis, kuri vienija lietuvius Tėvynėje bei diasporoje.
Skaityti daugiau
0
0
0

1936-ųjų metų DEKLARACIJA

Jaunųjų katalikų 1936 m. politinė deklaracija ir šiandien aktuali, – kai kuriais atžvilgiais net aktualesnė negu prieš gerą dešimtmetį, kai pirmą kartą man prireikė ją paliesti. Tada teko duoti atkirtį tik keliems su deklaracija vos paviršutiniškai susipažinusiems ideologiniams priešininkams, o dabar matyti ženklų, kad tam tikri priekaištai įsisunkia ir į akademinį folklorą. Jaunųjų katalikų 1936 m. politinė deklaracija ir šiandien aktuali, – kai kuriais atžvilgiais net aktualesnė negu prieš gerą dešimtmetį, kai pirmą kartą man prireikė ją paliesti. Tada teko duoti atkirtį tik keliems su deklaracija vos paviršutiniškai susipažinusiems ideologiniams priešininkams, o dabar matyti ženklų, kad tam tikri priekaištai įsisunkia ir į akademinį folklorą.
Skaityti daugiau
0
0
0