Kasdienybės ikonos

Šiandieniniame masiškai gaminamų ir platinamų fotografinių vaizdų pasaulyje išsikovoti fotomenininko vardą nėra taip paprasta. Aplink begalė konkurentų – gabesni kolegos, mėgėjų pulkai, automatizuotai gaminami foto vaizdai, atrastos fotografijos, archyvų fotografijos, masiškai skenuojamos senosios fotografijos. Visa tai sudaro tikrą fotografinių vaizdinių okeaną, kuriame skęsta daugelio pradedančiųjų fotomenininkų viltys tapti pripažintais meninių fotografijų kūrėjais. Šiandieniniame masiškai gaminamų ir platinamų fotografinių vaizdų pasaulyje išsikovoti fotomenininko vardą nėra taip paprasta. Aplink begalė konkurentų – gabesni kolegos, mėgėjų pulkai, automatizuotai gaminami foto vaizdai, atrastos fotografijos, archyvų fotografijos, masiškai skenuojamos senosios fotografijos. Visa tai sudaro tikrą fotografinių vaizdinių okeaną, kuriame skęsta daugelio pradedančiųjų fotomenininkų viltys tapti pripažintais meninių fotografijų kūrėjais.
Skaityti daugiau

Žaidžiant slėpynes su lavonu

Jis slepiasi kažkur atvaizdo gilumoje. Fotografinis atvaizdas pradeda egzistuoti man tada, kai nujaučiu jo buvimą ten. Kai įtariu, kad jis yra patalpintas į atvaizdą sąmoningai, dirbtinai, kad jis yra akcentuojamas ir ekshibicionistiškai išstatomas, kad jis siekia užpildyti visą atvaizdo plotą ir žūtbūt atkreipti mano dėmesį į save, atvaizdas tampa dalimi to beribio atvaizdų srauto, kuriame kiekvienas atvaizdas niekuo nesiskiria nuo bet kurio kito, ir kuriame nei vienas atvaizdas man nerūpi. Jis slepiasi kažkur atvaizdo gilumoje. Fotografinis atvaizdas pradeda egzistuoti man tada, kai nujaučiu jo buvimą ten. Kai įtariu, kad jis yra patalpintas į atvaizdą sąmoningai, dirbtinai, kad jis yra akcentuojamas ir ekshibicionistiškai išstatomas, kad jis siekia užpildyti visą atvaizdo plotą ir žūtbūt atkreipti mano dėmesį į save, atvaizdas tampa dalimi to beribio atvaizdų srauto, kuriame kiekvienas atvaizdas niekuo nesiskiria nuo bet kurio kito, ir kuriame nei vienas atvaizdas man nerūpi.
Skaityti daugiau

Apie Vytauto Michelkevičiaus knygą „LTSR fotografijos meno draugija – vaizdų gamybos tinklas“

Prasidėjus 2012-iesiems Lietuvoje prasidėjo ir tikras su fotografijos medija susijusių leidinių bumas. Pasirodė Agnės Narušytės „Lietuvos fotografija: 1990-2010“, Margaritos Matulytės „Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmečiu“ ir Vytauto Michelkevičiaus „LTSR fotografijos meno draugija – vaizdų gamybos tinklas“. Būtent apie pastarąjį leidinį šioje recenzijoje ir bus kalbama. Prasidėjus 2012-iesiems Lietuvoje prasidėjo ir tikras su fotografijos medija susijusių leidinių bumas. Pasirodė Agnės Narušytės „Lietuvos fotografija: 1990-2010“, Margaritos Matulytės „Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmečiu“ ir Vytauto Michelkevičiaus „LTSR fotografijos meno draugija – vaizdų gamybos tinklas“. Būtent apie pastarąjį leidinį šioje recenzijoje ir bus kalbama.
Skaityti daugiau

TÉA OBREHT: ATMINTIES IR PASAKOJIMO GALIA

Prisimenu, kaip šiemet, aptariant praėjusių 2011 m. verstinės grožinės literatūros leidybos procesus Lietuvoje, daug skaitantis ir verčiantis profesionalus vertėjas Laimantas Jonušys pastebėjo: „Reikia pasidžiaugti, kad verčiama gera lenkų literatūra. Bet labiausiai pasigendu kiek tolimesnių kaimynų, nes kas į pietus nuo Lenkijos, mes to beveik neturim, o juk yra įdomios ir vengrų, ir kitų šalių – vadinamosios Vidurio Rytų Europos – literatūros. Jos vertimai reti, čia didelė spraga. Mat madinga žiūrėti į Vakarus, į didžiąsias literatūras“.
Skaityti daugiau

ŠIAURĖS KAUKAZAS ŠIANDIEN: KASDIENYBĖ IR KARAS MOTERS AKIMIS

Kaukazo tema rusų literatūroje turi ilgą ir spalvingą istoriją. Kaukazo motyvas rusiškuose tekstuose atsirado jau XVI a., ir nuo to laiko buvo nuosekliai plėtojamas. Ypač reikšmingi grožiniai kūriniai apie Kaukazą buvo parašyti XIX a., kai šios temos ėmėsi Aleksandras Puškinas, Michailas Lermontovas, Levas Tolstojus, Fiodoras Dostojevskis ir kiti garsūs jų amžininkai. XX a. pirmos pusės rusų literatūrai Kaukazas irgi buvo įkvėpimo šaltinis – čia paminėtini Maksimas Gorkis, Ivanas Buninas, Aleksandras Blokas, Borisas Pasternakas ir kt. Kaukazo tema buvo apmirusi tik sovietmečiu – nei socrealizmo estetika, nei reikalavimas parodyti įtampą tarp „gero“ ir „geresnio“ neatliepė jos specifikos.
Skaityti daugiau

Du kartėlio prieskoniai

Kai pirmą kartą pamačiau Vytauto Pletkaus fotografijas, nustebino jų ypatinga laikysena – tai, kad pažįstamą lietuviškos fotografijos peizažą jis taip nuosekliai padengė kartėliu. Tarsi žiūrėdamas į tą pačią (kaip mano) tikrovę, matytų, jog ji jau iš anksto sugriuvusi, jog vaizdingosios pievos yra tik priedanga, iliuzijos kilimas ant rėkiančios skylės, iš kurios tegali išdygti apanglėję betoniniai stulpai ir surūdiję gelžgaliai. Kai pirmą kartą pamačiau Vytauto Pletkaus fotografijas, nustebino jų ypatinga laikysena – tai, kad pažįstamą lietuviškos fotografijos peizažą jis taip nuosekliai padengė kartėliu. Tarsi žiūrėdamas į tą pačią (kaip mano) tikrovę, matytų, jog ji jau iš anksto sugriuvusi, jog vaizdingosios pievos yra tik priedanga, iliuzijos kilimas ant rėkiančios skylės, iš kurios tegali išdygti apanglėję betoniniai stulpai ir surūdiję gelžgaliai.
Skaityti daugiau

Silpnas mokinys

Norėčiau pasidalyti mintimis apie tuos, kurie vadinami silpnais mokiniais, remdamasis savo patirtimi, sukaupta per pirmąjį akademinio dėstymo dešimtmetį (1989–1999). Nors mano draugai puikiai žino, kur aš dirbu, šio teksto labui vadinsiu savo darbovietę apibendrintai – tiesiog Akademija, nes noriu pakeisti kai kurių žmonių vardus ir leisti sau laisviau kalbėti apie kolegas ir viršininkus. Tokiu būdu tikiuosi paryškinti situaciją ir pabrėžti universalius profesionalaus klasikinio fortepijono dėstymo aspektus, ypač nelabai sėkmingais atvejais.Norėčiau pasidalyti mintimis apie tuos, kurie vadinami silpnais mokiniais, remdamasis savo patirtimi, sukaupta per pirmąjį akademinio dėstymo dešimtmetį (1989–1999). Nors mano draugai puikiai žino, kur aš dirbu, šio teksto labui vadinsiu savo darbovietę apibendrintai – tiesiog Akademija, nes noriu pakeisti kai kurių žmonių vardus ir leisti sau laisviau kalbėti apie kolegas ir viršininkus. Tokiu būdu tikiuosi paryškinti situaciją ir pabrėžti universalius profesionalaus klasikinio fortepijono dėstymo aspektus, ypač nelabai sėkmingais atvejais.
Skaityti daugiau

Apie švarų purvą ir drąsą klysti

Kokių nuostabių akimirkų – puikios improvizacijos, aukščiausio lygio aktorystės – liudytoju teko būti! Stebuklingi Rasos Samuolytės, Dainiaus Gavenonio, Dainiaus Kazlausko, Dariaus Gumausko monologai skambėjo pasaulio scenose. Stulbinančios Vaido Martinaičio fejerijos spektaklyje „Meistras ir Margarita“, nepakartojamas Arūno Sakalausko ir Andriaus Žebrausko duetas Bulgakovo anapusybės patvoriuose. Kvapą gniaužianti Kazlausko Merkucijaus dvikova su Gumausko Tebaldu „Romeo ir Džuljetoje“. Absoliuti fizinė ir dvasinė iškrova, kurios pasiekus pasidaro nebesvarbi kasdienybės klampuma, išgiedrėjusi dvasia pagydo kūno sopulius, užglaisto moralines nuoskaudas… Kokių nuostabių akimirkų – puikios improvizacijos, aukščiausio lygio aktorystės – liudytoju teko būti! Stebuklingi Rasos Samuolytės, Dainiaus Gavenonio, Dainiaus Kazlausko, Dariaus Gumausko monologai skambėjo pasaulio scenose. Stulbinančios Vaido Martinaičio fejerijos spektaklyje „Meistras ir Margarita“, nepakartojamas Arūno Sakalausko ir Andriaus Žebrausko duetas Bulgakovo anapusybės patvoriuose. Kvapą gniaužianti Kazlausko Merkucijaus dvikova su Gumausko Tebaldu „Romeo ir Džuljetoje“. Absoliuti fizinė ir dvasinė iškrova, kurios pasiekus pasidaro nebesvarbi kasdienybės klampuma, išgiedrėjusi dvasia pagydo kūno sopulius, užglaisto moralines nuoskaudas…
Skaityti daugiau