Naršote kategorijoje

Aktualūs įrašai

1011 įrašų
Skaityti daugiau

Žurnalistė P. Dumšienė aplankytose mokyklose dalino vertingas knygas

Projekto AKIM menininkė žurnalistė Perpetua Dumšienė gegužės mėn. aplankė šešias Lietuvos mokyklas, kuriose ne tik bendravo su moksleiviais, bet ir paliko vertingų dovanų – padovonojo knygų, kurių gavo iš rėmėjų.Projekto AKIM menininkA� A?urnalistA� Perpetua DumA?ienA� geguA?A�s mA�n. aplankA� A?eA?ias Lietuvos mokyklas, paliko vertingA? dovanA? a�� padovonojo knygA?, kuriA? gavo iA? rA�mA�jA?.
Skaityti daugiau
0
0
0

Molotovo-Ribbentropo paktas: žvilgsnis iš Romos

Italija tikrai nėra ta valstybė, apie kurią pirmiausia pagalvojame, paminėjus Molotovo-Ribbentropo paktą. Panašiai mąsto ir italai: tikriausiai todėl mokslinė konferencija „Italija ir Ribbentropo-Molotovo paktas 1939–1941“, vykusi šių metų gegužės 31 – birželio 1 d. Romoje nei buvo proginė, nei derėjo su kokia pakto tradicijos data. Tiesa, konferencijos rengėjų gausa (net devyni) leistų spėti, kad ji galėjo būti sumanyta pakto septyniasdešimtmečiui, bet rengimas užtruko dėl koordinacinių pastangų ir dėl sunkiai surenkamų lėšų. Dera paminėti aktyvų Lietuvos dalyvavimą: konferencijos rengimą rėmė Lietuvos ambasada Italijoje ir ką tik įsikūrę Italijos ir Lietuvos prekybos rūmai. Prie konferencijos taip pat prisidėjo Suomijos ir Lenkijos institucijos Romoje. Italija tikrai nėra ta valstybė, apie kurią pirmiausia pagalvojame, paminėjus Molotovo-Ribbentropo paktą. Panašiai mąsto ir italai: tikriausiai todėl mokslinė konferencija „Italija ir Ribbentropo-Molotovo paktas 1939–1941“, vykusi šių metų gegužės 31 – birželio 1 d. Romoje nei buvo proginė, nei derėjo su kokia pakto tradicijos data. Tiesa, konferencijos rengėjų gausa (net devyni) leistų spėti, kad ji galėjo būti sumanyta pakto septyniasdešimtmečiui, bet rengimas užtruko dėl koordinacinių pastangų ir dėl sunkiai surenkamų lėšų. Dera paminėti aktyvų Lietuvos dalyvavimą: konferencijos rengimą rėmė Lietuvos ambasada Italijoje ir ką tik įsikūrę Italijos ir Lietuvos prekybos rūmai. Prie konferencijos taip pat prisidėjo Suomijos ir Lenkijos institucijos Romoje.
Skaityti daugiau
0
0
0

Laiškas Redaktoriui

Rašau Jums laišką apie Juozą Brazaitį-Ambrazevičių. Rašau todėl, kad prašėte. Imu plunksną į rankas, bet žodžiai sunkiai sugula į sakinius. Įjungiu kompiuterį – prieš akis monitorius, tarsi neparašyto Stéphane Mallarmé eilėraščio lakštas. Agonie de la page blanche, sakydavo prancūzų poetas. Per daug susikaupė įspūdžių nuo šių metų gegužės 14-osios, per daug pažerta kaltinimų Brazaičiui, per daug nutylėta. Esu literatė, mėgstu poeziją, derindama šią dieną su Maironio metais galėčiau Jums priminti, kad Brazaitis buvo vienas pirmųjų, Maironio raštuose įžvelgęs atgimstančios tautos poetą. Galėčiau pasidžiaugti Brazaičio kalbėsena, talpiu, lanksčiu žodžiu, lengvai priimančiu autoriaus mintį, nesvarbu, paprasta ji ar sudėtinga. Bet pats Brazaitis – prieštaringai vertinama asmenybė. Rašau Jums laišką apie Juozą Brazaitį-Ambrazevičių. Rašau todėl, kad prašėte. Imu plunksną į rankas, bet žodžiai sunkiai sugula į sakinius. Įjungiu kompiuterį – prieš akis monitorius, tarsi neparašyto Stéphane Mallarmé eilėraščio lakštas. Agonie de la page blanche, sakydavo prancūzų poetas. Per daug susikaupė įspūdžių nuo šių metų gegužės 14-osios, per daug pažerta kaltinimų Brazaičiui, per daug nutylėta. Esu literatė, mėgstu poeziją, derindama šią dieną su Maironio metais galėčiau Jums priminti, kad Brazaitis buvo vienas pirmųjų, Maironio raštuose įžvelgęs atgimstančios tautos poetą. Galėčiau pasidžiaugti Brazaičio kalbėsena, talpiu, lanksčiu žodžiu, lengvai priimančiu autoriaus mintį, nesvarbu, paprasta ji ar sudėtinga. Bet pats Brazaitis – prieštaringai vertinama asmenybė.
Skaityti daugiau
0
0
0

Istorija kaip politinės neutralizacijos objektas

Apie Europos atmintį rašysiu kaip politikos filosofas. Tam egzistuoja kelios pagrindinės priežastys. Pirma, politikos filosofija yra disciplina, kurią geriausiai išmanau. Antra, vadinamieji „kultūrinės atminties“ tyrinėjimai neišvengiamai atsiremia į politiką. Nėra kolektyvinės atminties be politikos.Apie Europos atmintį rašysiu kaip politikos filosofas. Tam egzistuoja kelios pagrindinės priežastys. Pirma, politikos filosofija yra disciplina, kurią geriausiai išmanau. Antra, vadinamieji „kultūrinės atminties“ tyrinėjimai neišvengiamai atsiremia į politiką. Nėra kolektyvinės atminties be politikos.
Skaityti daugiau
0
0
0

GROBSTYTOJAI IR SNAUDALIAI

Kai sandėlio vedėjas, vienakupris kupranugaris, namo grįždavo su pora kuprų („Žinok saiką!“ – skelbia antraštė1), kiekvienas žurnalo Šluota skaitytojas žinodavo, kad tai jo, bičiulio ar kaimyno kasdienybės iliustracija. Kai sandėlio vedėjas, vienakupris kupranugaris, namo grįždavo su pora kuprų („Žinok saiką!“ – skelbia antraštė1), kiekvienas žurnalo Šluota skaitytojas žinodavo, kad tai jo, bičiulio ar kaimyno kasdienybės iliustracija.
Skaityti daugiau
0
0
0

Suvaidintas rokas

Kiekvienas žmogus gyvena ko nors slegiamas. Vienas – kad kuo nors nusikalto, kitas – kad nepajėgė net nusikalsti, trečias – kad nežino, kas jį slegia. Trys autobiografijų modeliai: reikia tik pasirinkti ir pritaikyti sau pačiam.Kiekvienas žmogus gyvena ko nors slegiamas. Vienas – kad kuo nors nusikalto, kitas – kad nepajėgė net nusikalsti, trečias – kad nežino, kas jį slegia. Trys autobiografijų modeliai: reikia tik pasirinkti ir pritaikyti sau pačiam.
Skaityti daugiau
0
0
0

Kaunas, Balio Sruogos 21

Kauno senbuviui, solidžiam VDU profesoriui, žinomam rašytojui, teatralui Baliui Sruogai nusibodo svetimuos palociuos glaustytis su sava šeimynėle – išmintingąja žmona Vanda, numylėtine dukrele Dalia, nutarė, kad būtų puiku savus namus turėti… Ir išdygo Laikinosios sostinės pakrašty, dar kone plyname lauke, nors tai jau vadinosi gatvė – Ramioji – dviaukštis medinių rąstų namas su atvira veranda, dar nemenko sklypo daržui-sodui apsuptas… Buvo 1938-ieji. Regis, vėrėsi ilgas laimingas gyvenimas… Kauno senbuviui, solidžiam VDU profesoriui, žinomam rašytojui, teatralui Baliui Sruogai nusibodo svetimuos palociuos glaustytis su sava šeimynėle – išmintingąja žmona Vanda, numylėtine dukrele Dalia, nutarė, kad būtų puiku savus namus turėti… Ir išdygo Laikinosios sostinės pakrašty, dar kone plyname lauke, nors tai jau vadinosi gatvė – Ramioji – dviaukštis medinių rąstų namas su atvira veranda, dar nemenko sklypo daržui-sodui apsuptas… Buvo 1938-ieji. Regis, vėrėsi ilgas laimingas gyvenimas…
Skaityti daugiau
0
0
0

Iškilieji Lietuvos scenografijos meistrai muziejaus erdvėje

2012-uosius paskelbus Muziejų metais, prasidėjusi intensyvi veik­la suteikė progą ne vienam muziejui parodyti didžiausias savo fondų vertybes, žymiausių kūrėjų palikimą. Nuo praėjusių metų pabaigos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikiančios parodos supažindina su reikšmingomis Lietuvos scenografijai asmenybėmis. 2012-uosius paskelbus Muziejų metais, prasidėjusi intensyvi veik­la suteikė progą ne vienam muziejui parodyti didžiausias savo fondų vertybes, žymiausių kūrėjų palikimą. Nuo praėjusių metų pabaigos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikiančios parodos supažindina su reikšmingomis Lietuvos scenografijai asmenybėmis.
Skaityti daugiau
0
0
0