Naršote kategorijoje

Aktualūs įrašai

1011 įrašų

Pamiršti baimę: 7-oji Berlyno bienalė

Ar menas gali iš tiesų veikti ir iš esmės keisti realų pasaulį? Koks yra meno poveikis aplinkai? Tokius klausimus užduoti gatvėje sutiktam menininkui būtų kiek rizikinga ar bent jau nemandagu, o tikėtis tiesaus ir išsamaus atsakymo ir apskritai neverta. Klausimai sunkūs. Tačiau tai nereiškia, kad turime jų vengti, „pagal nutylėjimą“ sutikdami, kad menas tiesiog veikia ir tiek. Šie klausimai buvo užduodami balandžio 27 dieną atidarytos 7-osios Berlyno bienalės metu.Ar menas gali iš tiesų veikti ir iš esmės keisti realų pasaulį? Koks yra meno poveikis aplinkai? Tokius klausimus užduoti gatvėje sutiktam menininkui būtų kiek rizikinga ar bent jau nemandagu, o tikėtis tiesaus ir išsamaus atsakymo ir apskritai neverta. Klausimai sunkūs. Tačiau tai nereiškia, kad turime jų vengti, „pagal nutylėjimą“ sutikdami, kad menas tiesiog veikia ir tiek. Šie klausimai buvo užduodami balandžio 27 dieną atidarytos 7-osios Berlyno bienalės metu.
Skaityti daugiau
0
0
0

Žmonės ir daiktai Otaro Joseliani kine

Kodėl neretai atrodo, kad Otaro Joseliani filmų veikėjai yra ne tik žmonės, bet ir daiktai? Sudužusi senovinio servizo lėkštė, iš rankų į rankas keliaujantis vogtas paveikslas, Afrikos genties dievukų skulptūrėlės, kilmingų damų baldai, nesunešiojamas senelio švarkas… Visi šie daiktai patiria daugybę permainų ir gyvena kupiną nuotykių gyvenimą. O žmonės, atvirkščiai, dažnai primena prisukamas lėlytes, neištrūkstančias iš inertiško gyvenimo rato, – jas „prisuka“, t. y. šį grakštų mechaninį „baletą“ valdo ir įdėmiai stebi, sąmojingas, bet sykiu negailestingas nematomas lėlininkas. Kodėl neretai atrodo, kad Otaro Joseliani filmų veikėjai yra ne tik žmonės, bet ir daiktai? Sudužusi senovinio servizo lėkštė, iš rankų į rankas keliaujantis vogtas paveikslas, Afrikos genties dievukų skulptūrėlės, kilmingų damų baldai, nesunešiojamas senelio švarkas… Visi šie daiktai patiria daugybę permainų ir gyvena kupiną nuotykių gyvenimą. O žmonės, atvirkščiai, dažnai primena prisukamas lėlytes, neištrūkstančias iš inertiško gyvenimo rato, – jas „prisuka“, t. y. šį grakštų mechaninį „baletą“ valdo ir įdėmiai stebi, sąmojingas, bet sykiu negailestingas nematomas lėlininkas.
Skaityti daugiau
0
0
0

Troškimų medis

Rytą jis išeina į terasą, patirdamas gaivaus oro gūsį iš spindinčios žalumos, vešinčios apačioje. Kol abiem akimis stebi putojančią Rioni upę, belaukdamas atplaukiančių argonautų, nuo didžiulės kitame slėnio šlaite stūksančios liepos atskrenda varna ir nutupia šalia jo ant žydinčios akacijos. „Kar kar kar…“ – garsiai sukarksi varna. „Obau“, – iš nuostabos taria jis, nepastebėdamas atplaukiančio Jasono. Rytą jis išeina į terasą, patirdamas gaivaus oro gūsį iš spindinčios žalumos, vešinčios apačioje. Kol abiem akimis stebi putojančią Rioni upę, belaukdamas atplaukiančių argonautų, nuo didžiulės kitame slėnio šlaite stūksančios liepos atskrenda varna ir nutupia šalia jo ant žydinčios akacijos. „Kar kar kar…“ – garsiai sukarksi varna. „Obau“, – iš nuostabos taria jis, nepastebėdamas atplaukiančio Jasono.
Skaityti daugiau
0
0
0

Menininkas šiame gyvenime

Mano nuomonA� apie menA� ir menininkus nA�ra tvirta, ji daA?nai keiA?iasi, mano teiginiai daA?nai prieA?tarauja vieni kitiems, nes tik apie negyvus daiktus, turinA?ius nesikeiA?ianA?iA� formA�, galima turA�ti nesikeiA?ianA?iA� nuomonA�. GavA�s A?urnalo pasiA�lymA� paraA?yti apie tai, kaip A?iuo metu gyvena dailininkai, apie jA? dvasinA� ir kA�niA?kA� savijautA� dabartinA�je situacijoje, pagalvojau, kad apie tai esu daug kalbA�jA�s ir raA?A�s, todA�l nieko naujo nebesugalvosiu ir nebeparaA?ysiua�� Galiu tik save pacituoti. Mano nuomonA� apie menA� ir menininkus nA�ra tvirta, ji daA?nai keiA?iasi, mano teiginiai daA?nai prieA?tarauja vieni kitiems, nes tik apie negyvus daiktus, turinA?ius nesikeiA?ianA?iA� formA�, galima turA�ti nesikeiA?ianA?iA� nuomonA�. GavA�s A?urnalo pasiA�lymA� paraA?yti apie tai, kaip A?iuo metu gyvena dailininkai, apie jA? dvasinA� ir kA�niA?kA� savijautA� dabartinA�je situacijoje, pagalvojau, kad apie tai esu daug kalbA�jA�s ir raA?A�s, todA�l nieko naujo nebesugalvosiu ir nebeparaA?ysiua�� Galiu tik save pacituoti.
Skaityti daugiau
0
0
0

Sausos akvarelės jėga

NujauA?iama ir beveik neiA?vengiama tema a�ziA?dygoa�? per pirmA� pokalbio stabtelA�jimA�, kai jau A?pusA�jom sriA�bA?ioti kavA� kA� tik atidarytoje lauko kavinA�je VokieA?iA? gatvA�je. AA?, netikras menotyrininkas, ir mano biA?iulis, kuo tikriausias tapytojas, kaip tikri profesionalai, apie kA�rybA� ir jos interpretacijas nekalbame. Yra milijardai tA�kstanA?iai A?domesniA? A?nekA? a�� bendrA? paA?A?stamA? kvailumas, pinigai, galA? gale sveikata. Bet pauzA�s sutrikdo natA�ralumA� ir suteikia keliA� atavistiniams interesams: NujauA?iama ir beveik neiA?vengiama tema a�ziA?dygoa�? per pirmA� pokalbio stabtelA�jimA�, kai jau A?pusA�jom sriA�bA?ioti kavA� kA� tik atidarytoje lauko kavinA�je VokieA?iA? gatvA�je. AA?, netikras menotyrininkas, ir mano biA?iulis, kuo tikriausias tapytojas, kaip tikri profesionalai, apie kA�rybA� ir jos interpretacijas nekalbame. Yra milijardai tA�kstanA?iai A?domesniA? A?nekA? a�� bendrA? paA?A?stamA? kvailumas, pinigai, galA? gale sveikata. Bet pauzA�s sutrikdo natA�ralumA� ir suteikia keliA� atavistiniams interesams:
Skaityti daugiau
0
0
0

Gyvenimas Kolchidės žemėse

Turkiškos kavos kvapas pasklinda po nedidelio namo virtuvę ir bundantį kiemą, susimaišo su salstelėjusiu žydinčių mandarinų aromatu ir sukuria ypatingą nuotaiką. Iza paima mažytį kavos puodelį už ąselės, apverčia ant lėkštutės ir laukia. Laukia, kol kavos tirščiai išpuoš sieneles raitytais tavo likimo simboliais ir ornamentais… Turkiškos kavos kvapas pasklinda po nedidelio namo virtuvę ir bundantį kiemą, susimaišo su salstelėjusiu žydinčių mandarinų aromatu ir sukuria ypatingą nuotaiką. Iza paima mažytį kavos puodelį už ąselės, apverčia ant lėkštutės ir laukia. Laukia, kol kavos tirščiai išpuoš sieneles raitytais tavo likimo simboliais ir ornamentais…
Skaityti daugiau
0
0
0

Visą gyvenimą ištikimą Lietuvai

Mano tėvas Elisei Devidze gimė 1918 metų gegužės 27 dieną vakarinėje Gruzijos dalyje, SAMTREDIAJOS rajone, didžiausiame Gruzijos kaime Didi Dzixaiši, lietuviškai – Didžiojoje tvirtovėje, mokytojų šeimoje. Jo tėvas, o mano senelis Prokle, iš savo asmeninių lėšų keletoje kaimų buvo įkūręs mokyklas, kuriose mokė kartu su savo žmona Mariam Kashia. Deja, jis mirė sulaukęs vos 45-erių. Baigęs mokyklą tėvas įstojo į Žemės ūkio institutą, bet buvo iš jo paimtas į Sovietų armiją, atitarnavo trejus metus, ir kai jau ketino grįžti namo, prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Įžengus vokiečiams jis su rusų armija atsidūrė Rygoje. Vokiečių stumiami jie traukėsi iš miesto degindami ir griaudami tiltus. Per vieną sprogdinimų tėvas buvo sunkiai sužeistas ir paliktas likimo valiai. Taip jis pakliuvo į vokiečių nelaisvę. Nežinau smulkmenų, bet aišku, kad vokiečiai jį išgydė ir kažkodėl atidavė tarnauti į okupuotos Lietuvos kaimą ūkininkui Ignui Barkauskui. Paskui jis dirbo pas ūkininką Andrių Jurpalį. Ir apie vienus, ir apie kitus šeimininkus tėvas labai šiltai atsiliepė. Deja, man neteko susipažinti su Jurpalių atžalomis, bet su Barkauskų šeima bendrauju iki šiolei.Mano tėvas Elisei Devidze gimė 1918 metų gegužės 27 dieną vakarinėje Gruzijos dalyje, SAMTREDIAJOS rajone, didžiausiame Gruzijos kaime Didi Dzixaiši, lietuviškai – Didžiojoje tvirtovėje, mokytojų šeimoje. Jo tėvas, o mano senelis Prokle, iš savo asmeninių lėšų keletoje kaimų buvo įkūręs mokyklas, kuriose mokė kartu su savo žmona Mariam Kashia. Deja, jis mirė sulaukęs vos 45-erių. Baigęs mokyklą tėvas įstojo į Žemės ūkio institutą, bet buvo iš jo paimtas į Sovietų armiją, atitarnavo trejus metus, ir kai jau ketino grįžti namo, prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Įžengus vokiečiams jis su rusų armija atsidūrė Rygoje. Vokiečių stumiami jie traukėsi iš miesto degindami ir griaudami tiltus. Per vieną sprogdinimų tėvas buvo sunkiai sužeistas ir paliktas likimo valiai. Taip jis pakliuvo į vokiečių nelaisvę. Nežinau smulkmenų, bet aišku, kad vokiečiai jį išgydė ir kažkodėl atidavė tarnauti į okupuotos Lietuvos kaimą ūkininkui Ignui Barkauskui. Paskui jis dirbo pas ūkininką Andrių Jurpalį. Ir apie vienus, ir apie kitus šeimininkus tėvas labai šiltai atsiliepė. Deja, man neteko susipažinti su Jurpalių atžalomis, bet su Barkauskų šeima bendrauju iki šiolei.
Skaityti daugiau
0
0
0