Ikona – matomas Kristaus ir šventųjų buvimas su mumis

Šiandien Lietuvos Katalikų Bažnyčioje pamažu pradeda atgimti ikonų tapyba. Tačiau daugeliui iš mūsų ikona ir ikonografija vis dar lieka slėpininga Bažnyčios tradicija. Kai mano dėmesį prikaustė Pakutuvėnų bažnyčioje, atrodo, kiaurai matantys Kristaus ir Motinos Marijos žvilgsniai, ikonos pasirodė paslaptingos ir akiai naujos viešnios. Tada tikrai pajutau, kad jos mane stebi ir traukia. Už ikonografijos tradicijos atgaivinimą galime būti dėkingi italui pranciškonui Karlui (Carlo) Bertagnin OFM, kuris prieš 16 metų pirmąkart atvyko į Lietuvą ir pradėjo vesti kasmetines ikonografijos stovyklas Pakutuvėnuose.Šiandien Lietuvos Katalikų Bažnyčioje pamažu pradeda atgimti ikonų tapyba. Tačiau daugeliui iš mūsų ikona ir ikonografija vis dar lieka slėpininga Bažnyčios tradicija. Kai mano dėmesį prikaustė Pakutuvėnų bažnyčioje, atrodo, kiaurai matantys Kristaus ir Motinos Marijos žvilgsniai, ikonos pasirodė paslaptingos ir akiai naujos viešnios. Tada tikrai pajutau, kad jos mane stebi ir traukia. Už ikonografijos tradicijos atgaivinimą galime būti dėkingi italui pranciškonui Karlui (Carlo) Bertagnin OFM, kuris prieš 16 metų pirmąkart atvyko į Lietuvą ir pradėjo vesti kasmetines ikonografijos stovyklas Pakutuvėnuose.
Skaityti daugiau

Ikarusas ir jo apylinkės

Taip, rašau apie autobusą. Apie tą geltoną mašiną, pavadintą „Ikarus“. Pirmiausia jį išgirstu. Kaukimas ataidi kažkur nuo kalvos viršaus, tarsi didelis sviedinys, atsimuša į pušyną priešais stotelę, ir atrieda iki manęs. Kai ūksmas tampa panašus į žaislinio vilkelio, iš už posūkio išnyra ir pats Ikarusas, kratydamasis per duobėtą žvyrkelį leidžiasi nuo kalno. Jei būčiau susipažinęs su graikų mitais, geresnės iliustracijos Dedalo sūnaus kryčiui nesugalvočiau. Taip, rašau apie autobusą. Apie tą geltoną mašiną, pavadintą „Ikarus“. Pirmiausia jį išgirstu. Kaukimas ataidi kažkur nuo kalvos viršaus, tarsi didelis sviedinys, atsimuša į pušyną priešais stotelę, ir atrieda iki manęs. Kai ūksmas tampa panašus į žaislinio vilkelio, iš už posūkio išnyra ir pats Ikarusas, kratydamasis per duobėtą žvyrkelį leidžiasi nuo kalno. Jei būčiau susipažinęs su graikų mitais, geresnės iliustracijos Dedalo sūnaus kryčiui nesugalvočiau.
Skaityti daugiau

Svarbiau ne gyvybę, bet gyvenimą Tėvynei atiduoti

Andrius Dručkus (g. 1928) partizano priesaiką davė, kai jam tebuvo septyniolika. Tačiau netrukus gavo specialią užduotį, kurią sąžiningai ir nuosekliai vykdo visą savo gyvenimą – būti laisvės kovų metraštininku, kuris perteikia tikrąjį jų vaizdą. Dalį jo sukauptų laisvės kovų eksponatų galima išvysti Obelių muziejuje, Rokiškio rajone. Su A. Dručkumi kalbėjomės tiek apie Rytų Aukštaitijos partizanų kovas, tiek apie jo pastangas plėtoti kraštotyros veiklą, diegiant jauniems žmonėms Tėvynės meilę.Andrius Dručkus (g. 1928) partizano priesaiką davė, kai jam tebuvo septyniolika. Tačiau netrukus gavo specialią užduotį, kurią sąžiningai ir nuosekliai vykdo visą savo gyvenimą – būti laisvės kovų metraštininku, kuris perteikia tikrąjį jų vaizdą. Dalį jo sukauptų laisvės kovų eksponatų galima išvysti Obelių muziejuje, Rokiškio rajone. Su A. Dručkumi kalbėjomės tiek apie Rytų Aukštaitijos partizanų kovas, tiek apie jo pastangas plėtoti kraštotyros veiklą, diegiant jauniems žmonėms Tėvynės meilę.
Skaityti daugiau

Apie vidinės gelmės paieškas sutartinėse

2010 metų pabaigoje, šalia kryždirbystės ir kryžių simbolikos Lietuvoje bei Dainų ir šokių švenčių tradicijos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, mūsų kultūros paveldo dalis – sutartinės – buvo įtrauktos į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tai žinia ne tik pasauliui, bet ir mums patiems: sutartinės – unikalus lietuvių tradicinės muzikos fenomenas. 2010 metų pabaigoje, šalia kryždirbystės ir kryžių simbolikos Lietuvoje bei Dainų ir šokių švenčių tradicijos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, mūsų kultūros paveldo dalis – sutartinės – buvo įtrauktos į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tai žinia ne tik pasauliui, bet ir mums patiems: sutartinės – unikalus lietuvių tradicinės muzikos fenomenas.
Skaityti daugiau

Tyliai gyvenančiųjų metraštininkas

Arūnas Baltėnas (g. 1956) iki šiol geriausiai buvo žinomas kaip miestų, ypač Vilniaus, fotografas. Neatsitiktinai ir ką tik išleistoje „XX a. Lietuvos fotografijos antologijoje“ menininkas pristatomas „praėjusio laiko“ Vilniaus ciklu. Tiesa, taip pat ir keliomis fotografijomis iš serijos „Prieglobsčiai“, kurioje užfiksuotos Vilniaus dailininkų dirbtuvės, kasdienė jų darbo aplinka. Tačiau tiek savo miestų fotografijose, tiek cikle apie dailininkus A. Baltėnas išvengia pasakojimo apie žmogų taip, lyg jo nė nebūtų… Arūnas Baltėnas (g. 1956) iki šiol geriausiai buvo žinomas kaip miestų, ypač Vilniaus, fotografas. Neatsitiktinai ir ką tik išleistoje „XX a. Lietuvos fotografijos antologijoje“ menininkas pristatomas „praėjusio laiko“ Vilniaus ciklu. Tiesa, taip pat ir keliomis fotografijomis iš serijos „Prieglobsčiai“, kurioje užfiksuotos Vilniaus dailininkų dirbtuvės, kasdienė jų darbo aplinka. Tačiau tiek savo miestų fotografijose, tiek cikle apie dailininkus A. Baltėnas išvengia pasakojimo apie žmogų taip, lyg jo nė nebūtų…
Skaityti daugiau

Būti mokiniu

Birželio 29 dieną liturginis kalendorius siūlo pažvelgti į du žymiausius Jėzaus sekėjus – Petrą ir Paulių. Tinkama proga susimąstyti apie tai, ką reiškia būti Jėzaus mokiniu. Pranciškonas Gediminas Numgaudis vieną iš pamokslų pradėjo klausimu: Visi čia susirinkusieji save vadina krikščionimis. Tačiau ar tikrai galėtume pasivadinti ir Jėzaus mokiniais? Ar tikrai kiekvieną akimirką mokomės iš Jo ir priimame tai į širdį? Pasijutau pagautas į klausimo tinklą. Ar aš esu, ar bandau būti ne tik sekėju, einančiu maždaug ta pačia kryptimi bent tol, kol tam nereikia tikros aukos, bet ir mokiniu – tuo, kuris atsiveria Mokytojo žodžiams, priima juos į širdį ir leidžia jiems drungną kasdienybės vandenį paversti naujojo gyvenimo vynu? Birželio 29 dieną liturginis kalendorius siūlo pažvelgti į du žymiausius Jėzaus sekėjus – Petrą ir Paulių. Tinkama proga susimąstyti apie tai, ką reiškia būti Jėzaus mokiniu. Pranciškonas Gediminas Numgaudis vieną iš pamokslų pradėjo klausimu: Visi čia susirinkusieji save vadina krikščionimis. Tačiau ar tikrai galėtume pasivadinti ir Jėzaus mokiniais? Ar tikrai kiekvieną akimirką mokomės iš Jo ir priimame tai į širdį? Pasijutau pagautas į klausimo tinklą. Ar aš esu, ar bandau būti ne tik sekėju, einančiu maždaug ta pačia kryptimi bent tol, kol tam nereikia tikros aukos, bet ir mokiniu – tuo, kuris atsiveria Mokytojo žodžiams, priima juos į širdį ir leidžia jiems drungną kasdienybės vandenį paversti naujojo gyvenimo vynu?
Skaityti daugiau

Niujorkas. Kompozitorės dienoraščiai (3)

Niujorke telpa visas pasaulis ir daugelis šalių čia turi bent jau miniatiūrines save reprezentuojančias versijas, tarp jų –­­ kinų kvartalas, mažoji Jeruzalė, Italija, Indija, Korėja, Lenkija, Japonija, mažasis Egiptas ir kt. Šiame mieste vos pasukus už kampo gali atsidurti tarsi kitoje realybėje, kur galioja savi dėsniai ir kalba. Nors tiksliai suskaičiuoti neįmanoma, paskutiniais ekspertų duomenimis, Niujorke kalbama net 800 kalbų ir dialektų! Niujorke telpa visas pasaulis ir daugelis šalių čia turi bent jau miniatiūrines save reprezentuojančias versijas, tarp jų –­­ kinų kvartalas, mažoji Jeruzalė, Italija, Indija, Korėja, Lenkija, Japonija, mažasis Egiptas ir kt. Šiame mieste vos pasukus už kampo gali atsidurti tarsi kitoje realybėje, kur galioja savi dėsniai ir kalba. Nors tiksliai suskaičiuoti neįmanoma, paskutiniais ekspertų duomenimis, Niujorke kalbama net 800 kalbų ir dialektų!
Skaityti daugiau

Kauno šviesulys, kukliai vertinęs savo rašytojišką talentą

UA?eikime A? valgomA�jA?. A�iame kambaryje VaiA?ganto laikais vykdavo dvi tradicinA�s A?ventA�s: JuozapinA�s kovo 19-A�jA� ir Juodoji vakarienA�, kuri bA�davo valgoma paskutinA? vakarA� prieA? PrisikA�limA�. JuozapinA�s a�� tai VaiA?ganto vardiniA? A?ventA�. Pasveikinti populiaraus ir mylimo kunigo Juozapo Tumo ateidavo daugybA� A?moniA?. UA?eikime A? valgomA�jA?. A�iame kambaryje VaiA?ganto laikais vykdavo dvi tradicinA�s A?ventA�s: JuozapinA�s kovo 19-A�jA� ir Juodoji vakarienA�, kuri bA�davo valgoma paskutinA? vakarA� prieA? PrisikA�limA�. JuozapinA�s a�� tai VaiA?ganto vardiniA? A?ventA�. Pasveikinti populiaraus ir mylimo kunigo Juozapo Tumo ateidavo daugybA� A?moniA?.
Skaityti daugiau