Siurrealizmo kvapas

Kai keliauju iš vieno Europos miesto į kitą, beveik visada perku Franfurter Allgemeine Zeitung. Mėgstu ant to laikraščio tapyti, palikdamas kai kuriuos jo fragmentus. Be to, randu jame daugybę žinių iš meno pasaulio. Pavyzdžiui, sausio 27 d. buvo išspausdinta plati informacija apie parodas, kurios vasario mėnesį vyks 230 miestų – Europoje ir JAV. Tame sąraše nebuvo Vilniaus, Rygos, Talino… Peršasi išvada, kad vasario mėnesį čia nieko svarbaus neplanuota arba kad niekas nesurinko žinių iš Pabaltijo. Iš vadinamųjų rytinių kraštų sostinių paminėta tik Praha, Budapeštas, na ir, žinoma, Maskva. Teatrinių ir muzikinių premjerų atranka kuklesnė – pranešama daugiausia apie premjeras Vokietijoje. Studijuodamas menų meniu keliauju vaizduotėje, nes realiai to aprėpti vis tiek neįmanoma. Bet kas žino, gal kelias nuves į vieną kitą iš tų 230 miestų? Mano dirbtuvė prie pat traukinių stoties Warszawa – Wschodnia, kartais juokauju, jei nebeturėsiu minčių ką kurti, galėsiu dirbti traukinių palydovu. Net mano juodas krepšys, su kuriuo niekada nesiskiriu, panašus į konduktoriaus… Kai keliauju iš vieno Europos miesto į kitą, beveik visada perku Franfurter Allgemeine Zeitung. Mėgstu ant to laikraščio tapyti, palikdamas kai kuriuos jo fragmentus. Be to, randu jame daugybę žinių iš meno pasaulio. Pavyzdžiui, sausio 27 d. buvo išspausdinta plati informacija apie parodas, kurios vasario mėnesį vyks 230 miestų – Europoje ir JAV. Tame sąraše nebuvo Vilniaus, Rygos, Talino… Peršasi išvada, kad vasario mėnesį čia nieko svarbaus neplanuota arba kad niekas nesurinko žinių iš Pabaltijo. Iš vadinamųjų rytinių kraštų sostinių paminėta tik Praha, Budapeštas, na ir, žinoma, Maskva. Teatrinių ir muzikinių premjerų atranka kuklesnė – pranešama daugiausia apie premjeras Vokietijoje. Studijuodamas menų meniu keliauju vaizduotėje, nes realiai to aprėpti vis tiek neįmanoma. Bet kas žino, gal kelias nuves į vieną kitą iš tų 230 miestų? Mano dirbtuvė prie pat traukinių stoties Warszawa – Wschodnia, kartais juokauju, jei nebeturėsiu minčių ką kurti, galėsiu dirbti traukinių palydovu. Net mano juodas krepšys, su kuriuo niekada nesiskiriu, panašus į konduktoriaus…
Skaityti daugiau

Po dviejų Kauno muzikinio teatro premjerų

Kiekvieną kartą su džiaugsmu grįžtu į Kauno muzikinį teatrą – ne tik todėl, kad čia kadaise prasidėjo mano tikroji pažintis su muzika ir scenos menu (kelerius metus teko dainuoti keliuose, daugiausia vaikiškuose, spektakliuose) ar kad šis teatras vis dar mena XIX amžiaus pabaigą (atidarymas įvyko 1892 m. sausio 9 d.). Tiesiog pastaraisiais metais vis dažniau nustembu čia išvydusi puikių spektaklių. Ir ne vien operečių, nors ir jos puikios. 2011–2012 m. sezoną papuošė dviejų operų premjeros – G. Donizetti „Liučija di Lamermur“ ir G. Verdi „Atila“. Ir nors „Liučija di Lamermur“ dienos šviesą išvydo pirmoji, ją pamačiau vėliau už „Atilą“, todėl savo įspūdžiais taip pat dalinsiuosi tokia tvarka.Kiekvieną kartą su džiaugsmu grįžtu į Kauno muzikinį teatrą – ne tik todėl, kad čia kadaise prasidėjo mano tikroji pažintis su muzika ir scenos menu (kelerius metus teko dainuoti keliuose, daugiausia vaikiškuose, spektakliuose) ar kad šis teatras vis dar mena XIX amžiaus pabaigą (atidarymas įvyko 1892 m. sausio 9 d.). Tiesiog pastaraisiais metais vis dažniau nustembu čia išvydusi puikių spektaklių. Ir ne vien operečių, nors ir jos puikios. 2011–2012 m. sezoną papuošė dviejų operų premjeros – G. Donizetti „Liučija di Lamermur“ ir G. Verdi „Atila“. Ir nors „Liučija di Lamermur“ dienos šviesą išvydo pirmoji, ją pamačiau vėliau už „Atilą“, todėl savo įspūdžiais taip pat dalinsiuosi tokia tvarka.
Skaityti daugiau

Julius Geniušas: dirigentas, įsimylėjęs džiazą

Prieš ketvirtį amžiaus Kauno valstybiniame muzikiniame teatre F. Loewe miuziklu „Mano puikioji ledi“ debiutavo garsios muzikų giminės atstovas Julius Geniušas. Nuo 1990 m. jam priklauso teatro vyriausiojo dirigento batuta.Prieš ketvirtį amžiaus Kauno valstybiniame muzikiniame teatre F. Loewe miuziklu „Mano puikioji ledi“ debiutavo garsios muzikų giminės atstovas Julius Geniušas. Nuo 1990 m. jam priklauso teatro vyriausiojo dirigento batuta.
Skaityti daugiau

Nauja tiesa apie Kolumbą?

Neseniai Ispanijoje buvo išleista Manuelio da Silva Rosos knyga „Kolumbas: niekada nepapasakota istorija“. Su jos autoriumi kalbasi JAV gyvenantis lenkų rašytojas Henrykas Skwarczynskis. Neseniai Ispanijoje buvo išleista Manuelio da Silva Rosos knyga „Kolumbas: niekada nepapasakota istorija“. Su jos autoriumi kalbasi JAV gyvenantis lenkų rašytojas Henrykas Skwarczynskis.
Skaityti daugiau

Baudžiamosios teisės paskirtis ir negalia

Baudžiamosios teisės praktikos pamatinė kategorija yra konfliktas tarp kaltininko ir nukentėjusiojo.1 Tai įvardijama terminu nusikalstama veika. Konflikto šaknys glūdi žmonių nesusikalbėjime. Pagrindinis šio straipsnio tyrimo objektas yra paradoksai, kylantys iš baudžiamosios teisės kalbos. Keliamas nusikaltimo subjekto, asmens, padariusio nusikalstamą veiką, tapatumo klausimas. Svarstoma, kiek efektyvi šiuolaikinė baudžiamoji teisė: ar ji teisinga, ar ji gali teisti genijų ir žmones už kalbos ribų, kaip reaguoti į skiriamą bausmę. Baudžiamosios teisės praktikos pamatinė kategorija yra konfliktas tarp kaltininko ir nukentėjusiojo.1 Tai įvardijama terminu nusikalstama veika. Konflikto šaknys glūdi žmonių nesusikalbėjime. Pagrindinis šio straipsnio tyrimo objektas yra paradoksai, kylantys iš baudžiamosios teisės kalbos. Keliamas nusikaltimo subjekto, asmens, padariusio nusikalstamą veiką, tapatumo klausimas. Svarstoma, kiek efektyvi šiuolaikinė baudžiamoji teisė: ar ji teisinga, ar ji gali teisti genijų ir žmones už kalbos ribų, kaip reaguoti į skiriamą bausmę.
Skaityti daugiau

Vienas, bet nevienišas

Aukštai aukštai, klube, pro kurio langą matosi kone visas Vilnius, vasario 22 dieną džiazo pianistas ir kūrėjas Egidijus Buožis sau ir savo muzikai artimiems žmonėms pristatė naują – jau penktą – albumą „One“. Vakaras vyko labai grakščiai, elegantiškai ir jaukiai. Buvo ir kalbų, ir muzikos, ir vaišių. Prisipažinsiu, žinodamas Egidijaus kruopštumą, atsakingą požiūrį į viską, kad ir ką jis darytų, kažko panašaus ir tikėjausi. Su autoriumi kalbėjomės po renginio.Aukštai aukštai, klube, pro kurio langą matosi kone visas Vilnius, vasario 22 dieną džiazo pianistas ir kūrėjas Egidijus Buožis sau ir savo muzikai artimiems žmonėms pristatė naują – jau penktą – albumą „One“. Vakaras vyko labai grakščiai, elegantiškai ir jaukiai. Buvo ir kalbų, ir muzikos, ir vaišių. Prisipažinsiu, žinodamas Egidijaus kruopštumą, atsakingą požiūrį į viską, kad ir ką jis darytų, kažko panašaus ir tikėjausi. Su autoriumi kalbėjomės po renginio.
Skaityti daugiau