A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: KultA�rinA� politinA� eseistika
AUTORIUS:A�Juozapas Kazimieras Valaitis
DATA: 2012-03
Politika pavasario fone
Juozapas Kazimieras Valaitis
Per kelis pastaruosius mA�nesius uA?griuvo visos valstybA�s problemos. Dirbtinai sukelta gili valstybA�s krizA� ir neaiA?ku, kokie bus jos rezultatai. a�zSnorasa�?, FNTT, R. Palaitis, prokurorai a��A� tai tik A?A?anga.
Atrodo, kad giliausios tos krizA�s A?aknys a��A� tai atominA�s elektrinA�s ir kiti energetiniai projektai, reiA?kiantys esminA? valstybA�s gyvenimo raidos, net jos geopolitinA�s padA�ties pokytA?. TodA�l buvo iA?traukta ilgai atsargoje laikyta a�zSnoroa�? korta. Vyriausybei neA?prastai sA�kmingai iA?sprendus (bent jau kuriam laikui) banko bankroto problemA�, buvo A?engti tolimesni A?ingsniai su FNTT vadovais. Bet A?ia nebus sustota. 2012 metais gyvensime permanentinA�s krizA�s sA�lygomis. KrizA� baigsis, kai bus suA?lugdyti energetiniai projektai.
KrizA�s reA?isieriai a�� tikrai ne gerb. R. PaA�laitis ar jo partijos vadovai. Juos stebint, kyla abejoniA?, ar jie suprato, ko siekiama FNTT vadovA? skandalu. TaA?iau sA�moningas konflikto gilinimas rodo, kad tai nebuvo klaida ar nesusipratimas.
Jei sukA�lus valstybA�je krizA�, bus suA?lugdyti energetiniai projektai (pirmiausia Visagino atominA�s), tai reikA?, kad Lietuva strateginiais klausimais nepajA�gia priimti sprendimA?, kai jie prieA?tarauja didA?iA?jA? kaimynA? interesams. TaptA? akivaizdu, kad mes jau nebevaldome savo valstybA�s. Turint omenyje, kad Lietuvos atA?vilgiu Rusija yra uA?sitikrinusi Lenkijos neutralumA� ar net palaikymA�, A?i nesA�kmA� reikA?tA? tragiA?kai susikomplikavusiA� mA�sA? nepriklausomos valstybA�s ateitA?. A?ia verta susimA�styti ir Lietuvos verslui, apskritai A?takingiems A?monA�ms.
AtA�jo laikas atsakyti A? klausimA�, ar mA�sA? karta gali iA?saugoti savo valstybA�. Ar tariamos A?takos A?aidimai verti rizikos, prieA? kuriA� stovime. Pernelyg akivaizdi grA�smA� pakartoti Ukrainos keliA�, kai nepajA�gianA?iA� savo interesA? apginti tautA� likimo valiai paliko tie, kurie lyg ir turA�jo jai padA�ti. Bet niekas negali padA�ti tam, kas pats sau nepadeda.
Daug priraA?yta apie Visagino atominA�s elektrinA�s projekto energetinA?, ekonominA? reikA?mingumA� visam regionui. MaA?iau akcentuotas geopolitinis aspektas. Geopolitine reikA?me A?A? projektA� galima sugretinti su Lietuvos naryste NATO ir Europos SA�jungoje. SA�kmingo jo A?gyvendinimo atveju iA?siplA�stA? ne tik Lietuvos ir kitA? Baltijos A?aliA? ekonominA�s ir energetinA�s laisvA�s ribos, bet ir iA?augtA? Lietuvos reikA?mingumas JAV, skandinavams, Japonijai. Tai taptA? rimta atrama Lietuvos ateiA?iai net ir galimos Europos SA�jungos dezintegracijos atveju. Geopolitinis atominA�s elektrinA�s projekto aspektas turA�jo kai kam susukti vidurius labiau, nei galimai prarasti milijardai iA? kasmet gaunamA? A?plaukA? uA? dujas ir elektrA�. KomplikuotA?si ir apie LietuvA� numatytA? statyti atominiA? elektriniA? perspektyvumas.
IA? tiesA? faktas, kad kaA?kas sugeba prireikus Lietuvoje sukelti tokias krizes, rodo, kad a�zkaA?kienoa�? galimybA�s mA�sA? valstybA�je yra labai plaA?ios. Ar tai kokia nors naujiena? Toli graA?u, ne. Ir anksA?iau buvo pavojingA? signalA?. Jau po V. PociA�no mirties A?uvusio karininko A?meiA?tu visuomenei pasakyta: a�zMums viskas galima.a�? Neapsiriko, A?A�tis nebuvo iA?tirta. ValstybA� apsiribojo pomirtiniais apdovanojimais. O A?meiA?to faktas net nebuvo tirtas. Ar tai neapsiA?iA�rA�jimas? GreiA?iausiai baimA�. BaimA� konfliktuoti su A?monA�mis, kurie ne kartA� naudodamiesi informaciniu A?takingos A?iniasklaidos palaikymu demonstravo savo galias skiriant reikA?mingA? institucijA? vadovus, A?alinant iA? kelio jiems neA?tinkanA?ius.
ValstybA�s valstybA�je egzistavimas yra tikra pragaro maA?ina po jos pamatais. Keistas tik politikos didA?iA?jA? abejingumas ilgametei grA�smei. Tiesiog stebinantis lengvabA�diA?kumas skiriant valstybei esminiA? institucijA? vadovus. O prieA? kiek metA? A?vairiais lygmenimis buvo keliamas aliarmas dA�l nacionalinio transliuotojo. DienraA?A?iA? ar privaA?iA? televizijos kanalA? savininkai turi teisA� raA?yti ir transliuoti tai, uA? kA� jiems mokama. Tai jA? biznis. TaA?iau visuomenA� turi teisA� kelti reikalavimus vadinamajam visuomeniniam transliuotojui, iA?laikomam mokesA?iA? mokA�tojA? pinigais.
O kA� matome? Atrodo, kad LTV yra privati jos vadovA? politinA�s informacijos firma.a�? PolitinA�s-informacinA�s LTV laidos yra nuolatinA�je a�zopozicijojea�? dabartinA�s VyriausybA�s politikai. Per LTV iA? esmA�s transliuojama viena nuomonA�. A�tai kad ir FNTT skandalas. KA� matA�me per LTV? R. MiliA�tA�s pozicijA�, E. KA�rio versijA�. Jei kurioje laidoje tarp 10 parinktA? paA?nekovA? ir sA�dA�jo koks a�zkitosa�? nuomonA�s turA�tojas, tai ta nuomonA� galA�jo bA�ti iA?reikA?ta vienu dviem sakiniais. Atrodo, kad Lietuvoje nebA�ra rimtA? A?urnalistA? ar analitikA?. LTV A?iniA? ar politiniA? diskusijA? laidose reikA?mingesniais politiniais klausimais nuolat kalba a�zetatiniaia�? kalbA�tojai, o ekonomikos ar socialinA�s politikos temomis a��A� Laisvosios rinkos instituto ekspertai. JA? nuomones iA? anksto galime atspA�ti, nes mintinai iA?mokome.
Koks tokio a�zinformavimoa�? rezultatas? A�tai iA?kalbingas pavyzdA�lis. Neseniai A?mA�stelA�jo A?inia: Andriui Kubiliui skirtas Pasaulio lyderio apdovanojimas. Lietuvos informaciniame lauke tai nuskambA�jo kaip anekdotas. Kaip? UA? kA�? Paklauskit Lietuvos A?moniA?, kaip jie vertina tA� faktA�. O kaip galinti vertinti tai, kas netapo jokia A?inia? Gal kartais LTV pasikvietA� KubiliA? ar kokA? rimtA� ekspertA� ir pabandA� atsakyti A? klausimA�, uA? kA� taip pagerbtas VyriausybA�s vadovas. Nieko panaA?aus nebuvo. Neteko matyti jokios analizA�s, bandymo pasiaiA?kinti, kodA�l, uA? kA� A?vertintas Kubilius. VisuomenA� taip ir neA?sisA�monino, kad dabartinA� VyriausybA� LietuvA� iA?traukA� iA? beveik garantuotos ekonominA�s griA�ties. IA? kur paprastam A?mogui suprasti, kas vyksta? Galima garantuoti, kad daugelis Lietuvos gyventojA? negalA�tA? pasakyti, uA? kA� bA�tA? galima pozityviai vertinti ministrA� pirmininkA� ir koalicinA� VyriausybA�. Ir kaipgi kitaip gali bA�ti, jei A?mogus laikraA?A?iuose ir ekranuose mato ir girdi tik depresijA� varanA?iA� kasdienA� dezinformacijA�. Nutylimos ar iA?kraipomos esminA�s problemos. AnalizA�, A?vairiA? poA?iA�riA?, alternatyviA? vertinimA? pateikimas turA�tA? bA�ti svarbi visuomeninA�s televizijos misijos dalis. Vietoj to matome apgalvotai parinktA? veikA�jA? a�zdiskusijasa�? ir niekaip nesibaigiantA? bA�dA? turgA?.
Ko reikalauti iA? visuomenA�s, jei patys valdantieji taip ir neA?sisA�monino, kad A?iuolaikiniame pasaulyje tikrovA� yra ne tai, kas iA? tiesA? egzistuoja, bet tai, kA� A?mogui apie tikrovA� papasakoja A?iniasklaida? A�iandienos pasaulyje informacija reiA?kia daugiau nei pati tikrovA�. Jei valdantieji bA�tA? A?sisA�moninA� tA� esminA? dalykA�, gal per 4 metus bA�tA? iA?sireikalavA� kokios nors alternatyvos R. MiliA�tei. Tegul R. MiliA�tA� ir net pats A. SiauruseviA?ius turi savo laidas, bet kodA�l jiems nA�ra alternatyvos? Visuomenei reikalinga neA?aliA?ka, objektyvi nuomonA�, rimta procesA? analizA�. Nedovanotinas valdA?ios, visuomenA�s ir ypaA? inteligentijos abejingumas valstybA�s ir visuomenei egzistenciniams dalykams, atsipalaidavimas prieA? LietuvA� daug metA? kariaujamo informacinio karo akivaizdoje. Tas demoralizuojantis karas nemaA?a dalimi lemia visuomenA�s pasimetimA�, orientyrA? praradimA�.
Informacinis karas, smegenA? plovimas A?iais metais turA�tA? pasiekti naujas aukA?tumas. Net sunku prognozuoti, ar kuris nors komercinis TV kanalas, didesnis dienraA?tis atlaikys pagundA� pinigams, skiriamiems uA? naujos atominA�s jA�gainA�s ir apskritai atominA�s energetikos A?alos Lietuvai a�ziA?aiA?kinimA�a�?. Gyventojai privalo bA�ti A?tikinti, kad japoniA?kos technologijos yra daug blogiau, nei Kaliningrado srityje, vos ne ant Nemuno kranto, ar Baltarusijoje, praktiA?kai ant Lietuvos sienos, statomos rusiA?kos elektrinA�s.
Esame ant svarbiA? A?vykiA? ir sprendimA? slenksA?io. Niekas negali garantuoti, kad nenutiks blogiausia, taA?iau tokia galimybA� akivaizdi ir reali. Jei kam nors kyla abejoniA? dA�l padA�ties rimtumo, rekomenduoju paskaityti, kA� paraA?A� D. Kuolys tekste keistoku pavadinimu a�zGyvuok, TarybA? Lietuva!a�? (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-02-29-darius-kuolys-gyvuok-tarybu-lietuva/77924) ir A?. LaurinaviA?ius straipsnyje a�zKodA�l reikA�tA? sugyventi su kaimynaisa�? (http://www.voruta.lt/wp-content/uploads/voruta_4_epastas.pdf). Labai skirtingA? A?moniA? rimti perspA�jimai. a�zJei neturA�sime savo logikos, turA�sime svetimA�…a�?
Bet ar verta nerimauti? Nacionalinis transliuotojas kA� tik praneA?A�: a�zViA?A?iukA? sparneliai A?A? savaitgalA? maA?esnA�mis kainomis.a�? Ir dar pridA�rA�: a�zApie viskA� pagalvota.a�?
TaA?iau gal ir mes pagalvokime, gal dar verta galvoti?
