Dienoraštis

Vasario 26 d. Sėdžiu rytiniame lėktuve į Kijevą. Skrendu su psichologų misija. Ją sudaro: dvi psichologės Aušra ir Aina, du motyvacinės psichologijos specia­listai, populiariai vadinami koučeriais (nuo angliško couch – treneris) Marijanas ir Sergejus. Misiją dar lydi žurnalistas Dominykas ir humoro jausmu pasižymintis fotografas Augustas. Mano paties funkcija yra kiek neapibrėžta: pagalba vienai iš misijos organizatorių ir koordinatorių Agnei, kuri turi išmėžti organizacinį chaosą.
Skaityti daugiau

Okupuotas protas

Julius Sasnauskas vienoje savo esė taip apibrėžė žodžio „okupacija” reikšmę: „Lotynų kalbos žodyne besitikrindamas žodžio „okupacija” reikšmes aptikau, kad jis gali reikšti ne tik užgrobimą ar pasisavinimą, bet ir apsėdimą. Tai, kas prasidėjo Lietuvoje 1940-ųjų birželį, dar galėtų būti paaiškinama ir šia sąvoka”.
Skaityti daugiau

Dienoraštis

Vasario 26 d. Sėdžiu rytiniame lėktuve į Kijevą. Skrendu su psichologų misija. Ją sudaro: dvi psichologės Aušra ir Aina, du motyvacinės psichologijos specia­listai, populiariai vadinami koučeriais (nuo angliško couch – treneris) Marijanas ir Sergejus. Misiją dar lydi žurnalistas Dominykas ir humoro jausmu pasižymintis fotografas Augustas. Mano paties funkcija yra kiek neapibrėžta: pagalba vienai iš misijos organizatorių ir koordinatorių Agnei, kuri turi išmėžti organizacinį chaosą.
Skaityti daugiau

Bėgte į pasimetusį tikslą

Globalizacijos guru Zygmuntas Baumanas yra pastebėjęs: viena mūsų gyvenimo keistenybių esanti ta, kad turime vis daugiau atminties (dažnai saugomos kur nors toli esančiose saugyklose) ir vis mažiau suvokimo, daug faktų, tačiau mažai analizės, daug informacijos, kuri mums absoliučiai nieko nereiškia, ir visiško nesiorientavimo elementariose situacijose. Anądien, gerdamas kavą užeigoje, iš kasos čekio sužinojau, kad būtent tą dieną esu prie šešto stalelio, kad pusę antros užsakiau dvigubą espreso, mane aptarnavo Indrė, daviau jai 20 litų ir paėmiau grąžą, sužinojau, kiek iš mano išgerto puodelio sukurta pridėtosios vertės ir kiek sumokėta mokesčių. Man tai nesvarbu, bet… O jei ir taps svarbu, kreipsimės į kompiuterinę atmintį. Atminties kaupyklose jau esti ne tik faktai, bet ir jų apdorojimo programos, leidžiančios mums suvokti, kaip vertinsime faktus ir tendencijas. Nebereikia nieko atsiminti, tereikia mokėti naudotis… Visos daiktų ir technologijų valdymo priemonės orientuotos į kuo mažiau išmanantį žaisliukų mėgėją. Netgi naudinga viską pamiršti ir nekvaršinti galvos, kol turime atminties mašinas ir user friendly aplinką.
Skaityti daugiau

Žiniasklaidos laikas (5)

2013 ir 2014-ųjų metų sandūroje vyko įdomūs dalykai. Gruodžio 20 d. Lietuvos nacionalinis istorikų komitetas paskelbė laišką „Dėl Lietuvos tautos istorinės atminties įstatymo projekto”. Lietuvos istorikų profesionalų bendruomenę vienijanti ir jai atstovaujanti institucija minėtame laiške, adresuotame Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei, išreiškė susirūpinimą įstatymo projekte deklaruojamu siekiu įtvirtinti Lietuvoje „vieningą bendros istorijos praeities suvokimą” (iš įstatymo projekto „Aiškinamojo rašto”), kuriuo turėtų rūpintis Tautos istorinės atminties taryba.
Skaityti daugiau

Europos ir europietiškumo ženklai viešojoje erdvėje

Kažkada labai seniai, tai galėjo būti 1991-ųjų vasaros pradžioje, kai Lietuva jau buvo paskelbusi apie Nepriklausomybės atkūrimą, bet Sovietų imperija ją iš inercijos dar laikė savo gniaužtuose, keli Atkuriamojo Seimo – Aukščiausiosios Tarybos deputatai iš vokiečių malonės (savų markių, jei ir būtų turėję, tokiam brangiam, kaip tada atrodė, alui, nebūtų leidę) atsidūrė garsiojoje Miuncheno aludėje. Į visas puses laksto padavėjai, skimbčioja litriniai bokalai su „Lцwenbrau“, tvyro šimtų gerklių keliamas gaudesys, o virš to klegesio – dar ir visa didžioji istorija.
Skaityti daugiau

MOKOMĖS SAKYTI VALSTYBĖ

Straipsnyje „Ištariame valstybė“ teigiau, kad pirmasis valstybės sąvoką, siekiant apibrėžti politiją lietuvių kalboje, pavartojo Simonas Daukantas. Nors nėra abejonių dėl indoeuropietiškosios šio žodžio darybos, iki tol politijai nusakyti dažniausiai būdavo pasitelkiamos sąvokos, aiškiai susiejančios politinį valdymą su valdančiuoju subjektu – ponu, viešpačiu, karaliumi ar kitu valdovu. Naujoji valstybės sąvoka svarbi kaip savitas mokslininko naujadaras, leidęs abstrahuoti politijos idėją ir susieti ją su bet kuriuo valdovu ar valdymo forma, nors Daukantui valstybė vis dar buvo valdovo domenas, kuriame jis turėjo neribotą aukščiausią galią.
Skaityti daugiau

Diplomat(ij)o(s) kalba – tarp tiesos sakymo ir „ką žmonės pasakys“

Diplomatas ir tiesa. Diplomatas ir valstybė, kuriai jis atstovauja, kurios interesus jis gina. Savo ruožtu, užsienio valstybių veikimas, išoriniai ir vidiniai galios žaidimai bei interesai, viešųjų ryšių akcijos, visuomenės nuomonė, partijos, koalicijos, rinkimai. Lietuvos pirmininkavimo pradžia, „diplomatinis skandalas“. Daug klausimų – vieni apie medieną, kiti apie medžius, mažiau – apie visumą, mišką, tiesą.
Skaityti daugiau

Gera turėti gerą kaimyną…

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos užsakymu 2008 metais drauge su fotomenininku Rimantu Dichavičiumi išleidome fotoalbumą „Lietuva–Lenkija: suartėjimo kelias“, skirtą abiejų šalių diplomatinių santykių atkūrimo 15-mečiui. Tiesa, dėl nuo mums nepriklausomų priežasčių jo išleidimas kiek užsitęsė, tačiau tuo metu politikai vienu balsu tvirtino, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra patys geriausi ilgaamžėje abiejų šalių istorijoje, nors atidesnis albumo skaitytojas jau galėjo atkreipti dėmesį į vieną faktą: nebuvo Lenkijos prezidento Lecho Kaczyńskio įžanginio žodžio, nors, pagal pirmykštį sumanymą, jis turėjo būti drauge su Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus kreipimusi į albumo skaitytojus. Padelsę porą mėnesių ir nesulaukę teksto, albumą išspausdinome. Praėjus vos kelioms savaitėms, lenkų politikai prabilo apie dvišalių santykių suprastėjimą – jie staiga tapę vos ne patys blogiausi tarp abiejų valstybių.Lietuvos užsienio reikalų ministerijos užsakymu 2008 metais drauge su fotomenininku Rimantu Dichavičiumi išleidome fotoalbumą „Lietuva–Lenkija: suartėjimo kelias“, skirtą abiejų šalių diplomatinių santykių atkūrimo 15-mečiui. Tiesa, dėl nuo mums nepriklausomų priežasčių jo išleidimas kiek užsitęsė, tačiau tuo metu politikai vienu balsu tvirtino, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra patys geriausi ilgaamžėje abiejų šalių istorijoje, nors atidesnis albumo skaitytojas jau galėjo atkreipti dėmesį į vieną faktą: nebuvo Lenkijos prezidento Lecho Kaczyńskio įžanginio žodžio, nors, pagal pirmykštį sumanymą, jis turėjo būti drauge su Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus kreipimusi į albumo skaitytojus. Padelsę porą mėnesių ir nesulaukę teksto, albumą išspausdinome. Praėjus vos kelioms savaitėms, lenkų politikai prabilo apie dvišalių santykių suprastėjimą – jie staiga tapę vos ne patys blogiausi tarp abiejų valstybių.
Skaityti daugiau