Politika pavasario fone

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: KultA�rinA� politinA� eseistika
AUTORIUS:A�Juozapas Kazimieras Valaitis
DATA: 2012-03

Politika pavasario fone

Juozapas Kazimieras Valaitis

Per kelis pastaruosius mA�nesius uA?griuvo visos valstybA�s problemos. Dirbtinai sukelta gili valstybA�s krizA� ir neaiA?ku, kokie bus jos rezultatai. a�zSnorasa�?, FNTT, R. Palaitis, prokurorai a��A� tai tik A?A?anga.

Atrodo, kad giliausios tos krizA�s A?aknys a��A� tai atominA�s elektrinA�s ir kiti energetiniai projektai, reiA?kiantys esminA? valstybA�s gyvenimo raidos, net jos geopolitinA�s padA�ties pokytA?. TodA�l buvo iA?traukta ilgai atsargoje laikyta a�zSnoroa�? korta. Vyriausybei neA?prastai sA�kmingai iA?sprendus (bent jau kuriam laikui) banko bankroto problemA�, buvo A?engti tolimesni A?ingsniai su FNTT vadovais. Bet A?ia nebus sustota. 2012 metais gyvensime permanentinA�s krizA�s sA�lygomis. KrizA� baigsis, kai bus suA?lugdyti energetiniai projektai.

KrizA�s reA?isieriai a�� tikrai ne gerb. R. PaA�laitis ar jo partijos vadovai. Juos stebint, kyla abejoniA?, ar jie suprato, ko siekiama FNTT vadovA? skandalu. TaA?iau sA�moningas konflikto gilinimas rodo, kad tai nebuvo klaida ar nesusipratimas.

Jei sukA�lus valstybA�je krizA�, bus suA?lugdyti energetiniai projektai (pirmiausia Visagino atominA�s), tai reikA?, kad Lietuva strateginiais klausimais nepajA�gia priimti sprendimA?, kai jie prieA?tarauja didA?iA?jA? kaimynA? interesams. TaptA? akivaizdu, kad mes jau nebevaldome savo valstybA�s. Turint omenyje, kad Lietuvos atA?vilgiu Rusija yra uA?sitikrinusi Lenkijos neutralumA� ar net palaikymA�, A?i nesA�kmA� reikA?tA? tragiA?kai susikomplikavusiA� mA�sA? nepriklausomos valstybA�s ateitA?. A?ia verta susimA�styti ir Lietuvos verslui, apskritai A?takingiems A?monA�ms.

AtA�jo laikas atsakyti A? klausimA�, ar mA�sA? karta gali iA?saugoti savo valstybA�. Ar tariamos A?takos A?aidimai verti rizikos, prieA? kuriA� stovime. Pernelyg akivaizdi grA�smA� pakartoti Ukrainos keliA�, kai nepajA�gianA?iA� savo interesA? apginti tautA� likimo valiai paliko tie, kurie lyg ir turA�jo jai padA�ti. Bet niekas negali padA�ti tam, kas pats sau nepadeda.

Daug priraA?yta apie Visagino atominA�s elektrinA�s projekto energetinA?, ekonominA? reikA?mingumA� visam regionui. MaA?iau akcentuotas geopolitinis aspektas. Geopolitine reikA?me A?A? projektA� galima sugretinti su Lietuvos naryste NATO ir Europos SA�jungoje. SA�kmingo jo A?gyvendinimo atveju iA?siplA�stA? ne tik Lietuvos ir kitA? Baltijos A?aliA? ekonominA�s ir energetinA�s laisvA�s ribos, bet ir iA?augtA? Lietuvos reikA?mingumas JAV, skandinavams, Japonijai. Tai taptA? rimta atrama Lietuvos ateiA?iai net ir galimos Europos SA�jungos dezintegracijos atveju. Geopolitinis atominA�s elektrinA�s projekto aspektas turA�jo kai kam susukti vidurius labiau, nei galimai prarasti milijardai iA? kasmet gaunamA? A?plaukA? uA? dujas ir elektrA�. KomplikuotA?si ir apie LietuvA� numatytA? statyti atominiA? elektriniA? perspektyvumas.

IA? tiesA? faktas, kad kaA?kas sugeba prireikus Lietuvoje sukelti tokias krizes, rodo, kad a�zkaA?kienoa�? galimybA�s mA�sA? valstybA�je yra labai plaA?ios. Ar tai kokia nors naujiena? Toli graA?u, ne. Ir anksA?iau buvo pavojingA? signalA?. Jau po V. PociA�no mirties A?uvusio karininko A?meiA?tu visuomenei pasakyta: a�zMums viskas galima.a�? Neapsiriko, A?A�tis nebuvo iA?tirta. ValstybA� apsiribojo pomirtiniais apdovanojimais. O A?meiA?to faktas net nebuvo tirtas. Ar tai neapsiA?iA�rA�jimas? GreiA?iausiai baimA�. BaimA� konfliktuoti su A?monA�mis, kurie ne kartA� naudodamiesi informaciniu A?takingos A?iniasklaidos palaikymu demonstravo savo galias skiriant reikA?mingA? institucijA? vadovus, A?alinant iA? kelio jiems neA?tinkanA?ius.

ValstybA�s valstybA�je egzistavimas yra tikra pragaro maA?ina po jos pamatais. Keistas tik politikos didA?iA?jA? abejingumas ilgametei grA�smei. Tiesiog stebinantis lengvabA�diA?kumas skiriant valstybei esminiA? institucijA? vadovus. O prieA? kiek metA? A?vairiais lygmenimis buvo keliamas aliarmas dA�l nacionalinio transliuotojo. DienraA?A?iA? ar privaA?iA? televizijos kanalA? savininkai turi teisA� raA?yti ir transliuoti tai, uA? kA� jiems mokama. Tai jA? biznis. TaA?iau visuomenA� turi teisA� kelti reikalavimus vadinamajam visuomeniniam transliuotojui, iA?laikomam mokesA?iA? mokA�tojA? pinigais.

O kA� matome? Atrodo, kad LTV yra privati jos vadovA? politinA�s informacijos firma.a�? PolitinA�s-informacinA�s LTV laidos yra nuolatinA�je a�zopozicijojea�? dabartinA�s VyriausybA�s politikai. Per LTV iA? esmA�s transliuojama viena nuomonA�. A�tai kad ir FNTT skandalas. KA� matA�me per LTV? R. MiliA�tA�s pozicijA�, E. KA�rio versijA�. Jei kurioje laidoje tarp 10 parinktA? paA?nekovA? ir sA�dA�jo koks a�zkitosa�? nuomonA�s turA�tojas, tai ta nuomonA� galA�jo bA�ti iA?reikA?ta vienu dviem sakiniais. Atrodo, kad Lietuvoje nebA�ra rimtA? A?urnalistA? ar analitikA?. LTV A?iniA? ar politiniA? diskusijA? laidose reikA?mingesniais politiniais klausimais nuolat kalba a�zetatiniaia�? kalbA�tojai, o ekonomikos ar socialinA�s politikos temomis a��A� Laisvosios rinkos instituto ekspertai. JA? nuomones iA? anksto galime atspA�ti, nes mintinai iA?mokome.

Koks tokio a�zinformavimoa�? rezultatas? A�tai iA?kalbingas pavyzdA�lis. Neseniai A?mA�stelA�jo A?inia: Andriui Kubiliui skirtas Pasaulio lyderio apdovanojimas. Lietuvos informaciniame lauke tai nuskambA�jo kaip anekdotas. Kaip? UA? kA�? Paklauskit Lietuvos A?moniA?, kaip jie vertina tA� faktA�. O kaip galinti vertinti tai, kas netapo jokia A?inia? Gal kartais LTV pasikvietA� KubiliA? ar kokA? rimtA� ekspertA� ir pabandA� atsakyti A? klausimA�, uA? kA� taip pagerbtas VyriausybA�s vadovas. Nieko panaA?aus nebuvo. Neteko matyti jokios analizA�s, bandymo pasiaiA?kinti, kodA�l, uA? kA� A?vertintas Kubilius. VisuomenA� taip ir neA?sisA�monino, kad dabartinA� VyriausybA� LietuvA� iA?traukA� iA? beveik garantuotos ekonominA�s griA�ties. IA? kur paprastam A?mogui suprasti, kas vyksta? Galima garantuoti, kad daugelis Lietuvos gyventojA? negalA�tA? pasakyti, uA? kA� bA�tA? galima pozityviai vertinti ministrA� pirmininkA� ir koalicinA� VyriausybA�. Ir kaipgi kitaip gali bA�ti, jei A?mogus laikraA?A?iuose ir ekranuose mato ir girdi tik depresijA� varanA?iA� kasdienA� dezinformacijA�. Nutylimos ar iA?kraipomos esminA�s problemos. AnalizA�, A?vairiA? poA?iA�riA?, alternatyviA? vertinimA? pateikimas turA�tA? bA�ti svarbi visuomeninA�s televizijos misijos dalis. Vietoj to matome apgalvotai parinktA? veikA�jA? a�zdiskusijasa�? ir niekaip nesibaigiantA? bA�dA? turgA?.

Ko reikalauti iA? visuomenA�s, jei patys valdantieji taip ir neA?sisA�monino, kad A?iuolaikiniame pasaulyje tikrovA� yra ne tai, kas iA? tiesA? egzistuoja, bet tai, kA� A?mogui apie tikrovA� papasakoja A?iniasklaida? A�iandienos pasaulyje informacija reiA?kia daugiau nei pati tikrovA�. Jei valdantieji bA�tA? A?sisA�moninA� tA� esminA? dalykA�, gal per 4 metus bA�tA? iA?sireikalavA� kokios nors alternatyvos R. MiliA�tei. Tegul R. MiliA�tA� ir net pats A. SiauruseviA?ius turi savo laidas, bet kodA�l jiems nA�ra alternatyvos? Visuomenei reikalinga neA?aliA?ka, objektyvi nuomonA�, rimta procesA? analizA�. Nedovanotinas valdA?ios, visuomenA�s ir ypaA? inteligentijos abejingumas valstybA�s ir visuomenei egzistenciniams dalykams, atsipalaidavimas prieA? LietuvA� daug metA? kariaujamo informacinio karo akivaizdoje. Tas demoralizuojantis karas nemaA?a dalimi lemia visuomenA�s pasimetimA�, orientyrA? praradimA�.

Informacinis karas, smegenA? plovimas A?iais metais turA�tA? pasiekti naujas aukA?tumas. Net sunku prognozuoti, ar kuris nors komercinis TV kanalas, didesnis dienraA?tis atlaikys pagundA� pinigams, skiriamiems uA? naujos atominA�s jA�gainA�s ir apskritai atominA�s energetikos A?alos Lietuvai a�ziA?aiA?kinimA�a�?. Gyventojai privalo bA�ti A?tikinti, kad japoniA?kos technologijos yra daug blogiau, nei Kaliningrado srityje, vos ne ant Nemuno kranto, ar Baltarusijoje, praktiA?kai ant Lietuvos sienos, statomos rusiA?kos elektrinA�s.

Esame ant svarbiA? A?vykiA? ir sprendimA? slenksA?io. Niekas negali garantuoti, kad nenutiks blogiausia, taA?iau tokia galimybA� akivaizdi ir reali. Jei kam nors kyla abejoniA? dA�l padA�ties rimtumo, rekomenduoju paskaityti, kA� paraA?A� D. Kuolys tekste keistoku pavadinimu a�zGyvuok, TarybA? Lietuva!a�? (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-02-29-darius-kuolys-gyvuok-tarybu-lietuva/77924) ir A?. LaurinaviA?ius straipsnyje a�zKodA�l reikA�tA? sugyventi su kaimynaisa�? (http://www.voruta.lt/wp-content/uploads/voruta_4_epastas.pdf). Labai skirtingA? A?moniA? rimti perspA�jimai. a�zJei neturA�sime savo logikos, turA�sime svetimA�…a�?

Bet ar verta nerimauti? Nacionalinis transliuotojas kA� tik praneA?A�: a�zViA?A?iukA? sparneliai A?A? savaitgalA? maA?esnA�mis kainomis.a�? Ir dar pridA�rA�: a�zApie viskA� pagalvota.a�?

TaA?iau gal ir mes pagalvokime, gal dar verta galvoti?

Susiję įrašai
Skaityti daugiau

2021 ataskaita

LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJA 2021 METAIS Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidento Jono Staselio 2021 metų ataskaita 2022-04-12, Vilnius…
Skaityti daugiau