ŽURNALAS: FOTOGRAFIJA
TEMA: Autoportretas
AUTORIUS: Dalia Kavaliauskaitė
DATA: 2013-09
Pradėjau dirbti su šiuo projektu atsitiktinai, vadovavausi intuicija. Man buvo įdomios autoportretų ribos ir klausimas, kodėl mes tai darome. Domino kaip kūnas įsikomponuoja erdvėje; kaip kurti istorijas; kaip atkreipti kitų žmonių dėmesį; kūno ryšys su gamta; kaip žmonės reaguos, jeigu aš jiems duosiu fotoaparatą; kaip ilgai žmonės gali laikyti mano nuotrauką savo fotoaparate; kaip mes visada ieškome savo veido minioje; kaip žmonės pasidaro nuotrauką su manimi ir tampa labiau susidomėję savimi; kaip mes tampame per daug susitelkiame į save. Aš niekada nemaniau, kad tai aš esu nuotraukose, kadangi kol aš tai dariau, aš turėjau visus šiuos klausimus, bet ne klausimą “kas aš esu”. Dabar, kai matau knygą, aš bijau ją analizuoti, nes bijau atrasti ką nors apie save, ko aš nežinojau iki šiol. Mes darome autoportretines nuotraukas, kadangi mes norime sukurti prisiminimus apie mūsų įvaizdį, mes norime žinoti, kur mes priklausome. Mes bijome nesužinoti, kas mes esame.
Tai projektas apie autoportretus fotografijoje, apie jų kūrybos procesą ir aplinkybes. Knygą sudaro transparentiniu popieriumi atskirti skyriai:
Koliažai – rankų darbo koliažai su nuotraukomis iš vaikystės archyvo, autorė žaidžia su sena medžiaga, siekdama susieti ja su savo dabartine asmenybe.
Be pavadinimo. Beviltiškas žaidimas – analoginės nuotraukos, bandant sukurti istorijas arba padaryti ką nors, kai nežinai, ką norėtum nuveikti.
Atocha – analoginės nuotraukos, tekstas. Bandymai atkreipti kitų žmonių dėmesį viešumoje ir tuo pačiu metu daryti užrašus.
Gamta – analoginės nuotraukos. Kūno ryšys su gamta.
Daiktai – analoginės nuotraukos. Kūno ryšys su daiktais, sukuriant kažką naują.
Aš duodu tau kamerą – analoginės nuotraukos. Nuotraukos padarytos autorės pusbrolių per jų bendrą kelionę. Autorė davė jiems kamerą ir jie patys nusprendė pasidaryti autoportretų ir didelių mašinų nuotraukų, kad vėliau parodyti tėvui.
Atsiųsk man nuotrauką – analoginės ir skaitmeninės nuotraukos. Autorė paprašė žmonių parke ją nufotografuoti, o vėliau atsiųsti nuotraukas elektroniniu paštu. Gamtos nuotraukos violetinėje spalvoje yra darytos autorės.
Be pavadinimo – skaitmeninės nuotraukos. Bandymai būti kažkuo kitu.
Būtasis. Kūnas – analoginės nuotraukos. Tapimas vienu objektu su daiktu erdvėje.
Tu – skaitmeninės nuotraukos. Grupinės nuotraukos su iškirptais rėmeliais kitame puslapyje, kad su jų pagalba skaitytojas ir rastų autorę, ir matytų visa grupę žmonių.
Kamufliažas – skaitmeninės nuotraukos. Video projekcijos ant autorės kūno ir erdvės.
Kambariai, kurie man patinka – analoginės nuotraukos, skirtingos kameros ir formatai.
Žiūrėjimas į save – analoginės nuotraukos. Pasiūlymas kitiems žmonėms nusifotografuoti su autore ir leisti jiems nuspausti su kabeliu susijungtą fotoaparato mygtuką.
Paslaptis – analoginės nuotraukos. Fotografavimasis, kai autorė slepiasi suknelėje ir rankose slepia kokį nors daiktą, kiekvienoje nuotraukoje vis kitą.
Vertė: Margarita Jablonskaja
ŽURNALAS: FOTOGRAFIJA
TEMA: Autoportretas
AUTORIUS: Dalia Kavaliauskaitė
DATA: 2013-09
Pradėjau dirbti su šiuo projektu atsitiktinai, vadovavausi intuicija. Man buvo įdomios autoportretų ribos ir klausimas, kodėl mes tai darome. Domino kaip kūnas įsikomponuoja erdvėje; kaip kurti istorijas; kaip atkreipti kitų žmonių dėmesį; kūno ryšys su gamta; kaip žmonės reaguos, jeigu aš jiems duosiu fotoaparatą; kaip ilgai žmonės gali laikyti mano nuotrauką savo fotoaparate; kaip mes visada ieškome savo veido minioje; kaip žmonės pasidaro nuotrauką su manimi ir tampa labiau susidomėję savimi; kaip mes tampame per daug susitelkiame į save. Aš niekada nemaniau, kad tai aš esu nuotraukose, kadangi kol aš tai dariau, aš turėjau visus šiuos klausimus, bet ne klausimą “kas aš esu”. Dabar, kai matau knygą, aš bijau ją analizuoti, nes bijau atrasti ką nors apie save, ko aš nežinojau iki šiol. Mes darome autoportretines nuotraukas, kadangi mes norime sukurti prisiminimus apie mūsų įvaizdį, mes norime žinoti, kur mes priklausome. Mes bijome nesužinoti, kas mes esame.
Tai projektas apie autoportretus fotografijoje, apie jų kūrybos procesą ir aplinkybes. Knygą sudaro transparentiniu popieriumi atskirti skyriai:
Koliažai – rankų darbo koliažai su nuotraukomis iš vaikystės archyvo, autorė žaidžia su sena medžiaga, siekdama susieti ja su savo dabartine asmenybe.
Be pavadinimo. Beviltiškas žaidimas – analoginės nuotraukos, bandant sukurti istorijas arba padaryti ką nors, kai nežinai, ką norėtum nuveikti.
Atocha – analoginės nuotraukos, tekstas. Bandymai atkreipti kitų žmonių dėmesį viešumoje ir tuo pačiu metu daryti užrašus.
Gamta – analoginės nuotraukos. Kūno ryšys su gamta.
Daiktai – analoginės nuotraukos. Kūno ryšys su daiktais, sukuriant kažką naują.
Aš duodu tau kamerą – analoginės nuotraukos. Nuotraukos padarytos autorės pusbrolių per jų bendrą kelionę. Autorė davė jiems kamerą ir jie patys nusprendė pasidaryti autoportretų ir didelių mašinų nuotraukų, kad vėliau parodyti tėvui.
Atsiųsk man nuotrauką – analoginės ir skaitmeninės nuotraukos. Autorė paprašė žmonių parke ją nufotografuoti, o vėliau atsiųsti nuotraukas elektroniniu paštu. Gamtos nuotraukos violetinėje spalvoje yra darytos autorės.
Be pavadinimo – skaitmeninės nuotraukos. Bandymai būti kažkuo kitu.
Būtasis. Kūnas – analoginės nuotraukos. Tapimas vienu objektu su daiktu erdvėje.
Tu – skaitmeninės nuotraukos. Grupinės nuotraukos su iškirptais rėmeliais kitame puslapyje, kad su jų pagalba skaitytojas ir rastų autorę, ir matytų visa grupę žmonių.
Kamufliažas – skaitmeninės nuotraukos. Video projekcijos ant autorės kūno ir erdvės.
Kambariai, kurie man patinka – analoginės nuotraukos, skirtingos kameros ir formatai.
Žiūrėjimas į save – analoginės nuotraukos. Pasiūlymas kitiems žmonėms nusifotografuoti su autore ir leisti jiems nuspausti su kabeliu susijungtą fotoaparato mygtuką.
Paslaptis – analoginės nuotraukos. Fotografavimasis, kai autorė slepiasi suknelėje ir rankose slepia kokį nors daiktą, kiekvienoje nuotraukoje vis kitą.
Vertė: Margarita Jablonskaja
