Mūsų miestų medžiai

Lietuvos miestai žali, atrodo, medžių netrūksta, bet ši tema vis tiek aktuali. Per pastarąją pusę amžiaus mokslininkai parengė apie 10 įvairių asortimentų, sąrašų, rekomendacijų, ką sodinti, tačiau ar jie yra taikomi? Pereito amžiaus pabaigoje Vilniaus apželdinimo tresto medelynas augino beveik 100 pavadinimų medžius, krūmus, vijoklius. Šiandien elitiniams projektams stambūs medžiai perkami iš kitų šalių medelynų, nes jiems išauginti reikia specialios technikos, technologijų ir keleto metų kryptingo darbo.
Skaityti daugiau

Reginių ir technologijų hipnozė

Arthuras W. Huntas III magistrantūros studijas baigė Marshallo universitete Vakarų Virdžinijoje, filosofijos doktoratą įgijo Pietų Misisipės universitete (JAV). Tenesio universiteto Martine komunikacijų profesorius tyrinėja medijų ekologiją, siekdamas išryškinti kultūrines jų kaitos pasekmes, analizuoja, kokį poveikį naujosios technologijos daro Vakarų socialinei tvarkai, mąstymo įpročiams, viešajam diskursui. Parašė knygas „Nykstantis pasaulis: vizualinės vaizdinijos garbinimas postmoderniajame pasaulyje“ (2003), „Išgyventi technopolį: esė apie balansą naujoje žmogaus sukurtoje aplinkoje“ (2013), savo tyrinėjimus skelbia mokslo žurnaluose Explorations in Media Ecology, Modern Age, Touchstone.
Skaityti daugiau

SELF/PORTRAIT (one source)

Pradėjau dirbti su šiuo projektu atsitiktinai, vadovavausi intuicija. Man buvo įdomios autoportretų ribos ir klausimas, kodėl mes tai darome. Domino kaip kūnas įsikomponuoja erdvėje; kaip kurti istorijas; kaip atkreipti kitų žmonių dėmesį; kūno ryšys su gamta; kaip žmonės reaguos, jeigu aš jiems duosiu fotoaparatą; kaip ilgai žmonės gali laikyti mano nuotrauką savo fotoaparate; kaip mes visada ieškome savo veido minioje; kaip žmonės pasidaro nuotrauką su manimi ir tampa labiau susidomėję savimi; kaip mes tampame per daug susitelkiame į save. Aš niekada nemaniau, kad tai aš esu nuotraukose, kadangi kol aš tai dariau, aš turėjau visus šiuos klausimus, bet ne klausimą “kas aš esu”.
Skaityti daugiau

Nuo geležinkelio tilto arba Kaunas–Vilnius, Žaliakalnis–Antakalnis

Rašytoja Gintarė ADOMAITYTĖ eseistiškai pasakoja apie dviejų svarbių Lietuvos miestų – Kauno ir Vilniaus – savastį. Prisimindama savo giminės istoriją, rašytoja bando ardyti stereotipus: dažnokai tiedu miestai yra priešinami, tačiau šios esė autorė juos jungia, bendrina. Savitu žvilgsniu regima ir Kauno, ir Vilniaus architektūra, tačiau Gintarei Adomaitytei už statinius ar kitus žmonijos kūrinius ne menkiau svarbesnė yra miesto nenugalėta gamta, jos amžinas pulsas.Rašytoja Gintarė ADOMAITYTĖ eseistiškai pasakoja apie dviejų svarbių Lietuvos miestų – Kauno ir Vilniaus – savastį. Prisimindama savo giminės istoriją, rašytoja bando ardyti stereotipus: dažnokai tiedu miestai yra priešinami, tačiau šios esė autorė juos jungia, bendrina. Savitu žvilgsniu regima ir Kauno, ir Vilniaus architektūra, tačiau Gintarei Adomaitytei už statinius ar kitus žmonijos kūrinius ne menkiau svarbesnė yra miesto nenugalėta gamta, jos amžinas pulsas.
Skaityti daugiau