Browsing Tag

A?iniasklaida

4 įrašų

Žiniasklaidos laikas. Mintys tekstų paraštėse (2)

Pirmąjį rudens mėnesį, rugsėjo 23 d., paminint Žydų genocido dieną bei Vilniaus geto likvidavimo 70-ąsias metines, daug kalbėta apie vieną didžiausių mūsų tautos tragedijų, kurios metu buvo sugriauti žydiškojo pasaulio Lietuvoje pamatai. Sklaidant spaudą, kurioje buvo apmąstoma sudėtinga praeitis bei jos akistatos su dabartimi, dėmesį patraukė pora tekstų, o tiksliau – keletas juose užrašytų sakinių. Vyganto Vareikio straipsnyje „Ką padarė Amalekas…” (Šiaurės Atėnai, Nr. 35) į klausimą, kokios priežastys lėmė tai, jog Lietuva buvo užlieta baisios smurto prieš žydus bangos, atsakoma paprastai, tačiau tuose keliuose žodžiuose telpa itin daug dalykų: „Sakoma, kad tokie buvo laikai. Laikai yra tokie, kokius mes juos padarome.” Pirmąjį rudens mėnesį, rugsėjo 23 d., paminint Žydų genocido dieną bei Vilniaus geto likvidavimo 70-ąsias metines, daug kalbėta apie vieną didžiausių mūsų tautos tragedijų, kurios metu buvo sugriauti žydiškojo pasaulio Lietuvoje pamatai. Sklaidant spaudą, kurioje buvo apmąstoma sudėtinga praeitis bei jos akistatos su dabartimi, dėmesį patraukė pora tekstų, o tiksliau – keletas juose užrašytų sakinių. Vyganto Vareikio straipsnyje „Ką padarė Amalekas…” (Šiaurės Atėnai, Nr. 35) į klausimą, kokios priežastys lėmė tai, jog Lietuva buvo užlieta baisios smurto prieš žydus bangos, atsakoma paprastai, tačiau tuose keliuose žodžiuose telpa itin daug dalykų: „Sakoma, kad tokie buvo laikai. Laikai yra tokie, kokius mes juos padarome.”
Skaityti daugiau
0
0
0

Žiniasklaidos laikas

Retsykiais sklaidydami laikraščius bei žurnalus istorikai pasiduoda savo profesiniams instinktams. Tokiais atvejais čia ir dabar ritmu pulsuojančiame žiniasklaidos laike imamasi ieškoti praeities ir dabarties akistatų; svarstoma, kokius šiandienos pasaulio ženklus galima išskirti kaip potencialius šaltinius, vėliau kalbėsiančius apie mūsų laiko buitį ir būtį; pagaliau – imamasi negailestingai klausti, kas iš kasdien išsakomų nuomonių tėra akimirką sustabdžiusios neryškios „Polaroido” nuotraukos, o kas gali pretenduoti į tikrą įžvalgą arba apibendrinimą?Retsykiais sklaidydami laikraščius bei žurnalus istorikai pasiduoda savo profesiniams instinktams. Tokiais atvejais čia ir dabar ritmu pulsuojančiame žiniasklaidos laike imamasi ieškoti praeities ir dabarties akistatų; svarstoma, kokius šiandienos pasaulio ženklus galima išskirti kaip potencialius šaltinius, vėliau kalbėsiančius apie mūsų laiko buitį ir būtį; pagaliau – imamasi negailestingai klausti, kas iš kasdien išsakomų nuomonių tėra akimirką sustabdžiusios neryškios „Polaroido” nuotraukos, o kas gali pretenduoti į tikrą įžvalgą arba apibendrinimą?
Skaityti daugiau
0
0
0

Žiniasklaidos kuriama Lietuva

Dešimtąjį kartą vykstančiame Šiaurės vasaros forume pranešimą skaitau pirmąkart. Pradėsiu Benderio fraze iš „Dvylikos kėdžių”: „Debiutas, broliai, tai kvazi uno fantazija.” Brangakmenių ieškosiu ne kėdėse, tačiau garsiosios knygos ir pranešimo perlai tie patys – tai frazės, citatos, teiginiai, pelnytai virstantys aforizmais. Jie atskleidžia kai kurių žurnalistų ir žiniasklaidos žmonių kompleksus, aroganciją, interesus, subjektyvumą, pras­tą skonį, mąstymą klišėmis ir požiūrį į savo valstybę. Tokia žurnalistika neabejotinai turi grįžtamąjį poveikį – žiniasklaida formuoja ne tik skaitytojų nuomonę, bet ir savimonę.Dešimtąjį kartą vykstančiame Šiaurės vasaros forume pranešimą skaitau pirmąkart. Pradėsiu Benderio fraze iš „Dvylikos kėdžių”: „Debiutas, broliai, tai kvazi uno fantazija.” Brangakmenių ieškosiu ne kėdėse, tačiau garsiosios knygos ir pranešimo perlai tie patys – tai frazės, citatos, teiginiai, pelnytai virstantys aforizmais. Jie atskleidžia kai kurių žurnalistų ir žiniasklaidos žmonių kompleksus, aroganciją, interesus, subjektyvumą, pras­tą skonį, mąstymą klišėmis ir požiūrį į savo valstybę. Tokia žurnalistika neabejotinai turi grįžtamąjį poveikį – žiniasklaida formuoja ne tik skaitytojų nuomonę, bet ir savimonę.
Skaityti daugiau
0
0
0

Priešas mūsų draugas

Mokomės visą gyvenimą. Vaikystėje negalime pasirinkti mokytojų, tad jų asmenybės mums, mūsų požiūriams ir tikslams – norint to ar nenorint, net protestuojant – daro nemenką įtaką. Vėliau mus veikia ir aplinka, į kurią patenkame. Lietuvoje suaugusius žmones stipriai formuoja televizija ir kitos žiniasklaidos priemonės, kuriomis, jei tikėsime apklausomis, labai pasitiki nemaža dalis visuomenės. Lietuvoje nėra klubų, ratelių bei aiškiai atsiskyrusių visuomenės grupių, kurios turėtų per ilgus metus susiformavusius elgesio kodeksus bei galėtų ne tik nekreipti dėmesio į požiūrius formuojančią aplinką, bet ir patys ją formuoti. Lietuvoje viskas yra homogeniška, susimaišę ir vienoda, o didžiausią įtaką daro viešoji erdvė, orientuota į visus, tai yra į paprasčiausią skonį ir poreikius. Mokomės visą gyvenimą. Vaikystėje negalime pasirinkti mokytojų, tad jų asmenybės mums, mūsų požiūriams ir tikslams – norint to ar nenorint, net protestuojant – daro nemenką įtaką. Vėliau mus veikia ir aplinka, į kurią patenkame. Lietuvoje suaugusius žmones stipriai formuoja televizija ir kitos žiniasklaidos priemonės, kuriomis, jei tikėsime apklausomis, labai pasitiki nemaža dalis visuomenės. Lietuvoje nėra klubų, ratelių bei aiškiai atsiskyrusių visuomenės grupių, kurios turėtų per ilgus metus susiformavusius elgesio kodeksus bei galėtų ne tik nekreipti dėmesio į požiūrius formuojančią aplinką, bet ir patys ją formuoti. Lietuvoje viskas yra homogeniška, susimaišę ir vienoda, o didžiausią įtaką daro viešoji erdvė, orientuota į visus, tai yra į paprasčiausią skonį ir poreikius.
Skaityti daugiau
0
0
0