Browsing Tag

A?okis

6 įrašų

Branda įpareigoja ir nuvilia?

Naujasis Baltijos šokis’14 šiemet tapo pilnametis. Anotacinėse žinutėse mirgėjo žodis „aštuonioliktasis“, publika nekantriai laukė, ką gi pasiūlys socialinės brandos pasiekęs tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis. O jis, nors nepaprastai spalvingas, buvo keistai blausus. Organizatoriai tarsi per valstybinį brandos egzaminą vengė rizikuoti, todėl žiūrovams, lyg vertinimo komisijos nariams, išklojo viską, ką žinojo.
Skaityti daugiau
0
0
0

Kitoks Marijos Simonos Šimulynaitės baletas

Pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse 2010 metais subūrusi šiuolaikinio baleto trupę, Baltijos baleto teatro (buvusios Baltijos baleto grupės) režisierė ir choreografė Marija Simona Šimulynaitė stebėtinai entuziastingai realizuoja savo tikslus ir idėjas. Nepaisydama sunkumų ir susidurdama su ne visuomet palankiu lietuviškosios baleto mokyklos požiūriu, kūrėja kryptingai dirba ir nuolat sulaukia jaunų šokėjų susidomėjimo bei noro tapti Baltijos baleto teatro nariais.
Skaityti daugiau
0
0
0

Baletas Lietuvoje – tarp žemės ir dangaus

Jau kelerius metus Lietuvos baletui vadovauja lenkų choreografas Krzysztofas Pastoras ir Rūta Butvilienė. Per trumpą laiką įvykę pokyčiai baleto repertuare ir apskritai trupės gyvenime atvėrė estetines prieštaras, susijusias su šio žanro ypatybėmis. Baletas, nepaisant specifinio sąlygiškumo, gali būti realistinis, „žemiškas“ arba – tas jam gerokai natūraliau, – pakylėtas į aukštumas, o romantiniai baletai (pavyzdžiui, „Žizel“, „Bajaderė“) suderina ir viena, ir kita. Vienur vyrauja abstraktus šokis, choreografiniai sprendimai, kitur – pantomima, režisūrinės mizanscenos. Visa tai remiasi ne vien klasikinėmis ar neoklasikinėmis šokio formomis, bet ir šiuolaikine plastika, šokio teatru.
Skaityti daugiau
0
0
0

Žuvis šokio vandenyne

Dešimtmetį gyvuojanti Klaipėdos menininkų grupė „Žuvies akis“ pirmosiomis gegužės dienomis visuomenei pristatė šokio teatrą „PADI DAPI fish“. Skambūs akronimai žymi komandos narių vardų pirmąsias raides, o organizacijos atsiradimas – naująjį jų bendros veiklos ir, ko gero, šiuolaikinio šokio vyksmo Klaipėdoje bei Lietuvoje etapą.Dešimtmetį gyvuojanti Klaipėdos menininkų grupė „Žuvies akis“ pirmosiomis gegužės dienomis visuomenei pristatė šokio teatrą „PADI DAPI fish“. Skambūs akronimai žymi komandos narių vardų pirmąsias raides, o organizacijos atsiradimas – naująjį jų bendros veiklos ir, ko gero, šiuolaikinio šokio vyksmo Klaipėdoje bei Lietuvoje etapą.
Skaityti daugiau
0
0
0

„MAN SEKĖSI NETGI KAI TAPAU ŠOKĖJU…“

Plačiai žinomos vokiečių šokio trupės Sasha Waltz & Guests narys Virginijus PUODŽIŪNAS gimė 1973 metais Kaune. Šokio karjerą pradėjo studijomis moderniojo šokio teatre „Aura“, vėliau mokėsi Erico Hawkinso šokio trupėje, Tish menų mokykloje (New York University Tish School of Arts), Benningtono koledže bei Londono šiuolaikinio šokio mokykloje (London Contemporary Dance School). Sasha Waltz & Guests trupėje Virginijus, arba tiesiog Virgis, šoka nuo 1999-ųjų, kuria vaidmenis spektakliuose „Kūnas“ („Körper“, 2000), „S“ (2000), „Potvynio banga“ („Gezeiten“, 2005), „Didonė ir Enėjas“ („Dido & Aeneas“, 2005), „Medėja“ („Medea“, 2007), „Continu“ (2009) ir dalyvauja kituose projektuose. Praėjusių metų rudenį trupė viešėjo Londono Sadler’s Wells teatre. Virginijus maloniai sutiko atsakyti į menotyrininkės Ramintos BUMBULYTĖS klausimus. Plačiai žinomos vokiečių šokio trupės Sasha Waltz & Guests narys Virginijus PUODŽIŪNAS gimė 1973 metais Kaune. Šokio karjerą pradėjo studijomis moderniojo šokio teatre „Aura“, vėliau mokėsi Erico Hawkinso šokio trupėje, Tish menų mokykloje (New York University Tish School of Arts), Benningtono koledže bei Londono šiuolaikinio šokio mokykloje (London Contemporary Dance School). Sasha Waltz & Guests trupėje Virginijus, arba tiesiog Virgis, šoka nuo 1999-ųjų, kuria vaidmenis spektakliuose „Kūnas“ („Körper“, 2000), „S“ (2000), „Potvynio banga“ („Gezeiten“, 2005), „Didonė ir Enėjas“ („Dido & Aeneas“, 2005), „Medėja“ („Medea“, 2007), „Continu“ (2009) ir dalyvauja kituose projektuose. Praėjusių metų rudenį trupė viešėjo Londono Sadler’s Wells teatre. Virginijus maloniai sutiko atsakyti į menotyrininkės Ramintos BUMBULYTĖS klausimus.
Skaityti daugiau
0
0
0

Lietuvos baleto atgimimas ar vaikų darželis

Birželio 3 d. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje buvo įgyvendinta viena pirmųjų naujojo Lietuvos nacionalinio baleto meno vadovo Krzysztofo Pastoro iniciatyvų kasmet žiūrovams pristatyti įsteigtų choreografinių dirbtuvių rezultatus. Siekis išlaisvinti trupės šokėjų – potencialių choreografų kūrybiškumą sudarant galimybę jiems pasireikšti ypač sveikintinas, nes Lietuvos šiuolaikinio baleto likimas, įgijęs ir tragiškų, išnykimu gresiančių atspalvių, yra būtent choreografų rankose. Kad ir kiek puikios muzikos būtų sukurta, scenoje be baletmeisterio ir šokėjų ji neatgyja plastinėmis formomis. Globalėjančios kultūros raidoje itin svarbus savitas baleto trupės, apskritai teatro veidas. Teatro, ne vien gastroliuojančio ir priimančio gastrolierius, bet ir kuriančio išskirtinį meną. Atrodo, kad ir valstybiniu lygiu pagaliau prisiminta, jog tokia nedidelė šalis kaip Lietuva gali išlikti tik kultūros dėka, ir jokia ekonominė gerovė, kuria pagrįstai rūpinamasi, jos neišgelbės.Birželio 3 d. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje buvo įgyvendinta viena pirmųjų naujojo Lietuvos nacionalinio baleto meno vadovo Krzysztofo Pastoro iniciatyvų kasmet žiūrovams pristatyti įsteigtų choreografinių dirbtuvių rezultatus. Siekis išlaisvinti trupės šokėjų – potencialių choreografų kūrybiškumą sudarant galimybę jiems pasireikšti ypač sveikintinas, nes Lietuvos šiuolaikinio baleto likimas, įgijęs ir tragiškų, išnykimu gresiančių atspalvių, yra būtent choreografų rankose. Kad ir kiek puikios muzikos būtų sukurta, scenoje be baletmeisterio ir šokėjų ji neatgyja plastinėmis formomis. Globalėjančios kultūros raidoje itin svarbus savitas baleto trupės, apskritai teatro veidas. Teatro, ne vien gastroliuojančio ir priimančio gastrolierius, bet ir kuriančio išskirtinį meną. Atrodo, kad ir valstybiniu lygiu pagaliau prisiminta, jog tokia nedidelė šalis kaip Lietuva gali išlikti tik kultūros dėka, ir jokia ekonominė gerovė, kuria pagrįstai rūpinamasi, jos neišgelbės.
Skaityti daugiau
0
0
0