Browsing Tag

archeologija

3 įrašų

Eustachijaus Tiškevičiaus asmenybės ir veiklos recepcija XIX a. pab.–XX a. pr.

Balandžio 9–10 d. Vilniuje surengta tarptautinė konferencija „Eustachijus Tiškevičius: darbai ir kontekstai” (11 d. ji pratęsta Biržų krašto muziejuje „Sėla”), kurioje pranešimus skaitė moks­lininkai iš Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos ir Lenkijos. Konferencija, kurią organizavo Lietuvos nacionalinis muziejus, skirta grafo Eustachijaus Tiškevičiaus (gimė 1814 m. Lahoiske, dab. Baltarusijoje , mirė 1873 m. Vilniuje), pasižymėjusio įvairiapuse moksline (archeologine, istorine ir kt.) bei visuomenine veikla, 200 metų jubiliejui.
Skaityti daugiau
0
0
0

Knyga, kuri išliks: Gedimino Vaitkevičiaus Vilniaus įkūrimas

Šiuo tekstu norėčiau atkreipti skaitančios ir mąstančios publikos dėmesį į senokai, dar 2010 m. pabaigoje pasirodžiusią knygą. Savo delsimą parašyti jai skirtą recenziją labiausiai norėčiau pateisinti tuo, kad vis tikėjausi, jog kas nors iš mūsų rimtųjų archeologų ims ir parašys dalykiškai aštrią, bet kolegiškai geranorišką recenziją. Juo labiau kad man, kaip pašaliečiui žvelgiančiam į kaimyninį archeologų sklypą, atrodė ir tebeatrodo, jog profesinis archeologų gyvenimas yra bendruomeniškai ir geriau, ir natūraliau susiklostęs negu istorikų… Bet kadangi daugiau laukti nėra prasmės, tenka ryžtis pačiam to imtis, net ir suprantant, kad nesi tos srities specialistas… Šiuo tekstu norėčiau atkreipti skaitančios ir mąstančios publikos dėmesį į senokai, dar 2010 m. pabaigoje pasirodžiusią knygą. Savo delsimą parašyti jai skirtą recenziją labiausiai norėčiau pateisinti tuo, kad vis tikėjausi, jog kas nors iš mūsų rimtųjų archeologų ims ir parašys dalykiškai aštrią, bet kolegiškai geranorišką recenziją. Juo labiau kad man, kaip pašaliečiui žvelgiančiam į kaimyninį archeologų sklypą, atrodė ir tebeatrodo, jog profesinis archeologų gyvenimas yra bendruomeniškai ir geriau, ir natūraliau susiklostęs negu istorikų… Bet kadangi daugiau laukti nėra prasmės, tenka ryžtis pačiam to imtis, net ir suprantant, kad nesi tos srities specialistas…
Skaityti daugiau
0
0
0

Puodininkystė Sūduvos krašte

Keramika (Puodininkystė) – vienas seniausių tradicinių lietuvių amatų. Archeologiniai keramikos radiniai itin seni ir reikšmingi tiriant lietuvių kultūros ir istorijos raidą. Degti molio dirbiniai Lietuvoje paplito neolito laikotarpiu – lipdyti įvairių formų indai, urnos, X–XI a. indus ėmus žiesti, praturtėjo ornamentika, XIV–XV a. įsikūrusiose keramikos dirbtuvėse pradėti gaminti architektūriniai dirbiniai: plytos, kokliai. Tradicinės puodininkystės raida tęsėsi iki XX a. pradžios. Nuo 5-ojo dešimtmečio iki šiol keramika Lietuvoje gana populiari, tačiau vis rečiau žiedžiami XIX a. susiformavę ir dar XX a. pradžioje populiarūs puodininkystės dirbiniai – raižymu, glazūra ar angobu dekoruoti molio ąsočiai alui, pienui, girai, lekai ir lekeliai (buteliai) aliejui, actui, žibalui, dubenys ir dubenėliai, puodai (palivonai) ir puodynės, čerpės (indai grūsti aguonoms), pienpuodžiai, lauknešėliai taip pat smulkūs molinukai–švilpukai. Keramika (Puodininkystė) – vienas seniausių tradicinių lietuvių amatų. Archeologiniai keramikos radiniai itin seni ir reikšmingi tiriant lietuvių kultūros ir istorijos raidą. Degti molio dirbiniai Lietuvoje paplito neolito laikotarpiu – lipdyti įvairių formų indai, urnos, X–XI a. indus ėmus žiesti, praturtėjo ornamentika, XIV–XV a. įsikūrusiose keramikos dirbtuvėse pradėti gaminti architektūriniai dirbiniai: plytos, kokliai. Tradicinės puodininkystės raida tęsėsi iki XX a. pradžios. Nuo 5-ojo dešimtmečio iki šiol keramika Lietuvoje gana populiari, tačiau vis rečiau žiedžiami XIX a. susiformavę ir dar XX a. pradžioje populiarūs puodininkystės dirbiniai – raižymu, glazūra ar angobu dekoruoti molio ąsočiai alui, pienui, girai, lekai ir lekeliai (buteliai) aliejui, actui, žibalui, dubenys ir dubenėliai, puodai (palivonai) ir puodynės, čerpės (indai grūsti aguonoms), pienpuodžiai, lauknešėliai taip pat smulkūs molinukai–švilpukai.
Skaityti daugiau
0
0
0