Browsing Tag

kultAi??ra

43 įrašų

Sigutė Stonytė: „Esu laiminga!“

R. Strausso SalomA�ja operoje a�zSalomA�jaa�?, R. Wagnerio ElizabetA� a�zTanhoizeryjea�?, Violeta G. Verdi a�zTraviatojea�?, Tatjana P. A?aikovskio operoje a�zEugenijus Oneginasa�?, taip pat Larina a�zOneginea�? (reA?isierA�s D. IbelhauptaitA�s pastatymas) a�� tai tik maA?ytA� dalis A?vairiaspalviA? Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistA�s SigutA�s StonytA�s vaidmenA? Lietuvos ir uA?sienio teatrA? scenose. R. Strausso SalomA�ja operoje a�zSalomA�jaa�?, R. Wagnerio ElizabetA� a�zTanhoizeryjea�?, Violeta G. Verdi a�zTraviatojea�?, Tatjana P. A?aikovskio operoje a�zEugenijus Oneginasa�?, taip pat Larina a�zOneginea�? (reA?isierA�s D. IbelhauptaitA�s pastatymas) a�� tai tik maA?ytA� dalis A?vairiaspalviA? Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistA�s SigutA�s StonytA�s vaidmenA? Lietuvos ir uA?sienio teatrA? scenose.
Skaityti daugiau
0
0
0

Tristanas, liūdesio vaikas

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto „Tristanas ir Izolda“ premjera (rašau apie spektaklį, matytą rugsėjo 19 d.) palieka prieštaringą įspūdį, kelia abejonių, drauge liudija aukštą profesinį visų spektaklio komponentų lygį. Čia šoka net 11 solistų, visa baleto trupė, griežia orkestras (muzikinis vadovas Modestas Pitrėnas, diriguoja ir Modestas Barkauskas), dainuoja solistė (tą vakarą – Inesa Linaburgytė). Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto „Tristanas ir Izolda“ premjera (rašau apie spektaklį, matytą rugsėjo 19 d.) palieka prieštaringą įspūdį, kelia abejonių, drauge liudija aukštą profesinį visų spektaklio komponentų lygį. Čia šoka net 11 solistų, visa baleto trupė, griežia orkestras (muzikinis vadovas Modestas Pitrėnas, diriguoja ir Modestas Barkauskas), dainuoja solistė (tą vakarą – Inesa Linaburgytė).
Skaityti daugiau
0
0
0

Paskęsti, sudegti, ištirpti… arba Wagnerio magija Helsinkyje

Violetos UrmanaviA?iA�tA�s-Urmanos dar 2011 metA? rudenA? nupasakotas Richardo Wagnerio operos a�zTristanas ir Izoldaa�? pastatymas paskatino leistis kelionA�n A? Helsinkio muzikos festivalA?, skirtA� miesto 200-osioms metinA�ms. A�vairioje festivalio programoje iA?skirtinA� vieta teko du vakarus rodytai Wagnerio operai. Violetos UrmanaviA?iA�tA�s-Urmanos dar 2011 metA? rudenA? nupasakotas Richardo Wagnerio operos a�zTristanas ir Izoldaa�? pastatymas paskatino leistis kelionA�n A? Helsinkio muzikos festivalA?, skirtA� miesto 200-osioms metinA�ms. A�vairioje festivalio programoje iA?skirtinA� vieta teko du vakarus rodytai Wagnerio operai.
Skaityti daugiau
0
0
0

Lituanofilai ir Lietuvos patriotai

Visi maždaug žinome, kas yra frankofilas. Tai žmogus, kuris yra Prancūzijos, prancūzų ir visko, kas prancūziška, gerbėjas. Jis moka prancūzų kalbą, žavisi jos literatūra, išmano šalies istoriją. Ne vienas frankofilas yra geriau ir giliau susipažinęs su Prancūzijos kultūra, jos regionų ypatybėmis ir papročiais negu eilinis šalies gyventojas. Frankofilai dažnai lankosi Prancūzijoje ar ten gyvena, mėgina įsilieti į šalies ir tautos gyvenimą. Jie mano, kad Prancūzija ir prancūzai yra verti pagarbos dėl savo pasiekimų, kad prancūzų gyvensena yra sektina. Frankofilai nėra retenybė. Į jų gretas galime įrikiuoti rašytoją Samuelį Beckettą, istoriką Richardą Cobbą, daugelį į Paryžių atvykusių ir jo niekada nepalikusių menininkų. Bet kad ir koks neribotas būtų jų entuziazmas visko, kas prancūziska, atžvilgiu, šitie žmonės yra frankofilai, o ne Prancūzijos patriotai. Kodėl? Visi maždaug žinome, kas yra frankofilas. Tai žmogus, kuris yra Prancūzijos, prancūzų ir visko, kas prancūziška, gerbėjas. Jis moka prancūzų kalbą, žavisi jos literatūra, išmano šalies istoriją. Ne vienas frankofilas yra geriau ir giliau susipažinęs su Prancūzijos kultūra, jos regionų ypatybėmis ir papročiais negu eilinis šalies gyventojas. Frankofilai dažnai lankosi Prancūzijoje ar ten gyvena, mėgina įsilieti į šalies ir tautos gyvenimą. Jie mano, kad Prancūzija ir prancūzai yra verti pagarbos dėl savo pasiekimų, kad prancūzų gyvensena yra sektina. Frankofilai nėra retenybė. Į jų gretas galime įrikiuoti rašytoją Samuelį Beckettą, istoriką Richardą Cobbą, daugelį į Paryžių atvykusių ir jo niekada nepalikusių menininkų. Bet kad ir koks neribotas būtų jų entuziazmas visko, kas prancūziska, atžvilgiu, šitie žmonės yra frankofilai, o ne Prancūzijos patriotai. Kodėl?
Skaityti daugiau
0
0
0

Lietuvos meninio paveldo dalybos nacių okupacijos metais ir Mikalojaus Vorobjovo veikla

Klausimas, ar XX a. Lietuvoje būta mėginimų rašyti politiškai angažuotą dailės istoriją, geriausiu atveju nuskambėtų kaip naivus išsišokimas, nors nuoseklių tyrimų šia tema kol kas neturime. Nėra apibendrintos net akivaizdžios sovietinių ideologų pastangos šia linkme; vis dar nesame išanalizavę, kaip vyko (ir tebevyksta) Lietuvos dailės paveldo dalybos tarp buvusių LDK tautų.Klausimas, ar XX a. Lietuvoje būta mėginimų rašyti politiškai angažuotą dailės istoriją, geriausiu atveju nuskambėtų kaip naivus išsišokimas, nors nuoseklių tyrimų šia tema kol kas neturime. Nėra apibendrintos net akivaizdžios sovietinių ideologų pastangos šia linkme; vis dar nesame išanalizavę, kaip vyko (ir tebevyksta) Lietuvos dailės paveldo dalybos tarp buvusių LDK tautų.
Skaityti daugiau
0
0
0

Politikos gimimas

Užmerkiu akis, ir vėl, kaip vaikystėje, girdžiu seną močiutės sieninį laikrodį. Klausausi nakties garsų. Negaliu užmigti, sukaustytas artimųjų netekties, nesuvokiamos mirties baimės. Širdis daužosi – niekaip nepajėgiu tos grėsmės realumo suvokti, suvaldyti užplūdusio egzistencinio nerimo… Užmerkiu akis, ir vėl, kaip vaikystėje, girdžiu seną močiutės sieninį laikrodį. Klausausi nakties garsų. Negaliu užmigti, sukaustytas artimųjų netekties, nesuvokiamos mirties baimės. Širdis daužosi – niekaip nepajėgiu tos grėsmės realumo suvokti, suvaldyti užplūdusio egzistencinio nerimo…
Skaityti daugiau
0
0
0

GRAŽIAUSIAS „LIEPAIČIŲ“ SODAS

A�iandien Vilniaus chorinio dainavimo mokykla a�zLiepaitA�sa�? yra tvirtai A?leidusi A?aknis A? Lietuvos kultA�ros gyvenimA�. a�zLiepaitA�sa�? dainuoja garsiausiose salA�se, jA? koncertiniA? kelioniA? marA?rutai plaA?iai pasklidA� po EuropA�, mergaiA?iA? balsai paklA�sta A?ymiausiA? Lietuvos dirigentA? mostams. A�iandien Vilniaus chorinio dainavimo mokykla a�zLiepaitA�sa�? yra tvirtai A?leidusi A?aknis A? Lietuvos kultA�ros gyvenimA�. a�zLiepaitA�sa�? dainuoja garsiausiose salA�se, jA? koncertiniA? kelioniA? marA?rutai plaA?iai pasklidA� po EuropA�, mergaiA?iA? balsai paklA�sta A?ymiausiA? Lietuvos dirigentA? mostams.
Skaityti daugiau
0
0
0

Mūsų vardas – Lietuva: dainavome, dainuojame, dainuosime

Prisimenant liepos 6–8 d. Vilniuje vykusią Moksleivių dainų šventę „Mūsų vardas – Lietuva“, į galvą neišvengiamai ateina šios lietuvių literatūros klasiko Maironio (1862–1932) eilutės. Nors ir buvo mėginta, užtvenkti upės nepavyko. Šventė surengta, o žinant kliūtis, su kuriomis teko susidurti tiek renginio kūrybinei grupei, tiek atlikėjams, galima teigti, kad ji surengta tiesiog puikiai.Prisimenant liepos 6–8 d. Vilniuje vykusią Moksleivių dainų šventę „Mūsų vardas – Lietuva“, į galvą neišvengiamai ateina šios lietuvių literatūros klasiko Maironio (1862–1932) eilutės. Nors ir buvo mėginta, užtvenkti upės nepavyko. Šventė surengta, o žinant kliūtis, su kuriomis teko susidurti tiek renginio kūrybinei grupei, tiek atlikėjams, galima teigti, kad ji surengta tiesiog puikiai.
Skaityti daugiau
0
0
0

Vytautas Miškinis: „Chorvedys negali būti pesimistas“

 „Socialinė chorvedžių misija – palaikyti kultūrinę gyvastį ir teikti žmonėms laimę šioje įvairių nusivylimų ir neurozių prisotintoje visuomenėje. To negalime pamiršti nei akimirką, netgi įstumti į aklavietę“, – teigia ilgametis Lietuvos chorų sąjungos prezidentas, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovas Vytautas Miškinis.
Skaityti daugiau
0
0
0