literatAi??ra – Puslapis 2 – Lietuvos Meno Kūrėjų Asociacija

Autobiografiniai etiudai

Publikuojami šeši anksčiau neskelbti lietuvių poezijos klasiko Jono Aisčio (1904–1973) autobiografiniai tekstai, rašyti Antrojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje ir pokario laikais JAV. Originalai („Nostalgijos“, „Vaiduoklių“, „Varpų“ ir „Draugų“ rankraščiai bei „Terra Rumsiscensis“ ir „Motinos“ autoriniai mašinraščiai) saugomi Lietuvių literatūros ir tausosakos instituto rankraštyne, Jono Aisčio fonde (F100).

Skaityti daugiau

Pašaukimas – darbas su knyga

Juozo NAUJOKAIČIO, talentingo vertėjo ir ilgamečio profesionalaus „Vagos“ leidyklos redaktoriaus, šiemet atšventusio 90-metį, kolegės Diana BUČIŪTĖ ir Birutė GEDGAUDAITĖ paprašė pasidalyti prisiminimais apie savo gyvenimą ir šeimą, apie kelią į lituanistiką, į „Vagos“ leidyklą, į prancūzų literatūrą. Atsakydamas į klausimus, vertėjas pasakoja ir apie kitus prancūzų literatūros vertėjus, su kuriais jam teko bendrauti, apie savo dėdę Praną POVILAITĮ (1900–1958), legendinį vertėją ir literatūros kritiką, dalijasi vertėjo ir redaktoriaus amato paslaptimis, aiškina, kuo jį patraukė Guy de Maupassant’o kūriniai, užimantys svarbiausią vietą jo vertimų sąraše.Juozo NAUJOKAIČIO, talentingo vertėjo ir ilgamečio profesionalaus „Vagos“ leidyklos redaktoriaus, šiemet atšventusio 90-metį, kolegės Diana BUČIŪTĖ ir Birutė GEDGAUDAITĖ paprašė pasidalyti prisiminimais apie savo gyvenimą ir šeimą, apie kelią į lituanistiką, į „Vagos“ leidyklą, į prancūzų literatūrą. Atsakydamas į klausimus, vertėjas pasakoja ir apie kitus prancūzų literatūros vertėjus, su kuriais jam teko bendrauti, apie savo dėdę Praną POVILAITĮ (1900–1958), legendinį vertėją ir literatūros kritiką, dalijasi vertėjo ir redaktoriaus amato paslaptimis, aiškina, kuo jį patraukė Guy de Maupassant’o kūriniai, užimantys svarbiausią vietą jo vertimų sąraše.

Skaityti daugiau

Lenkų literatūros recepcija Lietuvoje paskutiniaisiais dešimtmečiais

Literatūrologės Teresos DALECKOS straipsnyje pristatoma lenkų literatūros recepcija Lietuvoje paskutinį dvidešimtmetį. Aptartos vertimų tendencijos: lietuvių literatūros praturtinimas įtraukiant į ją lenkakalbius rašytojus, kilusius iš Lietuvos, sąlyčių su sava kultūra paieškos, populiarių Lenkijoje tekstų vertimai į lietuvių kalbą. Atskirai pristatyti iškiliausių lenkų rašytojų Czesławo Miłoszo, Witoldo Gombrowicziaus ir Wisławos Szymborskos vertimai į lietuvių kalbą. Literatūrologės Teresos DALECKOS straipsnyje pristatoma lenkų literatūros recepcija Lietuvoje paskutinį dvidešimtmetį. Aptartos vertimų tendencijos: lietuvių literatūros praturtinimas įtraukiant į ją lenkakalbius rašytojus, kilusius iš Lietuvos, sąlyčių su sava kultūra paieškos, populiarių Lenkijoje tekstų vertimai į lietuvių kalbą. Atskirai pristatyti iškiliausių lenkų rašytojų Czesławo Miłoszo, Witoldo Gombrowicziaus ir Wisławos Szymborskos vertimai į lietuvių kalbą.

Skaityti daugiau

To paties kito Maironio beieškant

Didžiųjų klasikų jubiliejai greta progos dar kartą pareikšti jiems pagarbą, prisimenant jų nuopelnus ir patvirtinant jų vietą lietuvių tautos panteone, visuomet duoda stimulą apmąstyti, ką jie mums reiškia dabar, žvelgiant į juos šių dienų žmogaus akimis. Šis žvilgsnis visuomet slepia maišto prieš nusistovėjusį kanoną galimybę, tačiau be šių pervertinimų, kaskart „prisimatuojant“ klasikų idėjas ir vertybes, kyla pavojus patiems klasikams virsti abstrakčiomis, nebeturinčiomis jokio ryšio su dabartiniu žmogumi ir nedarančiomis jam jokio poveikio, figūromis. Tuo tarpu naujas žvilgsnis į kultūrinę tradiciją, nepaisant jame glūdinčios potencialios griaunamosios jėgos, atranda joje gyvus, iki šiol tebejaudinančius, aktualius dalykus ir leidžia geriau suvokti, ant kokių pamatų yra pastatyta mūsų kultūra ir kuo remiasi mūsų tautinė tapatybė.

Skaityti daugiau

Atminties laiko ratilai: Meksikas–Vilnius, Vilnius–Meksikas

Žmones galima išskirstyti ir grupuoti daugybe būdų. Visiškai natūraliai skiriamės ir saistomės pagal tautybes, jau kiek moksliškiau – pagal priklausomybę vienokiems ar kitokiems socialiniams sluoksniams, profesijoms. Tačiau svarbu ir kaip pats žmogus žvelgia į pasaulį, kokį save įžiūri įvairiausių žmogiškų sąsajų tinkle – kaip nedidelį vorelį ar menkutę musytę, kaip to tinklo mazgelį ar jo akutę. Esama ir stiprios „nieko bendra neturinčių” bendrystės, kuri plaukia iš kitokių „klasifikavimo” nuostatų. Esama pasaulio valkatų, taip pat ir poezijos palytėtų ar meno apsėstų, atpažįstančių vienas kitą ir dykynėse, ir didmiesčių margumyne. Galima žmones suskirstyti ir dar kitaip: didžioji mažuma, kuri nuo pirmųjų sąmonės prošvaisčių paniro į knygos visatą, augo ir brendo raštijos vaidentuvės gelmėse ir aukštumose, ir mažoji dauguma – visi kiti. Skaitytojų gyvenimas įvairiausiais, net neįsivaizduojamais ryšiais susietas su knygomis, su skaitytais personažais, likimais ir potyriais.Žmones galima išskirstyti ir grupuoti daugybe būdų. Visiškai natūraliai skiriamės ir saistomės pagal tautybes, jau kiek moksliškiau – pagal priklausomybę vienokiems ar kitokiems socialiniams sluoksniams, profesijoms. Tačiau svarbu ir kaip pats žmogus žvelgia į pasaulį, kokį save įžiūri įvairiausių žmogiškų sąsajų tinkle – kaip nedidelį vorelį ar menkutę musytę, kaip to tinklo mazgelį ar jo akutę. Esama ir stiprios „nieko bendra neturinčių” bendrystės, kuri plaukia iš kitokių „klasifikavimo” nuostatų. Esama pasaulio valkatų, taip pat ir poezijos palytėtų ar meno apsėstų, atpažįstančių vienas kitą ir dykynėse, ir didmiesčių margumyne. Galima žmones suskirstyti ir dar kitaip: didžioji mažuma, kuri nuo pirmųjų sąmonės prošvaisčių paniro į knygos visatą, augo ir brendo raštijos vaidentuvės gelmėse ir aukštumose, ir mažoji dauguma – visi kiti. Skaitytojų gyvenimas įvairiausiais, net neįsivaizduojamais ryšiais susietas su knygomis, su skaitytais personažais, likimais ir potyriais.

Skaityti daugiau

ELIF SHAFAK: RELIGINĖ MISTIKA VAKAR IR ŠIANDIEN

„Gyvename mobilumo laikais. Mūsų amžius yra migracijų, transformacijų ir globalių ryšių amžius. […] Aš esu turkų rašytoja ir jaučiuosi esanti stipriai susijusi su savo kultūra. Bet kartu esu pasaulio pilietė. Keliauju iš kalbos į kalbą, iš kultūros į kultūrą. Kiekvieno romano rašymas man yra kažkas panašaus į „keliavimą“.“

Skaityti daugiau

YPATINGAI SEKAMI ALIŠANKOS TRAUKINIAI

Skaitydama(s) lietuvių eseistiką, įsitikini daugeliu, atrodo, banalių dalykų: kad tai neapibrėžiamas žanras; kad bent minties krašteliu negalvodama(s) apie žanrą, tų tekstų neperskaitysi; kad, net ir vertindama(s) esė, esi kaip niekad empirinis, žmogiškas skaitytoja(s) su nuosava biografija, nuosava gyvenimo ir tekstų (ne)-patirtimi. Kitaip sunku būtų paaiškinti, kodėl, skaitant Eugenijaus Ališankos rinkinį Gatvė tarp dviejų bažnyčių, pro akis praslydo ir „geri gyvenimo vertimai“, ir poetiškumas, įtraukiantis „kaip važiavimas per laiką traukiniu“. Dėl to truputį gaila ir truputį pavydu galintiems keliauti laiku – bet ir lūkuriavimas perone ar žvilgsnis į traukinio vagonus iš išorės (jų struktūrą, spalvas, vienų derėjimą su kitais) leidžia šiek tiek pasijusti keliautoju.

Skaityti daugiau

Šviesus rytojus ir jo sutemos: apie literatūrą vėlyvuoju sovietmečiu

2012 m. gruodžio 7 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyko mokslinė konferencija „Šviesaus rytojaus sutemos: Lietuvių literatūra vėlyvuoju sovietmečiu“. Konferenciją surengė LLTI Šiuolaikinės literatūros skyrius, tačiau simboliška atrodo dalomosiose programėlėse įsivėlusi klaida, renginio autorystę priskirianti Senosios literatūros skyriui. Mat sovietmetis tikrai pasirodo esąs tokia paleolitinė epocha, taip nutolusi nuo šiandienės patirties, sunkiai apibūdinama, nors nuolat juntama, bauginanti kaip niekaip Anapilin neiškeliaujanti vėlė. O gal kaltė? Kaltės baimė? – apie tai jau po pirmųjų pranešimų į diskusijas leidosi konferencijoje dalyvavę ir moderavę literatūrologai: Rimantas Kmita, Algis Kalėda, Laurynas Katkus, Imelda Vedrickaitė, Dalia Satkauskytė, Donata Mitaitė, Elena Baliutytė, Jūratė Sprindytė, Loreta Jakonytė, Regimantas Tamošaitis, Taisija Laukkonėn, Viktorija Šeina-Vasiliauskienė, Loreta Mačianskaitė, Dalia Striogaitė, Aušra Jurgutienė.2012 m. gruodžio 7 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyko mokslinė konferencija „Šviesaus rytojaus sutemos: Lietuvių literatūra vėlyvuoju sovietmečiu“. Konferenciją surengė LLTI Šiuolaikinės literatūros skyrius, tačiau simboliška atrodo dalomosiose programėlėse įsivėlusi klaida, renginio autorystę priskirianti Senosios literatūros skyriui. Mat sovietmetis tikrai pasirodo esąs tokia paleolitinė epocha, taip nutolusi nuo šiandienės patirties, sunkiai apibūdinama, nors nuolat juntama, bauginanti kaip niekaip Anapilin neiškeliaujanti vėlė. O gal kaltė? Kaltės baimė? – apie tai jau po pirmųjų pranešimų į diskusijas leidosi konferencijoje dalyvavę ir moderavę literatūrologai: Rimantas Kmita, Algis Kalėda, Laurynas Katkus, Imelda Vedrickaitė, Dalia Satkauskytė, Donata Mitaitė, Elena Baliutytė, Jūratė Sprindytė, Loreta Jakonytė, Regimantas Tamošaitis, Taisija Laukkonėn, Viktorija Šeina-Vasiliauskienė, Loreta Mačianskaitė, Dalia Striogaitė, Aušra Jurgutienė.

Skaityti daugiau

Literatūros kritika šiuolaikinėje Lietuvoje: institucijos refleksija

Lietuvos kultūriniame gyvenime perėjimas iš totalitarinio režimo į nepriklausomos valstybės demokratinę tvarką sukėlė didelių sukrėtimų ir lūžių, kuriuos dar tik pradedame įvardyti, nagrinėti ir suprasti. Permainos buvo ne tik politinės, bet ir ekonominės bei socialinės, taip pat sunkiau apčiuopiamos visuomenės mentaliteto bei atskirų jos bendruomenių nuostatų. Suprantama, kad beveik visose viešojo gyvenimo srityse teko iš naujo permąstyti savo paskirtį, vaidmenį ir veiklos sąlygas. Tokios refleksijos neaplenkia ir literatūros gyvenimo. Lietuvos kultūriniame gyvenime perėjimas iš totalitarinio režimo į nepriklausomos valstybės demokratinę tvarką sukėlė didelių sukrėtimų ir lūžių, kuriuos dar tik pradedame įvardyti, nagrinėti ir suprasti. Permainos buvo ne tik politinės, bet ir ekonominės bei socialinės, taip pat sunkiau apčiuopiamos visuomenės mentaliteto bei atskirų jos bendruomenių nuostatų. Suprantama, kad beveik visose viešojo gyvenimo srityse teko iš naujo permąstyti savo paskirtį, vaidmenį ir veiklos sąlygas. Tokios refleksijos neaplenkia ir literatūros gyvenimo.

Skaityti daugiau