muzika – Lietuvos Meno Kūrėjų Asociacija

Diplomatija, valstybės iždas ir tėvynės ilgesys. Pokalbis su Ramune ŠMIGELSKYTE-STUKIENE apie Mykolą Kleopą Oginskį

Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) vardas daugeliui lietuvių pirmiausia siejasi su garsiuoju polonezu „Atsisveikinimas su tėvyne“. Po šimtmečio – Rietavas, kito giminės atstovo, Bogdano Oginskio, įsteigta muzikos mokykla, Čiurlionis… Taip, visa tai buvo, bet buvo ir gerokai daugiau! Apie tą „daugiau“ kalbamės su istorike, humanitarinių mokslų daktare RAMUNE ŠMIGELSKYTE-STUKIENE, visai neseniai išleidusia knygą „Mykolas Kleopas Oginskis: politikas, diplomatas, ministras ir jo pasų kolekcija“ (Lietuvos edukologijos universiteto leidykla).

Skaityti daugiau

Gegužės albumai

Nuo pat starto 2009-aisiais „Silence Music” įkūrėjas Vidmantas Čepkauskas-Vidis ir komanda nustatė deramą tiek muzikos turinio, tiek jo pateikimo kartelę ir lig šiol ją preciziškai išlaiko. Didžiulis dėmesys vizualiniam leidinių apipavidalinimui (griežtai tik juoda ir balta spalvos, minimalistinis dizainas), muzikos sklaida tarptautiniu mastu, bendradarbiavimas su bendraminčiais iš kitų šalių – greta vietos kūrėjų, kurių daugelis muzikos rinkoje jaučiasi kaip naktį miške palikti be kompaso, „Silence” atrodo ramūs vilkai, žinantys, ką daro.

Skaityti daugiau

Londono muzikinis savaitgalis Vilniuje

Šie metai, ko gero, pirmi tokie, kai į Vilnių koncertuoti ne festivalių pretekstu atvyksta (ir dar ketina atvykti) ilgas tradicijas išugdę ir aukštą tarptautinę poziciją turintys simfoniniai orkestrai, kurių koncertai reikšmingai formuoja mūsų simfoninių koncertų sezoną. Kad šie vakarai paprastai vyksta Nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, savaip verčia priprasti prie teatro kaip koncertinės erdvės, kuri, regis, iš tikrųjų akustiniu požiūriu palankesnė simfoniniams koncertams nei operos spektakliams.

Skaityti daugiau

Nesipriešinantis nei gyvenimo tėkmei, nei klasifikacijoms. Pokalbis su kompozitoriumi Vidmantu BARTULIU

Vidmantas Bartulis, ir palaipsniui palikdamas jaunystės pievas, visgi nepraranda žaismingumo, nesustingsta, nesustabarėja siauros stilistikos ribose. Iš jo visada gali tikėtis netikėtumo, kaip tai atsitiko ir šiais metais Kristijonui Donelaičiui skirtame renginyje „Metai atveria vartus”. Tad jo jubiliejaus išvakarėse kalbindama kompozitorių pirmiausia ir teiravausi, kokia buvo varomoji idėja taip naujai įprasmint Donelaičio tekstą „Pamoksle lietuvninkams”, kad net gerai autorių pažįstanti kūrėjų bendruomenė buvo lengvai „nokautuota”?

Skaityti daugiau

Kompozitorius Šarūnas Nakas: „Menininkai tėra patarnautojai kūrybos pasaulyje“

Skaitau tekstus užsienio portaluose, žiūriu britų ir prancūzų kultūrinę televiziją, ir neatrodo, kad žiniasklaida bruktų kokius nors man nereikalingus dalykus. Atvirkščiai, tai aš renkuosi, ką noriu, džiaugdamasis, kad atsirado toks informacinis komfortas. Seku ir lietuvišką internetinę žiniasklaidą, atsirinkdamas tai, kas man svarbu: ši procedūra visai nesudėtinga.

Skaityti daugiau

garsinė invazija į viešąsias erdves

Prancūzų muzikologo Jacques’o Amblard’o straipsnyje „Privaloma muzika“ aptariama problema – pavadinkime ją garso invazija į viešąsias erdves – nėra nauja, apie tai kartais užsimenama, ir ne tik muzikiniuose kontekstuose. Bet ji palyginti mažai nagrinėta, labai neišsamiai aptarta. Lietuvoje šis fenomenas atsirado tarsi neišvengiamas demokratijos atributas. Apie jį nebuvo plačiau rašyta, bet su juo jau bandyta kovoti (turiu omenyje muzikologo Viktoro Gerulaičio akcijas). Galėtume klausti, koks ryšys tarp demokratijos ir garso invazijos, bet vieno atsakymo čia turbūt nėra.

Skaityti daugiau

Čiurlionio raštai

1908 m. lapkričio 16 d. laiške Sofijai Gimbutaitei iš Peterburgo Čiurlionis rašė apie sumanymą prie Dailės draugijos steigti muzikos skyrių („muzikos šaką”), papunkčiui išdėstė jo tikslus ir veikimo būdus, tarp kurių numatytas ir toks: Dailės draugija „paskelbia lietuvių kompozitoriams konkursą lietuviškoms originalioms kompozicijoms”; laiško prieraše pridūrė: „Dėl konkurso, tai aš jame nedalyvausiu, nes norėčiau būti žiuri komisijoje, kad galėčiau budėti dėl premijuojamų kompozicijų lietuviškumo. Savo veikalus aš ir taip galiu paaukoti D. dr., ar ne tiesa?” (M. K. Čiurlionis. Apie muziką ir dailę. Laiškai, užrašai ir straipsniai. Paruošė V. Čiurlionytė-Karužienė. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960, p. 232–234).

Skaityti daugiau

Armėnijos muzika. Šiuolaikinis požiūrisArmenian Music in the Projection of Contemporary Views

Armėnijos meno istorija – tautos, kilusios iš tūkstantmečių gelmės, istorija, o muzikos menas buvo ir tebėra jautriausias ir tiksliausias šalies kultūros indikatorius. Armėniškosios muzikos kultūros centrai – senieji miestai: Tiflisas, Konstantinopolis, kur XIX a. antrojoje pusėje buvo sutelktos armėniškojo teatro meno jėgos bei susidarė palanki terpė armėnų operai atsirasti, taip pat Rytų Armėnijos miestas Aleksandropolis, vėliau pervadintas Leninakanu, o dabar atgavęs istorinį pavadinimą – Giumri.

Skaityti daugiau

Dživanas Gasparianas ir jo dŪdukasDjivan Gasparyan and his Duduk

Dūdukas – medinis pučiamasis obojaus tipo liežuvėlinis, minkšto, krūtininio tembro instrumentas. Armėnijoje dūdukas gaminamas iš abrikosmedžio, armėniškasis dūdukas nuo kitų šalių to paties tipo instrumentų skiriasi forma, dydžiu ir tembru, kuris gilus ir minkštas, artimas žmogaus balsui, sielvartingoms aimanoms. Šio instrumento virtuozas – Dživanas GASPARIANAS (g. 1928), vadinamas gyvąja muzikos pasaulio legenda. Apie talentingą muziką, koncertavusį daugelyje pasaulio šalių, kūriniams įkvėpusį tokius šiuolaikinės armėnų muzikos meistrus kaip Avetas Terterianas, kūrusį muziką Holivudo filmams „Paskutinis Kristaus gundymas“, „Gladiatorius“, rašo muzikologė Margarita RUCHkIAN.

Skaityti daugiau