Browsing Tag

muzika

20 įrašų

2013 „Didžiojo muzikų parado“ fanfaros skambėjo jauniems

Šių metų „Didžiojo muzikų parado“ fanfaros nuskambėjo spalio 23 dieną – gerokai anksčiau, nei įprasta. Dažniausiai muzikų šventė vykdavo lapkričio ar gruodžio mėnesį – tarsi iškilminga naujametinio švenčių maratono įžanga. Septynioliktasis „Muzikų paradas“ vėl kvietė į LRT Didžiąją studiją. Vykdama į koncertą-maratoną labiausiai džiaugiausi, kad unikalusis renginys vis dar gyvuoja, tęsdamas jau rudenine savastimi tapusią gražią Lietuvos muzikų šventės tradiciją.
Skaityti daugiau
0
0
0

Suvaidintų gaidų reperkusijos

Greičiausiai niekas per daug nenustebo, kad šių metų „Gaidos” festivalis pasiūlė ne vieną, o keletą temų. Tokią tendenciją galima buvo įžvelgti keleto pastarųjų festivalių programose, kai į jas būdavo įtraukiami, atrodytų, iš bendro konteksto iškrentantys, tačiau anaiptol neprastesni koncertai. Ko gero, galima sakyti, kad laikai, kai „Gaida” turėjo vieną pagrindinę temą, apie kurią lyg apie ašį sukasi visa festivalio programa, eina į pabaigą ir „vienatemės” „Gaidos” jau netrukus nugrims giliai užmarštyje…
Skaityti daugiau
0
0
0

Nacionalinė muzika versus muzikinis nacionalizmas: sovietų ideologijos spraga

Sovietmečiu egzistavę leidimai ir draudimai kompozitoriams buvo ne tik neaiškūs, bet dažnai ir dviprasmiški. Viena iš tokių dviprasmybių susijusi su liaudies muzika. Lietuvių muzikos tapatybei XX a. antrojoje pusėje ypač didelę įtaką padarę Bronius Kutavičius ir Feliksas Bajoras, nuo 1970 m. pradėjo kurti muziką, paremtą seniausia lietuvių liaudies muzikos tradicija, sutartinėmis. Kas lėmė, kad liaudies muzika tapo lietuvių šiuolaikinės muzikos pagrindu? Ir kodėl šie kompozitoriai sovietmečiu buvo kritikuojami, nors rėmėsi oficialiai ne tik leidžiama, bet ir pageidautina liaudies muzika?Sovietmečiu egzistavę leidimai ir draudimai kompozitoriams buvo ne tik neaiškūs, bet dažnai ir dviprasmiški. Viena iš tokių dviprasmybių susijusi su liaudies muzika. Lietuvių muzikos tapatybei XX a. antrojoje pusėje ypač didelę įtaką padarę Bronius Kutavičius ir Feliksas Bajoras, nuo 1970 m. pradėjo kurti muziką, paremtą seniausia lietuvių liaudies muzikos tradicija, sutartinėmis. Kas lėmė, kad liaudies muzika tapo lietuvių šiuolaikinės muzikos pagrindu? Ir kodėl šie kompozitoriai sovietmečiu buvo kritikuojami, nors rėmėsi oficialiai ne tik leidžiama, bet ir pageidautina liaudies muzika?
Skaityti daugiau
0
0
0

Bairoitas kadais ir dabar

Praėjo jau penkiasdešimt ketveri metai, kai pirmą sykį buvau Bairoite. Taigi, esu iš tų legendinių seniausių žmonių, mačiusių ten pirmuosius „Nibelungų” pastatymus 1876 metais. Tai, kad mano tėvas, o ir būsimas vyras dalyvavo dedant kertinį akmenį 1872 metais, nėra mano nuopelnas. 1876 metais buvau jaunutė aktorė Meiningene, kai mano tėvas, artimiausias Wagnerių šeimos draugas, Wagnerio draugijos Berlyne pirmininkas ir aistringas Richardo Wagnerio meno, kuriam tuomet dar buvo tiek daug priešiškumo, propaguotojas, būdavęs Bairoite per visą festivalį, gavo kvietimą ir man.Praėjo jau penkiasdešimt ketveri metai, kai pirmą sykį buvau Bairoite. Taigi, esu iš tų legendinių seniausių žmonių, mačiusių ten pirmuosius „Nibelungų” pastatymus 1876 metais. Tai, kad mano tėvas, o ir būsimas vyras dalyvavo dedant kertinį akmenį 1872 metais, nėra mano nuopelnas. 1876 metais buvau jaunutė aktorė Meiningene, kai mano tėvas, artimiausias Wagnerių šeimos draugas, Wagnerio draugijos Berlyne pirmininkas ir aistringas Richardo Wagnerio meno, kuriam tuomet dar buvo tiek daug priešiškumo, propaguotojas, būdavęs Bairoite per visą festivalį, gavo kvietimą ir man.
Skaityti daugiau
0
0
0

Kvėpuojanti Justės Janulytės muzika

Savo abstraktumu Justės Janulytės muzika yra pabaigos muzika, bet kartu ji nurodo ir į kažką pirmykščio, tolimo, stichiško. Į tai, ką jau užmiršome. Ji turi kažką iš pačios pradžios, kai forma dar nebuvo išskaidžiusi ir sukausčiusi elementarių medžiagos būvių. Kai erdvė buvo svarbesnė už laiką. Čia koncentruojamasi į vieną tembrą, į vieną patyrimo aspektą, į vieną išgyvenimą: trukmės, pulsacijos, vertikalės, bangos, cikliškumo. Šios muzikos specifika – beveik deklaratyvus diatoniškumas ir save kompensuojančių judėjimų statika. Galbūt pernelyg diatoninė, bet tuo ji išsiskiria iš savo amžiaus konteksto ir suskamba kaip alternatyva. Šią muziką reikia išgyventi, ji nėra atpažinimo objektas. Tai muzika be naratyvo, be figūratyvumo ir be įvykių. Ji yra mitinės atminties blyksnis.Savo abstraktumu Justės Janulytės muzika yra pabaigos muzika, bet kartu ji nurodo ir į kažką pirmykščio, tolimo, stichiško. Į tai, ką jau užmiršome. Ji turi kažką iš pačios pradžios, kai forma dar nebuvo išskaidžiusi ir sukausčiusi elementarių medžiagos būvių. Kai erdvė buvo svarbesnė už laiką. Čia koncentruojamasi į vieną tembrą, į vieną patyrimo aspektą, į vieną išgyvenimą: trukmės, pulsacijos, vertikalės, bangos, cikliškumo. Šios muzikos specifika – beveik deklaratyvus diatoniškumas ir save kompensuojančių judėjimų statika. Galbūt pernelyg diatoninė, bet tuo ji išsiskiria iš savo amžiaus konteksto ir suskamba kaip alternatyva. Šią muziką reikia išgyventi, ji nėra atpažinimo objektas. Tai muzika be naratyvo, be figūratyvumo ir be įvykių. Ji yra mitinės atminties blyksnis.
Skaityti daugiau
0
0
0

Modestas PITRĖNAS: Būti įtaigiu suokalbininku

Vien apžvelgiant šio pusmečio Modesto Pitrėno, Nacionaline premija apdovanoto už „platų kūrybinį mostą interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą”, koncertus, atsiskleidžia jo kūrybos spektro įvairovė: š m. Nepriklausomybės dienai skirtas lietuviškos muzikos koncertas su V. Augustino „Maldos už Tėvyne” premjera Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, R. Wagnerio muzikos koncertas su Kauno miesto simfoniniu orkestru ir spektakliai šio didžiojo meistro savaitės metu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, septynioliktojo Vilniaus festivalio pradžios koncertas su Violeta Urmanavičiūte ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO). Tačiau koncertai Lietuvoje – tik dalis M. Pitrėno kūrybinės veiklos, jos geografija pastaraisiais metais apima Latviją, Vokietiją, Šveicariją, Lenkiją ir kitas Europos valstybes. Tad neatsitiktinai M. Pitrėno ir V. Urmanos tandemas drauge su LNSO šį rugsėjį iškilmingu koncertu, skirtu Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, atstovaus mūsų šalies kultūrai Briuselyje. Vien apžvelgiant šio pusmečio Modesto Pitrėno, Nacionaline premija apdovanoto už „platų kūrybinį mostą interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą”, koncertus, atsiskleidžia jo kūrybos spektro įvairovė: š m. Nepriklausomybės dienai skirtas lietuviškos muzikos koncertas su V. Augustino „Maldos už Tėvyne” premjera Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, R. Wagnerio muzikos koncertas su Kauno miesto simfoniniu orkestru ir spektakliai šio didžiojo meistro savaitės metu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, septynioliktojo Vilniaus festivalio pradžios koncertas su Violeta Urmanavičiūte ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO). Tačiau koncertai Lietuvoje – tik dalis M. Pitrėno kūrybinės veiklos, jos geografija pastaraisiais metais apima Latviją, Vokietiją, Šveicariją, Lenkiją ir kitas Europos valstybes. Tad neatsitiktinai M. Pitrėno ir V. Urmanos tandemas drauge su LNSO šį rugsėjį iškilmingu koncertu, skirtu Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, atstovaus mūsų šalies kultūrai Briuselyje.
Skaityti daugiau
0
0
0

„Tautos dainele, tu išlikai…“

Tautinio atgimimo metais (XIX a. pab.–XX a. pr.) muzikų dėka lietuvių poetų sukurtos eilės neretai patirdavo stiprių sklaidos impulsų. Profesionalų ar mėgėjų parašyti choriniai kūriniai gebėjo dar įtaigiau, visuotiniau žadinti tautiškumą, ugdyti patriotinius jausmus, skiepyti idealus ar tiesiog puoselėti meninį skonį. Ko gero, dažniausiai amžininkai tuo metu rinkosi MAIRONIO (1862–1932) poetinio žodžio ištarmę – eilėraščius, religines giesmes, balades, dramas, libretus. Jubiliejiniai poeto metai paakino muzikologę Vytautę MARKELIŪNIENĘ konkrečiau apžvelgti Tautinio atgimimo metais (XIX a. pab.–XX a. pr.) muzikų dėka lietuvių poetų sukurtos eilės neretai patirdavo stiprių sklaidos impulsų. Profesionalų ar mėgėjų parašyti choriniai kūriniai gebėjo dar įtaigiau, visuotiniau žadinti tautiškumą, ugdyti patriotinius jausmus, skiepyti idealus ar tiesiog puoselėti meninį skonį. Ko gero, dažniausiai amžininkai tuo metu rinkosi MAIRONIO (1862–1932) poetinio žodžio ištarmę – eilėraščius, religines giesmes, balades, dramas, libretus. Jubiliejiniai poeto metai paakino muzikologę Vytautę MARKELIŪNIENĘ konkrečiau apžvelgti
Skaityti daugiau
0
0
0

Suvaidintas rokas

Kiekvienas žmogus gyvena ko nors slegiamas. Vienas – kad kuo nors nusikalto, kitas – kad nepajėgė net nusikalsti, trečias – kad nežino, kas jį slegia. Trys autobiografijų modeliai: reikia tik pasirinkti ir pritaikyti sau pačiam.Kiekvienas žmogus gyvena ko nors slegiamas. Vienas – kad kuo nors nusikalto, kitas – kad nepajėgė net nusikalsti, trečias – kad nežino, kas jį slegia. Trys autobiografijų modeliai: reikia tik pasirinkti ir pritaikyti sau pačiam.
Skaityti daugiau
0
0
0

Šis tas apie Gruzijos muziką

Pradėdama rengti straipsnį apie gruzinų muziką, daug mąsčiau, ką pasirinkti savo dėmesio objektu. Iš pradžių mintys mane nuvesdavo tai viena, tai kita linkme, labai ilgai nesisekė išskirti svarbiausią sritį, todėl nusprendžiau apie gruzinų muziką pasakoti taip, kaip apie ją pasakoju savo bičiuliams iš užsienio per trumpus susitikimus su jais Gruzijoje ar už jos ribų.Pradėdama rengti straipsnį apie gruzinų muziką, daug mąsčiau, ką pasirinkti savo dėmesio objektu. Iš pradžių mintys mane nuvesdavo tai viena, tai kita linkme, labai ilgai nesisekė išskirti svarbiausią sritį, todėl nusprendžiau apie gruzinų muziką pasakoti taip, kaip apie ją pasakoju savo bičiuliams iš užsienio per trumpus susitikimus su jais Gruzijoje ar už jos ribų.
Skaityti daugiau
0
0
0