tarpukaris – Lietuvos Meno Kūrėjų Asociacija

Tarpulaikio paralelizmai

Imunitetas XX a. kruvinosioms pagundoms (Naumas Koržavinas) pasirodo neveiksmingas, kai susiduria su naujomis XXI a. pagundomis – kosmetine morale ir higieniniu komfortu“, – tvirtina filosofas Aleksandras Piatigorskis. Šie žodžiai tinka apibūdinti ir paradigmų sankirtai, šįkart turbūt geopolitikoje.

Skaityti daugiau

Kai karas laimėtas, kaip ilsisi generolai?

Praėjo daug metų po Šaltojo karo pabaigos, ir pagaliau jis gali būti vertinamas kaip istorija, o ne kaip paskubomis papasakotas vakarykštis prisiminimas. Šaltąjį karą laimėjome mes, ir du taikos dešimtmečiai tai patvirtina aiškiau, negu triumfo pripildyti pareiškimai po jo pabaigos. Bet mes nemokame ir bijome tinkamai elgtis – kaip nugalėtojai. Praėjo daug metų po Šaltojo karo pabaigos, ir pagaliau jis gali būti vertinamas kaip istorija, o ne kaip paskubomis papasakotas vakarykštis prisiminimas. Šaltąjį karą laimėjome mes, ir du taikos dešimtmečiai tai patvirtina aiškiau, negu triumfo pripildyti pareiškimai po jo pabaigos. Bet mes nemokame ir bijome tinkamai elgtis – kaip nugalėtojai.

Skaityti daugiau

Stereotipiškai apie stereotipus

2006 m. Lenkijoje išleista Krzysztofo Buchowskio knyga pagaliau buvo išversta ir į lietuvių kalbą. Šio lenkų istoriko darbus Lietuvos tyrinėtojai gerai žino, dažnai juo remiasi, taip pat ir šia, prieš šešetą metų publikuota knyga. Tad suprantama, kad knygos vertimas yra pirmiausia naudingas plačiajai, istorija besidominčiai visuomenei, o ne tyrinėtojams. Iš karto reikia pasakyti, kad ši knyga yra reikšmingas istoriografinis lietuvių–lenkų ar Lietuvos–Lenkijos įvykis, ir nekyla jokių abejonių, kad ją vertėjo išversti į lietuvių kalbą.

Skaityti daugiau

Apie nepasaulėžiūrinę politiką

Pasaulėžiūros nesutarimai yra atlikę reikšmingą vaidmenį moderniosios Lietuvos istorijoje. Zenonas Ivinskis yra pažymėjęs, kad 1920–1926 m. daugiausia aistrų sukeldavę ginčai dėl Bažnyčios įtakos šalies gyvenime, „galutinį bendradarbiavimo ar kovos pasirinkimą lėmė ne politiniai, socialiniai, ūkiniai interesai, bet „su bažnyčia“ ar „be bažnyčios“ klausimas“. Ginčai dėl religijos vaidmens viešajame gyvenime buvo pilietinės nesantaikos versmė ne tik Lietuvoje. Ar galima patenkinti tikinčiųjų norus, nepažeidžiant kitų visuomenės narių interesų, ar tikintieji gali priimti politinius sprendimus remdamiesi savo pasaulėžiūriniais įsitikinimais, – šie ir panašūs klausimai svarstomi jau šimtmetį, konsensuso nerasta, o klausimai nėra netekę aktualumo. Pasaulėžiūros nesutarimai yra atlikę reikšmingą vaidmenį moderniosios Lietuvos istorijoje. Zenonas Ivinskis yra pažymėjęs, kad 1920–1926 m. daugiausia aistrų sukeldavę ginčai dėl Bažnyčios įtakos šalies gyvenime, „galutinį bendradarbiavimo ar kovos pasirinkimą lėmė ne politiniai, socialiniai, ūkiniai interesai, bet „su bažnyčia“ ar „be bažnyčios“ klausimas“. Ginčai dėl religijos vaidmens viešajame gyvenime buvo pilietinės nesantaikos versmė ne tik Lietuvoje. Ar galima patenkinti tikinčiųjų norus, nepažeidžiant kitų visuomenės narių interesų, ar tikintieji gali priimti politinius sprendimus remdamiesi savo pasaulėžiūriniais įsitikinimais, – šie ir panašūs klausimai svarstomi jau šimtmetį, konsensuso nerasta, o klausimai nėra netekę aktualumo.

Skaityti daugiau

Smetoniški kino prioritetai

1897 m. liepos 3 d. Vilniaus Botanikos sode įvyko pirmasis brolių Lumière‘ų „sinematografo“ seansas Lietuvoje. Ir visiškai natūraliai jis buvo pradėtas nuo kronikos „Jo Imperatoriškosios Didenybės karūnacija Maskvoje 1896 m. gegužės 14 d.“ Mat ši juosta buvo viena pirmųjų „judančių fotografijų“, kurias išvydo visų Rusijos imperijos miestų pramogų ieškotojai. Pirmą kartą prieš akis įvykęs kino stebuklas veikiausiai daugeliui visam gyvenimui paliko atmintyje įrėžtą ištaigingos Nikolajaus II karūnacijos vaizdinį. Taip pirmasis kino seansas Rusijos imperijos valdiniams tapo ne tik nekalta pramoga, bet ir tiesioginiu susidūrimu su kinu kaip naujausia auklėjimo ir ideologijos sklaidos priemone. 1897 m. liepos 3 d. Vilniaus Botanikos sode įvyko pirmasis brolių Lumière‘ų „sinematografo“ seansas Lietuvoje. Ir visiškai natūraliai jis buvo pradėtas nuo kronikos „Jo Imperatoriškosios Didenybės karūnacija Maskvoje 1896 m. gegužės 14 d.“ Mat ši juosta buvo viena pirmųjų „judančių fotografijų“, kurias išvydo visų Rusijos imperijos miestų pramogų ieškotojai. Pirmą kartą prieš akis įvykęs kino stebuklas veikiausiai daugeliui visam gyvenimui paliko atmintyje įrėžtą ištaigingos Nikolajaus II karūnacijos vaizdinį. Taip pirmasis kino seansas Rusijos imperijos valdiniams tapo ne tik nekalta pramoga, bet ir tiesioginiu susidūrimu su kinu kaip naujausia auklėjimo ir ideologijos sklaidos priemone.

Skaityti daugiau

Stasio Šalkauskio filosofijos (ne)gyvybingumas

Šiemet buvo baigta leisti Stasio Šalkauskio (1886–1941) Rinktinių raštų serija, priklausanti leidinių grupei, pavadintai Iš Lietuvos filosofijos palikimo. Per dvidešimt dvejus leidybos metus iš viso išėjo net devyni tomai Raštų, į kuriuos buvo sudėta didžiuma kada nors publikuotų ar tik rankraščių pavidalu išlikusių šio filosofo tekstų. Kaip ir dauguma šioje grupėje leistų leidinių, Šalkauskio knygos nesusilaukė jokio rimtesnio dėmesio, išreikšto recenzijomis, polemika ar šio filosofo idėjų persvarstymu.

Skaityti daugiau

„Dingę“ LITUANICOS katastrofos tyrimo Akto priedai

Nauja patirtis suteikė atradimo džiaugsmą ir patvirtino seną tiesą: planinga archyvinių dokumentų paieška vis dėlto gali pateikti stebėtinų netikėtumų. Judant suplanuotomis tyrimo kryptimis, vienos pasitvirtina ir atveria tolesnių gairių, o kitos pasirodo tesančios informacinės aklavietės. Deja, nesama būdo tiksliai ir patikimai nustatyti, ar archyvuose trūkstami dokumentai yra sunykę, ar sunaikinti, ar atsitiktinai išblaškyti, ar sąmoningai paslėpti nežinomų asmenų nežinomoje vietoje. Juolab nėra metodo tiksliai nustatyti, ar tebeegzistuoja tokių dokumentų slaptavietė, ir jei taip, tai kur. Sėkmės atvejus, kai lyg iš niekur nieko išaiškėja ir viena, ir kita, matyt, reiktų vertinti kaip mažai tikėtinus, retus fortūnos šypsnius. Tačiau būtent taip susiklostė gilinantis į lėktuvo Lituanica katastrofos, įvykusios 1933 m. liepos 17 d. Vokietijoje (dab. Lenkijos teritorijoje), oficialių tyrimų medžiagą. Nauja patirtis suteikė atradimo džiaugsmą ir patvirtino seną tiesą: planinga archyvinių dokumentų paieška vis dėlto gali pateikti stebėtinų netikėtumų. Judant suplanuotomis tyrimo kryptimis, vienos pasitvirtina ir atveria tolesnių gairių, o kitos pasirodo tesančios informacinės aklavietės. Deja, nesama būdo tiksliai ir patikimai nustatyti, ar archyvuose trūkstami dokumentai yra sunykę, ar sunaikinti, ar atsitiktinai išblaškyti, ar sąmoningai paslėpti nežinomų asmenų nežinomoje vietoje. Juolab nėra metodo tiksliai nustatyti, ar tebeegzistuoja tokių dokumentų slaptavietė, ir jei taip, tai kur. Sėkmės atvejus, kai lyg iš niekur nieko išaiškėja ir viena, ir kita, matyt, reiktų vertinti kaip mažai tikėtinus, retus fortūnos šypsnius. Tačiau būtent taip susiklostė gilinantis į lėktuvo Lituanica katastrofos, įvykusios 1933 m. liepos 17 d. Vokietijoje (dab. Lenkijos teritorijoje), oficialių tyrimų medžiagą.

Skaityti daugiau

Finansai Lituanicos katastrofos peripetijose

Kitąmet, kai Lietuva pirmininkaus ES, istoriniam Lituanicos skrydžiui iš Niujorko į Kauną sukaks 80 metų. Jubiliejus bus minimas valstybės mastu: Seimas paskelbė 2013-uosius Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metais. Lietuvai tai – proga pasistiprinti istoriniu paveldu ir pasireklamuoti kaip moderniai Europos senbuvei: dviejų išeivių, natūralizuotų JAV piliečių ambicingas skrydis užfiksuotas pasaulio aviacijos metraštyje, lakūnų meistriškumo blyksniai ir 1933 m. liepos 17 d. Vokietijoje įvykusi Lituanicos katastrofa savo laiku aprašyti daugelio šalių žiniasklaidoje. Lietuviams šis įvykis tapo fenomenaliu vaizdiniu: dėl masto, poveikio ir dešimtmečius besitęsusios atomazgos įsigalėjo kaip vienas ryškiausių XX a. tautinių pasakojimų, kaip nacionalinės savimonės, tapatybės, atminties dalis, kuri vienija lietuvius Tėvynėje bei diasporoje. Kitąmet, kai Lietuva pirmininkaus ES, istoriniam Lituanicos skrydžiui iš Niujorko į Kauną sukaks 80 metų. Jubiliejus bus minimas valstybės mastu: Seimas paskelbė 2013-uosius Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metais. Lietuvai tai – proga pasistiprinti istoriniu paveldu ir pasireklamuoti kaip moderniai Europos senbuvei: dviejų išeivių, natūralizuotų JAV piliečių ambicingas skrydis užfiksuotas pasaulio aviacijos metraštyje, lakūnų meistriškumo blyksniai ir 1933 m. liepos 17 d. Vokietijoje įvykusi Lituanicos katastrofa savo laiku aprašyti daugelio šalių žiniasklaidoje. Lietuviams šis įvykis tapo fenomenaliu vaizdiniu: dėl masto, poveikio ir dešimtmečius besitęsusios atomazgos įsigalėjo kaip vienas ryškiausių XX a. tautinių pasakojimų, kaip nacionalinės savimonės, tapatybės, atminties dalis, kuri vienija lietuvius Tėvynėje bei diasporoje.

Skaityti daugiau

1936-ųjų metų DEKLARACIJA

Jaunųjų katalikų 1936 m. politinė deklaracija ir šiandien aktuali, – kai kuriais atžvilgiais net aktualesnė negu prieš gerą dešimtmetį, kai pirmą kartą man prireikė ją paliesti. Tada teko duoti atkirtį tik keliems su deklaracija vos paviršutiniškai susipažinusiems ideologiniams priešininkams, o dabar matyti ženklų, kad tam tikri priekaištai įsisunkia ir į akademinį folklorą. Jaunųjų katalikų 1936 m. politinė deklaracija ir šiandien aktuali, – kai kuriais atžvilgiais net aktualesnė negu prieš gerą dešimtmetį, kai pirmą kartą man prireikė ją paliesti. Tada teko duoti atkirtį tik keliems su deklaracija vos paviršutiniškai susipažinusiems ideologiniams priešininkams, o dabar matyti ženklų, kad tam tikri priekaištai įsisunkia ir į akademinį folklorą.

Skaityti daugiau