ŽURNALAS: FOTOGRAFIJA
TEMA: Fotografijos istorija
AUTORIUS: Lionginas Skrebė
DATA: 2013-12
1955-1960 m., studijuojant Kauno politechnikos institute, vienas iš bendrabučio kambariokų įteikė man „Smeną“. Pabuvojęs tėviškėje, prie Lėvens krantų, puoliau fotografuoti peizažą ir to meto kolūkiečių vargus. Tos pirmosios nuotraukos buvo eksponuotos Mechanikos fakulteto parodėlėje. Tuo pačiu įsijungiau į fotomėgėjų gretą. Patiko.
Po studijų, 1960 m., atvykau dirbti į Panevėžį ir iškart ėmiau dalyvauti kino teatre „Menas“ ruošiamose parodose, kuriose susipažinau su miesto fotomėgėjais.
Įsidrąsinę būrėmės į kolektyvą. Miesto aikštės vieno namo lange padarėme fotovitriną, kur eksponuodavome „meniškesnes“ nuotraukas.
1966 m. vasario mėnesį miesto Vykdomasis komitetas parašė sprendimą apie oficialaus fotoklubo įsteigimą. Naujojo kino teatro patalpose prie Kultūros skyriaus ėmėme kurti fotolaboratoriją. Oficialiai surašėme daugiau kaip 18 narių. 1966 m. džiūgaudami suruošėm pirmąją klubo narių fotoparodą. A. Antanaitis naujame kino teatre „Garsas“ eksponavo savo alpinistinę parodą.
Dar gausesnę, net 15 autorių 100 darbų parodą, teatre „Garsas“ suruošėme 1967 m. Dalyvavo autoriai: Čiplys, Kondrotas, Antanaitis, Norkūnas, Juškevičius, Bandza, Eidukas, Ambraška, Skrebė.
Žinoma, stengėmės plėsti savo fotografinę erudiciją. Važiuodavome konsultuotis į Kauno fotoklubą, kuriam vadovavo V. Jasinevičius. Klubas turėjo meno tarybą, kurios nariai, aktyviai dalyvaujant pirmininkui ir A. Macijauskui, triuškindavo mūsų fotodarbus. Susipažinome su P. Karpavičiumi, kuris ne sykį pabuvojo Panevėžyje. Aš pats užsisakiau visus fotografijos žurnalus, kuriuos leisdavo prenumeruoti. Konsultavo ir V. Juodakis.
Buvome kupini fotografinio entuziazmo. Kauniečių pavyzdžiu taip pat sudarėme meno tarybą – jai vadovavo gydytojas, eruditas A. Bandza. Bendradarbiavome su Šiaulių fotoklubu, jo vadovais A. Diliu ir A. Musnecku. Jų paroda eksponuota Panevėžyje, o apie 80 mūsų darbų – Šiauliuose.
Aš miesto periodikoje publikuodavau recenzijas apie fotoklubo narius ar, pavyzdžiui, „Apie Lietuvos fotografijos knygas“, „Šalis ta Lietuva vadinas“ ir panašiai.
Vaisingiausi buvo 1969-ieji – suorganizavome R. Dichavičiaus ir H. Lianzbergio, Rygos fotoklubo narių, esto K. Snuro, visasąjungines parodas.
Tais pačiais, 1969 m., Panevėžyje, kino teatro patalpose, prie fotolaboratorijos, suruošėme dviejų dienų respublikinę konferenciją. Joje dalyvavo visi aktyviausi Lietuvos fotografai. Čia paskaitas skaitė Techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto vyr. specialistas J. Vaitkus („Fotografija, kaip vaizdinės agitacijos priemonė ir jos reikšmė šiuolaikiniame interjere“), P. Karpavičius („Fotografijos ir technikos naujienos“), P. S. Krivickas – Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros dėstytojas („Fotografijos meno estetikos pradmenys”), fotografijos istorikas ir teoretikas iš Maskvos Sergejus Morozovas („Meninė fotografija vakar ir šiandien“), V. Naujikas („Apie respublikos fotografijos kelius“). Konferencijoje dalyvavo visų miestų fotoklubų pirmininkai ir tuomet jauni dabartiniai „fotosenjorai“. Visi svečiai apsilankė R. Dichavičiaus etnografinėje fotoparodoje „Garso“ kino teatre.
Dar 1966 m. Panevėžyje savo kūrybą eksponavo Kauno fotoklubas. 1967 m. buvo eksponuoti šiauliečių darbai. Miesto žiūrovai buvo supažindnti su A. Sutkaus, L. Ruiko, A. Kunčiaus ir kitų fotomeistrų kūryba.
1969 m. pradžioje buvo eksponuota Visasąjunginė fotoklubų paroda „Mūsų dabartis“. Metų pabaigoje plataus atgarsio mieste ir net rajone sulaukė R. Dichavičiaus „Aktų“ paroda. Laikraščiuose „Panevėžio balsas“ ir „Tėvynė“ kelis mėnesius vyko arši diskusija apie akto fotografiją, aptarinėta ar ji – menas, o ne pornografija.
Tais pačiais, 1969 m., su kitais klubų pirmininkais ir fotografijos entuziastais Vilniuje dalyvavau įsteigiant Lietuvos fotografijos meno draugiją.
1970 m. suruošėme fotoparodą apie besikeičiantį mūsų miestą. Tais pačiais metais klubo entuziastų dėka parengėme 3 mėnesių fotomėgėjų kursus ir išleidome pirmąją laidą, 1971 m. – antrąją. Nors 1971 m. buvo įsteigtas Fotografijos meno draugijos Panevėžio skyrius, man vadovaujant kaip sekretoriui, 1972 m. dar suruošėme didžiulę fotoklubo narių kūrybos ataskaitą, parodydami 20 autorių. Tais pačiais metais pavyko išleisti klubo „Meninės fotografijos parodos“ katalogą.
Patys panevėžiečiai dažnai dalyvaudavo svarbiose respublikinėse, tarprespublikinėse bei visasąjunginėse parodose: L. Grubinskas, A. Bandza, J. Ambraška, D. Rukšėnas, L. Skrebė. Per Maskvos APN kvietimus dalyvaudavome ir tarptautinėse parodose su jų atsiųstu puikiu fotopopieriumi.
Džiaugiuosi ir didžiuojuosi išaugusiais fotomenininkais: St. Povilaičiu, P. Kaupeliu, S. Saladūnu… Matau, jog ne veltui tiek jėgų buvo atiduota populiarinant fotografiją Panevėžyje.
Fotomenininkas Lionginas Skrebė
ŽURNALAS: FOTOGRAFIJA
TEMA: Fotografijos istorija
AUTORIUS: Lionginas Skrebė
DATA: 2013-12
1955-1960 m., studijuojant Kauno politechnikos institute, vienas iš bendrabučio kambariokų įteikė man „Smeną“. Pabuvojęs tėviškėje, prie Lėvens krantų, puoliau fotografuoti peizažą ir to meto kolūkiečių vargus. Tos pirmosios nuotraukos buvo eksponuotos Mechanikos fakulteto parodėlėje. Tuo pačiu įsijungiau į fotomėgėjų gretą. Patiko.
Po studijų, 1960 m., atvykau dirbti į Panevėžį ir iškart ėmiau dalyvauti kino teatre „Menas“ ruošiamose parodose, kuriose susipažinau su miesto fotomėgėjais.
Įsidrąsinę būrėmės į kolektyvą. Miesto aikštės vieno namo lange padarėme fotovitriną, kur eksponuodavome „meniškesnes“ nuotraukas.
1966 m. vasario mėnesį miesto Vykdomasis komitetas parašė sprendimą apie oficialaus fotoklubo įsteigimą. Naujojo kino teatro patalpose prie Kultūros skyriaus ėmėme kurti fotolaboratoriją. Oficialiai surašėme daugiau kaip 18 narių. 1966 m. džiūgaudami suruošėm pirmąją klubo narių fotoparodą. A. Antanaitis naujame kino teatre „Garsas“ eksponavo savo alpinistinę parodą.
Dar gausesnę, net 15 autorių 100 darbų parodą, teatre „Garsas“ suruošėme 1967 m. Dalyvavo autoriai: Čiplys, Kondrotas, Antanaitis, Norkūnas, Juškevičius, Bandza, Eidukas, Ambraška, Skrebė.
Žinoma, stengėmės plėsti savo fotografinę erudiciją. Važiuodavome konsultuotis į Kauno fotoklubą, kuriam vadovavo V. Jasinevičius. Klubas turėjo meno tarybą, kurios nariai, aktyviai dalyvaujant pirmininkui ir A. Macijauskui, triuškindavo mūsų fotodarbus. Susipažinome su P. Karpavičiumi, kuris ne sykį pabuvojo Panevėžyje. Aš pats užsisakiau visus fotografijos žurnalus, kuriuos leisdavo prenumeruoti. Konsultavo ir V. Juodakis.
Buvome kupini fotografinio entuziazmo. Kauniečių pavyzdžiu taip pat sudarėme meno tarybą – jai vadovavo gydytojas, eruditas A. Bandza. Bendradarbiavome su Šiaulių fotoklubu, jo vadovais A. Diliu ir A. Musnecku. Jų paroda eksponuota Panevėžyje, o apie 80 mūsų darbų – Šiauliuose.
Aš miesto periodikoje publikuodavau recenzijas apie fotoklubo narius ar, pavyzdžiui, „Apie Lietuvos fotografijos knygas“, „Šalis ta Lietuva vadinas“ ir panašiai.
Vaisingiausi buvo 1969-ieji – suorganizavome R. Dichavičiaus ir H. Lianzbergio, Rygos fotoklubo narių, esto K. Snuro, visasąjungines parodas.
Tais pačiais, 1969 m., Panevėžyje, kino teatro patalpose, prie fotolaboratorijos, suruošėme dviejų dienų respublikinę konferenciją. Joje dalyvavo visi aktyviausi Lietuvos fotografai. Čia paskaitas skaitė Techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto vyr. specialistas J. Vaitkus („Fotografija, kaip vaizdinės agitacijos priemonė ir jos reikšmė šiuolaikiniame interjere“), P. Karpavičius („Fotografijos ir technikos naujienos“), P. S. Krivickas – Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros dėstytojas („Fotografijos meno estetikos pradmenys”), fotografijos istorikas ir teoretikas iš Maskvos Sergejus Morozovas („Meninė fotografija vakar ir šiandien“), V. Naujikas („Apie respublikos fotografijos kelius“). Konferencijoje dalyvavo visų miestų fotoklubų pirmininkai ir tuomet jauni dabartiniai „fotosenjorai“. Visi svečiai apsilankė R. Dichavičiaus etnografinėje fotoparodoje „Garso“ kino teatre.
Dar 1966 m. Panevėžyje savo kūrybą eksponavo Kauno fotoklubas. 1967 m. buvo eksponuoti šiauliečių darbai. Miesto žiūrovai buvo supažindnti su A. Sutkaus, L. Ruiko, A. Kunčiaus ir kitų fotomeistrų kūryba.
1969 m. pradžioje buvo eksponuota Visasąjunginė fotoklubų paroda „Mūsų dabartis“. Metų pabaigoje plataus atgarsio mieste ir net rajone sulaukė R. Dichavičiaus „Aktų“ paroda. Laikraščiuose „Panevėžio balsas“ ir „Tėvynė“ kelis mėnesius vyko arši diskusija apie akto fotografiją, aptarinėta ar ji – menas, o ne pornografija.
Tais pačiais, 1969 m., su kitais klubų pirmininkais ir fotografijos entuziastais Vilniuje dalyvavau įsteigiant Lietuvos fotografijos meno draugiją.
1970 m. suruošėme fotoparodą apie besikeičiantį mūsų miestą. Tais pačiais metais klubo entuziastų dėka parengėme 3 mėnesių fotomėgėjų kursus ir išleidome pirmąją laidą, 1971 m. – antrąją. Nors 1971 m. buvo įsteigtas Fotografijos meno draugijos Panevėžio skyrius, man vadovaujant kaip sekretoriui, 1972 m. dar suruošėme didžiulę fotoklubo narių kūrybos ataskaitą, parodydami 20 autorių. Tais pačiais metais pavyko išleisti klubo „Meninės fotografijos parodos“ katalogą.
Patys panevėžiečiai dažnai dalyvaudavo svarbiose respublikinėse, tarprespublikinėse bei visasąjunginėse parodose: L. Grubinskas, A. Bandza, J. Ambraška, D. Rukšėnas, L. Skrebė. Per Maskvos APN kvietimus dalyvaudavome ir tarptautinėse parodose su jų atsiųstu puikiu fotopopieriumi.
Džiaugiuosi ir didžiuojuosi išaugusiais fotomenininkais: St. Povilaičiu, P. Kaupeliu, S. Saladūnu… Matau, jog ne veltui tiek jėgų buvo atiduota populiarinant fotografiją Panevėžyje.
Fotomenininkas Lionginas Skrebė
