Naršote kategorijoje

Aktualūs įrašai

1011 įrašų

Pasiklydę tarp iliuzijų

Prieš 80 metų, 1933-iaisiais, Kaune buvo surengta pirmoji Lietuvos scenografijos paroda. Šią progą dar prieš porą metų prisiminė Marta Vosyliūtė, Giedrė Brazytė, Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė ir Šiuolaikinio meno centrui (ŠMC) pasufleravo mintį apie naują parodą. ŠMC kuratorės Julija Fomina ir Virginija Januškevičiūtė šią idėja pavertė kūnu ir rugsėjo 6 d. pakvietė į parodos „Iliuzionistai. Apie scenografiją ir šiuolaikinį meną“ atidarymą. Nors šia paroda buvo norima prisiminti svarbią sukaktį, vis dėlto nepretenduota užpildyti per dešimtmečius susidariusių spragų, todėl ekspozicijos turinys apėmė du pastaruosius Lietuvos teatrinio gyvenimo dešimtmečius.
Skaityti daugiau
0
0
0

Nacionalinės atminties aktualizavimas mene

Pasidalyti nuomonėmis apie istorinės atminties išsaugojimą ir aktualizavimą mene pakvietėme menininkus, istorikus, kultūrologus, menotyrininkus, paveldo specialistus: Lietuvos istorijos instituto kultūros istorikę prof. dr. Rasą Čepaitienę, tapytoją, VDA Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedros vedėją doc. Gintarą Palemoną Janonį, menotyrininkę, VDA doktorantę Rasą Antanavičiūtę, menininką, VDA Fotografijos ir medijos meno katedros prof. Artūrą Railą, tapytoją Aloyzą Stasiulevičių, grafikę, VDA Grafikos katedros vedėją Mariją Marcelionytę-Paliukę, tapytoją, Bažnytinio meno paveldo muziejaus direktorę dr. Sigitą Maslauskaitę ir menotyrininką Ernestą Parulskį. Forumą moderavo Vilniaus dailės akademijos UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros doc. dr. Vaida Ščiglienė.
Skaityti daugiau
0
0
0

Meno pateiktis: tarp informacijos ir estetinio potyrio

Meno rodymas yra tam tikra jo pateikties forma, turinti savą logiką ir struktūrą. Kitaip tariant – „prezentacija“ (lot. praesentatio), siaurąja prasme reiškianti komunikacijos būdą, kuriuo visuomenei ar jos grupei yra pristatoma kokia nors nauja, vertinga, aktuali informacija. Taigi kiekvieno meno objekto ar jų grupės „išėjimas į viešumą“ neišvengiamai susijęs su naujumo ir įdomumo pa­ieškomis. Netgi tais atvejais, kai koks nors kūrinys, artefaktas yra rodomas ne pirmą kartą, jį stengiamasi apipinti naujomis dar nepastebėtomis reikšmėmis, pateikti kitame kontekste.
Skaityti daugiau
0
0
0

Kova už Bowie

Menas yra nuolatinė kova, greičiausiai tokia pati, kaip ir bet kuris kitas žmonijos užsiėmimas šioje planetoje. Teikiantis džiaugsmą, keliantis pasidygėjimą ir šleikštulį, varantis žiovulį, dirginantis vaizduotę ir užkrečiantis tą pačią akimirką pasiryžti didžiausiai beprotybei. Akademikai, amatininkai, pradinukai ir profai, visi jie puikiai supranta, apie ką aš čia. Atokesnės stovylos, tiesa, abejingos šiai ištarai. Savo chrestomatinėmis povyzomis jos sako – jokia tai kova. Nes kovoja tik pamišėliai. Vyrai. Arba ligoniai, bandantys tokiu būdu susitvarkyti santykius su pasauliu. Kad jis nepriverstų jūsų iššokti iš oro baliono ar iššaudyti visų saloje reziduojančių skautų, susirinkusių į rudens šventę. Bet kova toks jau žodis. Jei nebūtų buvę kitatikių ir kitaverčių, ilgus metus naikinusių vienų kitus vardan teritorijos, kalbos ar klasinės priklausomybės, šis žodis būtų reiškęs labai paprastus dalykus. Pavyzdžiui, kovo mėnesį. Laiką, kai paprasčiausiai ima skeldėti gyvybę kaustantis sąstingio lukštas. Kai užgimsta vidinis poreikis įveikti sunkio jėgą, atsispirti sapno gravitacijai ir grįžti į šitą pasaulį.
Skaityti daugiau
0
0
0

Keturios meno mugės

Rugsėjo viduryje Maskvoje, Centriniuose dailininkų namuose, vyko tarptautinė meno mugė „Art Moscow“. Mugėje dalyvavo 30 galerijų iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Vokietijos, Prancūzijos, JAV ir kitų šalių. Lietuvai Maskvos meno mugėje atstovavo dvi Vilniaus galerijos – „Meno niša“ ir mobili galerija „Gaidys“. Maskvos mugės kūrybos direktorius, parodų kuratorius Ericas Schlosseris šių metų vasarą lankėsi ir Lietuvoje, šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius ’13“. Žurnalo „Dailė“ prašymu Ericas Schlosseris sutiko apžvelgti kelių šiuolaikinių meno mugių patirtį.
Skaityti daugiau
0
0
0

Dabartis praeities kontekstePresent in the context of past

XV Vilniaus tapybos trienalė tapybos adeptams buvo džiaugsmas. Sostinės Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) matėme tradicinę tapybą (didingai skamba!), dar tiksliau – paveikslus. Nes šiuolaikinė tapyba, ne, ne tik šiuolaikinė, o visa apskritai, buvo ir yra viena įtakingiausių dailės istorijos varomųjų jėgų – užtenka prisiminti renesansą, modernizmą. Dabar tapyba, gerai įsigilinus, persmelkia kitas šiuolaikinio meno formas. Galima nurodyti nemažai meno pavyzdžių, kai tapyba tarsi iš vidaus sprogdina arba sutelkia kai kuriuos šiuolaikinio meno pavidalus (videomeną, grafiką, keramiką, skulptūrą, instaliaciją, kūno meną, performansus…). Tapyba atrodo dar „tapybiškesnė“, jos gyvybingumas – akivaizdesnis, kai prisimeni prieš tai ŠMC buvusias ir dominavusias šiuolaikinio naujojo meno parodas; šis kontekstas veikia šiandienos naudai.
Skaityti daugiau
0
0
0

ARTVILNIUS ‘13: tarp lygių lygi?

„Dailės“ žurnalas, būdamas pusmetinis, priverčia tekstus traktuoti tarsi šukuosenas: svarbu ne karšti įspūdžiai, o tai, kas lieka. Ne emocijos, o faktai. Todėl vienintelis galimas tekstas apie birželį vykusią ketvirtąją meno mugę „ArtVilnius“ tegali būti statistinio pobūdžio. Norisi ir reikia pažiūrėti, kas „ArtVilnius“ yra dabartiniame meno mugių kontekste: kaip vilnietiškąjį renginį vertina vietiniai ir svečiai, kaip jis gali atrodyti tiems, kurių trokštame, bet (kol kas) sulaukiame nedaug, – potencialiems pirkėjams, kolekcininkams ir kuratoriams, kurių profesinis gyvenimas susideda iš kelionių maršrutu Majamis–Niujorkas–Bazelis–Kelnas–Londonas. Ar galėtų tarp jų atsirasti bent jau kuklus pusdienis, skirtas Vilniui?
Skaityti daugiau
0
0
0

Amžių AbėcėlėAlphabet of the Ages

Motina, Tėvynė ir Knyga – šie žodžiai Armėnijoje ypatingai gerbiami. Visos šalys ir visi miestai turi bibliotekas, tačiau tik Jerevanas turi turtingąjį Matenadaraną – senųjų rankraščių saugyklą ir jų mokslinio tyrimo institutą. Tuoj po Antrojo pasaulinio karo ant kalvos pastatytas tvirtovę primenantis pastatas saugo ir tyrinėja armėnų ir kaimyninių tautų rašto paminklus nuo V amžiaus. Tai daugiausia Ečmiadzino ir kitų vienuolynų bibliotekų lobiai, rankraštinės knygos iš įvairių pasaulio miestų, kuriuose gyvuoja armėnų diasporos. Rankraščiuose atsispindi visi mokslai, pradedant astronomija, baigiant medicina, visi menai, pradedant miniatiūromis, baigiant skulptūromis. Apie Matenadaraną, pavadintą armėnų rašto kūrėjo Mesropo Maštoco (361–440) vardu, rašo žurnalistas ir fotografas Antanas STANEVIČIUS.
Skaityti daugiau
0
0
0