Naršote kategorijoje

Aktualūs įrašai

1011 įrašų

Rašymas kaip alternatyvus gyvenimo būdas

A�iA? metA? liepos 15 dienA� Vilniuje prasidA�jo a�zVasaros literatA�ros seminaraia�? (Summer Literary Seminars), viena didA?iausiA? pasaulyje nepriklausomA? kA�rybinio raA?ymo programA?. KORNELIJUS PLATELIS kalbasi su programos A?kA�rA�ju ir vadovu, raA?ytoju MIKHAILU IOSSELIU, a�zVasaros literatA�ros seminarA?a�? dA�stytoja, raA?ytoja ir redaktore DAWN RAFFEL, raA?ytoja ir kA�rybinio raA?ymo dA�stytoja bei vienintelA�s knygos A?ia tema lietuviA? kalba a�zRaA?yti gali kiekvienasa�? (a�zBaltos lankosa�?, 2012, iA? anglA? kalbos vertA� Vytautas Grenda) autore LAIMA VINCE SRUOGINIS, poetu, dramaturgu, fotografu JULIUMI KELERU bei poetu ir vertA�ju KERRYa��U SHAWNU KEYSU apie jA? darbo metodus, tiksA�lus, privalumus ir trA�kumus. Pokalbyje taip pat dalyvavo ir spaudai tekstA� parengA� a�zVasaros literatA�ros seminarA?a�? atstovA� spaudai EGLA� KAA?KUTA�.A�iA? metA? liepos 15 dienA� Vilniuje prasidA�jo a�zVasaros literatA�ros seminaraia�? (Summer Literary Seminars), viena didA?iausiA? pasaulyje nepriklausomA? kA�rybinio raA?ymo programA?. KORNELIJUS PLATELIS kalbasi su programos A?kA�rA�ju ir vadovu, raA?ytoju MIKHAILU IOSSELIU, a�zVasaros literatA�ros seminarA?a�? dA�stytoja, raA?ytoja ir redaktore DAWN RAFFEL, raA?ytoja ir kA�rybinio raA?ymo dA�stytoja bei vienintelA�s knygos A?ia tema lietuviA? kalba a�zRaA?yti gali kiekvienasa�? (a�zBaltos lankosa�?, 2012, iA? anglA? kalbos vertA� Vytautas Grenda) autore LAIMA VINCE SRUOGINIS, poetu, dramaturgu, fotografu JULIUMI KELERU bei poetu ir vertA�ju KERRYa��U SHAWNU KEYSU apie jA? darbo metodus, tiksA�lus, privalumus ir trA�kumus. Pokalbyje taip pat dalyvavo ir spaudai tekstA� parengA� a�zVasaros literatA�ros seminarA?a�? atstovA� spaudai EGLA� KAA?KUTA�.
Skaityti daugiau
0
0
0

Vilniuje – LDK valdovų ir didikų portretų paroda iš Ukrainos

Liepos 4 d., ValstybA�s (Lietuvos karaliaus Mindaugo karA�navimo) dienos iA?vakarA�se, Vilniuje, Lietuvos dailA�s muziejaus Vilniaus paveikslA? galerijoje, buvo atidaryta iA?skirtinA�s svarbos tarptautinA� paroda a�zLietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystA�s valdovA? ir didikA? portretai iA? Ukrainos muziejA? rinkiniA?a�?. Liepos 4 d., ValstybA�s (Lietuvos karaliaus Mindaugo karA�navimo) dienos iA?vakarA�se, Vilniuje, Lietuvos dailA�s muziejaus Vilniaus paveikslA? galerijoje, buvo atidaryta iA?skirtinA�s svarbos tarptautinA� paroda a�zLietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystA�s valdovA? ir didikA? portretai iA? Ukrainos muziejA? rinkiniA?a�?.
Skaityti daugiau
0
0
0

Šaukštai – ne vien košei kabinti

Girioj augęs į medžius žiūrėjęs – parėjęs į trobą, burną drasko. Kas? Žinoma, kad šaukštas. O kas tituluotas šaukštų drožimo karalius? Prisiminkim. Tai bus ne rašinys, o menotyrininkų Vytenio Rimkaus, Michalinos Adomavičienės, gero „karaliaus“ draugo – „medžio kirmino“ Zenono Lažinsko, Stasės Uogintienės-Narbutienės, Prano Narbuto ir kt. amžininkų austa prisiminimų juosta, skirta garsiam medžio drožėjui Feliksui Vargonui atminti. Šiais metais jam būtų sukakę 100 metų!Girioj augęs į medžius žiūrėjęs – parėjęs į trobą, burną drasko. Kas? Žinoma, kad šaukštas. O kas tituluotas šaukštų drožimo karalius? Prisiminkim. Tai bus ne rašinys, o menotyrininkų Vytenio Rimkaus, Michalinos Adomavičienės, gero „karaliaus“ draugo – „medžio kirmino“ Zenono Lažinsko, Stasės Uogintienės-Narbutienės, Prano Narbuto ir kt. amžininkų austa prisiminimų juosta, skirta garsiam medžio drožėjui Feliksui Vargonui atminti. Šiais metais jam būtų sukakę 100 metų!
Skaityti daugiau
0
0
0

Kryžiai ir koplytėlės svetur: po Europos šalis pasidairius

2011 m. dėka podoktorantūros stažuotės turėjau galimybę lankytis keletoje Europos šalių. Po mėnesį stažavausi Austrijos etnografijos ir liaudies meno muziejuje Vienoje, Nyderlandų Meertenso institute Amsterdame, kiek trumpiau – Slovėnijos etnologijos institute Liublijanoje, taip pat savaitę praleidau Prahos nacionalinėje bibliotekoje. Skaitytojui pateiksiu įspūdžius, patirtus stažuočių metu. Šiuo metu tyrinėju šiuolaikinę liaudies skulptūrą, taip pat kryždirbystės tradicijas, todėl buvo įdomu pasižiūrėti, ar kitose Europos šalyse dar gyvuoja panašios tradicijos.2011 m. dėka podoktorantūros stažuotės turėjau galimybę lankytis keletoje Europos šalių. Po mėnesį stažavausi Austrijos etnografijos ir liaudies meno muziejuje Vienoje, Nyderlandų Meertenso institute Amsterdame, kiek trumpiau – Slovėnijos etnologijos institute Liublijanoje, taip pat savaitę praleidau Prahos nacionalinėje bibliotekoje. Skaitytojui pateiksiu įspūdžius, patirtus stažuočių metu. Šiuo metu tyrinėju šiuolaikinę liaudies skulptūrą, taip pat kryždirbystės tradicijas, todėl buvo įdomu pasižiūrėti, ar kitose Europos šalyse dar gyvuoja panašios tradicijos.
Skaityti daugiau
0
0
0

Mitologija mokinių žvilgsniu

Mūsų protėviai į mitologiją įdėjo paslapties kodą, kurį kiekviena kartą bandome vienaip ar kitaip įspėti. Senoji lietuvių mitologija, religija ir su jomis susijusios apeigos yra vienas seniausių žmonijos dvasinės kūrybos reiškinių. Nors per tūkstantmečius keitėsi stilistiniai meno įvaizdžiai, bet pagrindiniai simboliai, svarbiausi dievai ir dievybės išliko tie patys. Tai sudievinta ir sudvasinta gamta (medžiai, žalčiai, gyvuliai, paukščiai), dangaus kūnų kultas ir visatos (kosmoso) modelis. Simbolių magija pasako daugiau negu žodis. Tai protėvių kalba, turinti maginę reikšmę. Liaudies kūryba savyje talpina visa, kas neišnyko iš sakmių, legendų, padavimų. Išsamiai susipažinę ir apmąstę kūrybinę temą, mokiniai kuria laisvai interpretuodami, improvizuodami pagal baltų mitologiją. Atgimdami dabartinės kartos kūrybinėje veikloje simboliai ir žodiniai bei plastiniai vaizdiniai, palaikys dvasios ryšį su senuoju pasaulio vaizdavimu, senąja baltų kultūra.Mūsų protėviai į mitologiją įdėjo paslapties kodą, kurį kiekviena kartą bandome vienaip ar kitaip įspėti. Senoji lietuvių mitologija, religija ir su jomis susijusios apeigos yra vienas seniausių žmonijos dvasinės kūrybos reiškinių. Nors per tūkstantmečius keitėsi stilistiniai meno įvaizdžiai, bet pagrindiniai simboliai, svarbiausi dievai ir dievybės išliko tie patys. Tai sudievinta ir sudvasinta gamta (medžiai, žalčiai, gyvuliai, paukščiai), dangaus kūnų kultas ir visatos (kosmoso) modelis. Simbolių magija pasako daugiau negu žodis. Tai protėvių kalba, turinti maginę reikšmę. Liaudies kūryba savyje talpina visa, kas neišnyko iš sakmių, legendų, padavimų. Išsamiai susipažinę ir apmąstę kūrybinę temą, mokiniai kuria laisvai interpretuodami, improvizuodami pagal baltų mitologiją. Atgimdami dabartinės kartos kūrybinėje veikloje simboliai ir žodiniai bei plastiniai vaizdiniai, palaikys dvasios ryšį su senuoju pasaulio vaizdavimu, senąja baltų kultūra.
Skaityti daugiau
0
0
0

Atsišaukė man dalelė…

2011 m. lapkričio 19 d. Šiaulių universiteto folkloro ansamblis „Vaiguva“ šventė savo trisdešimtmetį. Ansamblio vadovė Diana Martinaitienė ruošė koncertinę programą apie vandenis „Lygūs laukai be takų“, o aš tuo metu labai įsijautęs užbaiginėjau savo tūkstantąsias kankles ir svarsčiau kaip, kada ir kur jas įteikti. Kadangi lietuviškos kanklės kildinamos iš luotelio, man buvo pasiūlyta jas „išplukdyti“ į gyvenimą būtent to jubiliejinio koncerto metu. Vėliau paaiškėjo, jog tai buvo dieviška likimo dovana, nes į susitikimą susirinko gausi Šiaulių folkloro „gvardija“ – buvę studentai, įvairiu metu dalyvavę Šiaulių folkloriniame judėjime.2011 m. lapkričio 19 d. Šiaulių universiteto folkloro ansamblis „Vaiguva“ šventė savo trisdešimtmetį. Ansamblio vadovė Diana Martinaitienė ruošė koncertinę programą apie vandenis „Lygūs laukai be takų“, o aš tuo metu labai įsijautęs užbaiginėjau savo tūkstantąsias kankles ir svarsčiau kaip, kada ir kur jas įteikti. Kadangi lietuviškos kanklės kildinamos iš luotelio, man buvo pasiūlyta jas „išplukdyti“ į gyvenimą būtent to jubiliejinio koncerto metu. Vėliau paaiškėjo, jog tai buvo dieviška likimo dovana, nes į susitikimą susirinko gausi Šiaulių folkloro „gvardija“ – buvę studentai, įvairiu metu dalyvavę Šiaulių folkloriniame judėjime.
Skaityti daugiau
0
0
0

Vytauto Babelio spalvų gyvybiškumas

Vytautas Babelis ne vieną dešimtį metų sukasi kūrybos verpetuose. Atrodytų, reikia sakyti – tapybos, bet apie V. Babelį reikėtų šnekėti plačiau. Vaizdai Vytautui ne tik bendravimo su visuomene priemonė, paveikslas – autoriaus filosofinės sistemos fragmentas. Kiekvienas menininkas daugiau ar mažiau iliustruoja savo mintis. V. Babelio paveikslai nėra iliustracijos. Paveikslo atsiradimo priežastis yra mintis, kurią norėtų atskleisti žiūrovui.Vytautas Babelis ne vieną dešimtį metų sukasi kūrybos verpetuose. Atrodytų, reikia sakyti – tapybos, bet apie V. Babelį reikėtų šnekėti plačiau. Vaizdai Vytautui ne tik bendravimo su visuomene priemonė, paveikslas – autoriaus filosofinės sistemos fragmentas. Kiekvienas menininkas daugiau ar mažiau iliustruoja savo mintis. V. Babelio paveikslai nėra iliustracijos. Paveikslo atsiradimo priežastis yra mintis, kurią norėtų atskleisti žiūrovui.
Skaityti daugiau
0
0
0

Lietuvių liaudies muzikos instrumentų meistrai: dabarties situacija ir perspektyvos

Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, nuo seniausių laikų gyvuoja tradicija, kad liaudies muzikantai savo muzikos instrumentus pasigamina patys. Šiai tradicijai nykstant, paskutiniais dešimtmečiais įvairiuose kursuose, seminaruose, stovyklose mokoma, kaip pasigaminti ir paprastesnius (pvz., žievės skudučius, šiaudo, nendrės birbynėles, saviskambius instrumentus ir pan.), ir sudėtingesnius (pvz., kankles, pūslinę, lamzdelį) lietuvių liaudies muzikos instrumentus. Švietimo ir ugdymo įstaigose meistrystės moko ir kai kurie mokytojai, pvz., Kauno „Ąžuolo“ vidurinės mokyklos etninės kultūros mokytojas Dobilas Juška.Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, nuo seniausių laikų gyvuoja tradicija, kad liaudies muzikantai savo muzikos instrumentus pasigamina patys. Šiai tradicijai nykstant, paskutiniais dešimtmečiais įvairiuose kursuose, seminaruose, stovyklose mokoma, kaip pasigaminti ir paprastesnius (pvz., žievės skudučius, šiaudo, nendrės birbynėles, saviskambius instrumentus ir pan.), ir sudėtingesnius (pvz., kankles, pūslinę, lamzdelį) lietuvių liaudies muzikos instrumentus. Švietimo ir ugdymo įstaigose meistrystės moko ir kai kurie mokytojai, pvz., Kauno „Ąžuolo“ vidurinės mokyklos etninės kultūros mokytojas Dobilas Juška.
Skaityti daugiau
0
0
0

Tapatybės trajektorijos, (savi)kūros mechanizmai ir herojų skurdas

Šiuolaikinių kultūros studijų paskirtis ­– ginti tapatumą, gilintis į aptingusio proto visuomenei nepatogias patriotizmo, kūrybinio mąstymo, vaizduotės, atsakomybės temas, priminti, kad ir mažų tautų tapatumas nėra tik pilkuma, o jų lemtis – ne vien skurdas ir vargas. Tiesiog reikia surasti moralines atramas, keliant klausimą, kokiomis vertybėmis grindžiame savo dabartį. Ar norime būti tokie patys kaip visi, ar turėtume puoselėti savitumo estetiką? Ar verta stengtis kuo nors nustebinti visą pasaulį? Jau bandėme iš kitų išsiskirti drąsa, bet Lietuvos kaip drąsios šalies įvaizdis, atrodo, tapo savo paties parodija. Vargu ar pavyktų suspindėti ir originalumu, o mūsų „arkliukas“ – archajiškumas, regis, apskritai yra „mušta korta“, nes pagoniška dvasia šiuolaikiniame pasaulyje laikoma kultūriniu anachronizmu…Šiuolaikinių kultūros studijų paskirtis ­– ginti tapatumą, gilintis į aptingusio proto visuomenei nepatogias patriotizmo, kūrybinio mąstymo, vaizduotės, atsakomybės temas, priminti, kad ir mažų tautų tapatumas nėra tik pilkuma, o jų lemtis – ne vien skurdas ir vargas. Tiesiog reikia surasti moralines atramas, keliant klausimą, kokiomis vertybėmis grindžiame savo dabartį. Ar norime būti tokie patys kaip visi, ar turėtume puoselėti savitumo estetiką? Ar verta stengtis kuo nors nustebinti visą pasaulį? Jau bandėme iš kitų išsiskirti drąsa, bet Lietuvos kaip drąsios šalies įvaizdis, atrodo, tapo savo paties parodija. Vargu ar pavyktų suspindėti ir originalumu, o mūsų „arkliukas“ – archajiškumas, regis, apskritai yra „mušta korta“, nes pagoniška dvasia šiuolaikiniame pasaulyje laikoma kultūriniu anachronizmu…
Skaityti daugiau
0
0
0