Europos sAi??junga – Lietuvos Meno Kūrėjų Asociacija

Apie kultūros vertybes, prioritetus ir kitus pasirinkimus

Dabarties paklaidžiojimai po praeitį ir pažvilgčiojimai į ateitį turi gundantį sąlygiškumo prieskonį… 1992 m. ratifikavusi Europos kultūros konvenciją, Lietuva, kaip ir Latvija su Estija, įsipareigojo siekti Europos Tarybos narių didesnės vienybės „apsaugant ir įgyvendinant, be kitų tikslų, idealus ir principus, kurie yra visų bendras paveldas“, taip pat vykdant bendrų veiksmų politiką, užtikrinsiančią ir skatinsiančią Europos kultūros plėtrą.1 Ši konvencija, parengta prieš šešis dešimtmečius, numatė, kad kultūra sieks politinio bendrumo, padėsiančio išvengti klaidžiojimų pavieniui tamsiame pasirinkimų miške, puoselėti vienybę, ieškant tiesiausių kelių šiame informacinio triukšmo, nesiliaujančių karų ir socialinių aklaviečių pasaulyje.

Skaityti daugiau

Bėgte į pasimetusį tikslą

Globalizacijos guru Zygmuntas Baumanas yra pastebėjęs: viena mūsų gyvenimo keistenybių esanti ta, kad turime vis daugiau atminties (dažnai saugomos kur nors toli esančiose saugyklose) ir vis mažiau suvokimo, daug faktų, tačiau mažai analizės, daug informacijos, kuri mums absoliučiai nieko nereiškia, ir visiško nesiorientavimo elementariose situacijose. Anądien, gerdamas kavą užeigoje, iš kasos čekio sužinojau, kad būtent tą dieną esu prie šešto stalelio, kad pusę antros užsakiau dvigubą espreso, mane aptarnavo Indrė, daviau jai 20 litų ir paėmiau grąžą, sužinojau, kiek iš mano išgerto puodelio sukurta pridėtosios vertės ir kiek sumokėta mokesčių. Man tai nesvarbu, bet… O jei ir taps svarbu, kreipsimės į kompiuterinę atmintį. Atminties kaupyklose jau esti ne tik faktai, bet ir jų apdorojimo programos, leidžiančios mums suvokti, kaip vertinsime faktus ir tendencijas. Nebereikia nieko atsiminti, tereikia mokėti naudotis… Visos daiktų ir technologijų valdymo priemonės orientuotos į kuo mažiau išmanantį žaisliukų mėgėją. Netgi naudinga viską pamiršti ir nekvaršinti galvos, kol turime atminties mašinas ir user friendly aplinką.

Skaityti daugiau

Kaip ES pirmininkauja Lietuvos kūrėjai

Šį pusmetį Lietuva pirmininkauja ES Tarybai. Greičiausiai, kad tai jau pastebėjote, nes dar tam momentui neatėjus, šoko ne tik šluotos, bet ir žurnalistų klaviatūros. Televizija bei spauda nerimo ir narstė pirmininkavimo pareigą-privilegiją, teorines ir realias galimybes pasirodyti ir būti pamatytiems, mūsų valstybės išsikeltus tikslus ir diplomatų komandos stiprybes. Ir vėlgi, tik tuo atveju, jei nepastebėjote, pirmininkavimui įprasminti buvo parengta solidi kultūros programa. Apie ją daugiau išgirdome tik pirmininkavimui įsibėgėjus, kai naujienų portalai pradėjo publikuoti į Briuselį atsiųstų žurnalistų apžvalgas. Kas, su kuo, kur, ką darė? Ir jokio kodėl. Todėl rūpi paspėlioti, kokiai auditorijai yra skirta kultūros programa ir koks jos tikslas bei bendras Briuseliui siunčiamos žinutės vardiklis. Ką ji turėtų sakyti Briuseliui ir mums patiems?

Skaityti daugiau

Lietuvos ekonomika Europoje

Rašant tokia tema metodiškai tvarkingai, visų pirma derėtų apsibrėžti sąvokas – juk ekonomika nematuojama metrais, laipsniais, sekundėmis ir netgi neatvaizduojama formomis ar spalvomis. Tačiau čia ir pabaigtume – apibrėžti ekonomikos matavimo ir lyginimo būdus bei jų išlygas tikrai neužtektų šios skilties.

Skaityti daugiau

Vivat Europa!

Christopher Monckton (g. 1952) – lordas, Brenchley vikontas, Jungtinės Karalystės politikas, Nepriklausomybės partijos veikėjas, politikos apžvalgininkas, „žaliosios politikos“ sisteminis kritikas. Skelbiamas tekstas parengtas pagal paskaitą, kurią vikontas Moncktonas skaitė Laisvosios rinkos instituto 22-ųjų įkūrimo metinių renginyje Vilniuje, 2012 m. lapkričio 29 d. Tekstą iš anglų kalbos vertė Rūta Tumėnaitė.

Skaityti daugiau

Katastrofos belaukiant

Sukako 22-eji Nepriklausomybės metai. Visus tuos metus taip ir laukėme šitos sukakties, tarsi dvejodami ir bijodami, ar pavyks tiek laiko išbūti nepriklausomiems. Tarsi žiūrėjome į kalendorių, dairydamiesi tų pačių grėsmę nurodančių ženklų, kuriuos jau retrospektyviai išskaitėme pirmosios Nepriklausomybės pabaigos išvakarėse. Ir, žinoma, iš visų jėgų stengėmės nekartoti klaidų, kurias, matėme, darė mūsų seneliai prieškariu. Visus tuos metus gyvenome ir gyvename nelaimės nuojautomis; ir esame tiek prisirišę prie nelaimės laukimo, kad veikiausiai nežinotume kaip elgtis ir gyventi, jei Apvaizda pašnibždėtų į ausį, kad artimiausius šimtą metų būsime laisvi, tad turėtume tuos metus panaudoti geriems ir didiems darbams. Sukako 22-eji Nepriklausomybės metai. Visus tuos metus taip ir laukėme šitos sukakties, tarsi dvejodami ir bijodami, ar pavyks tiek laiko išbūti nepriklausomiems. Tarsi žiūrėjome į kalendorių, dairydamiesi tų pačių grėsmę nurodančių ženklų, kuriuos jau retrospektyviai išskaitėme pirmosios Nepriklausomybės pabaigos išvakarėse. Ir, žinoma, iš visų jėgų stengėmės nekartoti klaidų, kurias, matėme, darė mūsų seneliai prieškariu. Visus tuos metus gyvenome ir gyvename nelaimės nuojautomis; ir esame tiek prisirišę prie nelaimės laukimo, kad veikiausiai nežinotume kaip elgtis ir gyventi, jei Apvaizda pašnibždėtų į ausį, kad artimiausius šimtą metų būsime laisvi, tad turėtume tuos metus panaudoti geriems ir didiems darbams.

Skaityti daugiau

Kintantys Europos pavidalai

Gerardas Delanty yra laikomas vienu ryškiausių šiuolaikinių Europos sociologų, ypač teorinės sociologijos srityje. Anglijos Sasekso universiteto profesorius, Sociologijos katedros vedėjas, Socialinės ir politinės minties instituto direktorius yra parašęs nemažai veikalų, sukėlusių teorines tarptautinio masto diskusijas („Socialinė teorija kintančiame pasaulyje“ (1999), „Pilietybė globaliame amžiuje“ (2000), „Iššūkiai žinojimui: universitetas žinių visuomenėje“ (2001), „Bendruomenė“ (2003, antras leidimas 2010), „Kosmopolitiška vaizduotė“, (2009) ir kt.). Jis redaguoja mokslo knygų seriją „Socialinės ir politinės minties tyrimai“ (Studies in Social and Political Thought) ir akademinį žurnalą European Journal of Social Theory. Gerardas Delanty yra laikomas vienu ryškiausių šiuolaikinių Europos sociologų, ypač teorinės sociologijos srityje. Anglijos Sasekso universiteto profesorius, Sociologijos katedros vedėjas, Socialinės ir politinės minties instituto direktorius yra parašęs nemažai veikalų, sukėlusių teorines tarptautinio masto diskusijas („Socialinė teorija kintančiame pasaulyje“ (1999), „Pilietybė globaliame amžiuje“ (2000), „Iššūkiai žinojimui: universitetas žinių visuomenėje“ (2001), „Bendruomenė“ (2003, antras leidimas 2010), „Kosmopolitiška vaizduotė“, (2009) ir kt.). Jis redaguoja mokslo knygų seriją „Socialinės ir politinės minties tyrimai“ (Studies in Social and Political Thought) ir akademinį žurnalą European Journal of Social Theory.

Skaityti daugiau

Anoniminis protestuotojas

SavaitraA?tis Time laikomas prestiA?iniu politikos analizA�s ir vieA?osios nuomonA�s formavimo leidiniu. Viena jo privilegijA? a�� kiekvienA? metA? pabaigoje iA?rinkti MetA? A?mogA?: asmenybA�, kuri laikytina tA? metA? pasaulio politikos bei A?takos simboliu. SavaitraA?tis Time laikomas prestiA?iniu politikos analizA�s ir vieA?osios nuomonA�s formavimo leidiniu. Viena jo privilegijA? a�� kiekvienA? metA? pabaigoje iA?rinkti MetA? A?mogA?: asmenybA�, kuri laikytina tA? metA? pasaulio politikos bei A?takos simboliu.

Skaityti daugiau