Aktualūs įrašai – Puslapis 29 – Lietuvos Meno Kūrėjų Asociacija

Sovietinės imperijos astronomija (ir šiek tiek astrologijos)

Imperijas nagrinėjanti istoriografija beveik visada naudojasi astronominiu mąstymu. Ne tik pasitelkiamas žodynas, bet ir įsivaizdavimas, kaip veikia imperija, kone be išimties remiasi į centro ir periferijos santykius, į galingos politinės traukos branduolį (Saulę) ir aplink jį skirtingomis orbitomis besisukančius palydovus (planetas). Kartais kyla įtarimų, kad imperijas apmąstantys istorikai savo vaizduotės akimis iš tiesų mato ne geografinį žemėlapį, o planetariumą: metropolijos pavergtos kolonijos sukasi erdvėje ir laike, neatsilaikiusios prieš gravitaciją yra suryjamos centro juodosios skylės arba priešingai – įsisukusios ištrūksta iš traukos lauko ir kaip našlaitės kometos išlekia į bežvaigždį kosmosą. Tokios vaizduotės pagrindas – kad egzistuoja dėsniai, kuriems paklūsta visi tai sistemai priklausantys kūnai, nepriklausomai nuo dydžio, medžiagos, temperatūros, ir svarbiausia – kad tuos dėsnius nulemia gravitacijos centras (Saulė, Konstantinopolis, juodoji skylė, Maskva, etc.).

Skaityti daugiau

Kai juokas tikras, bet netikra tikrovė

Prisipažinsiu iš karto: šis tyrimas atsirado kaip šalutinis lietuvių kalbos tyrimų produktas, todėl į ypatingą ekspertizę nepretenduoja. O ir juokinga nebus. Kalbėsiu apie situacijas, kai žmonės kalbėdami(esi) ar klausydami nusijuokia (angliškai rašomoje teorinėje literatūroje tai vadinama laughter-talk). Tyrimui pasirinkta sakytinė žiniasklaida, nes joje pasitaikantys tokie kaip juokas paralingvistiniai komunikacijos elementai gali būti interpretuojami kaip viešosios erdvės ir kalbos autentiškumo rodiklis. Kita vertus, šios temos lietuviškų tyrimų iki šiol nebuvo, taigi bus nauja ir tikrai nors kiek įdomu. Parodysiu, kaip sovietmečiu juokas buvo naudojamas laimingo gyvenimo ir viešosios erdvės iliuzijai kurti, kaip jis charakterizavo iš tiesų autentišką Atgimimo metų žiniasklaidą, kol galiausiai tapo privalomu pramoginės, žiūrovą linksminančios viešosios erdvės elementu.

Skaityti daugiau

Kas labiausiai įsiminė tarptautiniame Minsko kino festivalyje

Tarptautinio Minsko kino festivalio „Listapad“ programos aukšta meninė kokybė niekuo nesiskiria nuo ES šalių festivalių, tokių kaip Varšuvos, Sofijos, Talino, Vilniaus ir pan. Aišku, iš pokalbių su meno vadovu Igoriu Soukmanovu ir programose atsiradusių pavienių filmų galima suprasti, kad cenzūros ir lobizmo esama, tačiau pastarasis apskritai egzistuoja kiekviename festivalyje. Susidarė įspūdis, kad cenzūra kartais išeina į gera: festivalio programos labai saikingos, nerasi nė vieno „balastinio“ filmo, o prieš kiekvieną seansą Soukmanovas surengs mini-paskaitą, paaiškins, kodėl vienas ar kitas filmas yra įtrauktas į programą. Jo pristatymai tokie įtaigūs, kad, rodos, nepamatyti filmų – tiesiog nuodėmė. Soukmanovui antrino ir festivalio šūkis: In kino veritas.

Skaityti daugiau

MOKOMĖS SAKYTI VALSTYBĖ

Straipsnyje „Ištariame valstybė“ teigiau, kad pirmasis valstybės sąvoką, siekiant apibrėžti politiją lietuvių kalboje, pavartojo Simonas Daukantas. Nors nėra abejonių dėl indoeuropietiškosios šio žodžio darybos, iki tol politijai nusakyti dažniausiai būdavo pasitelkiamos sąvokos, aiškiai susiejančios politinį valdymą su valdančiuoju subjektu – ponu, viešpačiu, karaliumi ar kitu valdovu. Naujoji valstybės sąvoka svarbi kaip savitas mokslininko naujadaras, leidęs abstrahuoti politijos idėją ir susieti ją su bet kuriuo valdovu ar valdymo forma, nors Daukantui valstybė vis dar buvo valdovo domenas, kuriame jis turėjo neribotą aukščiausią galią.

Skaityti daugiau

Analitinis metodas ir šiuolaikinė filosofija

Nuo XIX a. pabaigos filosofijoje pamažu įsitvirtino metodas, kurį jo pradininkai vadino analize. Šiandien šis metodas neabejotinai dominuoja visoje akademinėje filosofijoje, ir Lietuva čia nėra išimtis. Pirmieji analitinės filosofijos tyrimai Lietuvoje atsirado aštunto dešimtmečio pradžioje. Dėl politinių ir ideologinių priežasčių tai nutiko gana vėlai. Tuo metu filosofija Didžiojoje Britanijoje ir JAV jau buvo stipriai persmelkta analitinio metodo, o pirmaujančios filosofijos katedros ir studijų programos pasaulyje beveik nebeturėjo alternatyvų tokiam filosofavimo būdui. Šiuo keliu dabar žengia ir Lietuvos universitetai: juose, kaip ir kitur pasaulyje, filosofijos tyrimų ir mokymo branduolį sudaro analitinė filosofija. Tai jau giliai institucionalizuota pozicija, be kurios nebegali apsieiti šiuolaikinė akademinė filosofija ir kurios įtaka vis dar stiprėja. Šio rašiniu ir siekiama aptarti pagrindinius analitinio metodo bruožus ir poveikį dabarties filosofijai.

Skaityti daugiau

Niujorkas. Kompozitorės dienoraščiai (10)

Urbanistinis Niujorko peizažas, kur aukštyn kylančios dangoraižių vertikalės jau senokai užgožė elegantiškas bažnyčių smailes, formuodamos naują kreivę horizonte, dažnai sukelia efemeriško grožio pojūtį – kitokį nei stebint natūralius gamtos darinius. Nors, kaip sako rašytoja Ayn Rand, „atiduočiau gražiausią pasaulyje saulėlydį už vieną žvilgsnį į Niujorko dangaus kontūrą. Ypač, kai negali įžiūrėti detalių. Vien tik figūras. Figūras ir jas suformavusias mintis. Dangus virš Niujorko ir žmogaus valia padarė jas matomomis”.

Skaityti daugiau

Nuo „integruoto požiūrio“ iki dainos

Dvi dienas (lapkričio 13–14 d.) vyko tarptautinė konferencija „Kultūros paveldas ir ES strategija „Europa 2020″ – siekiant integruoto požiūrio”. Ši konferencija – vienas iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai renginių. Ji buvo surengta, galima sakyti, prašmatniai, kartais net per daug. Kaip ir paprastai tokiais atvejais, teko išgirsti įdomių dalykų, taip pat būta pakankamai nuobodžių pranešimų, šiek tiek laiko užėmė ritualinės kalbos. Europos Komisijos, Europos Tarybos, Europos Parlamento nariai, ministerijų atstovai kalbėjo savomis temomis, sava tobulai biurokratine kalba.

Skaityti daugiau

2013 „Didžiojo muzikų parado“ fanfaros skambėjo jauniems

Šių metų „Didžiojo muzikų parado“ fanfaros nuskambėjo spalio 23 dieną – gerokai anksčiau, nei įprasta. Dažniausiai muzikų šventė vykdavo lapkričio ar gruodžio mėnesį – tarsi iškilminga naujametinio švenčių maratono įžanga. Septynioliktasis „Muzikų paradas“ vėl kvietė į LRT Didžiąją studiją. Vykdama į koncertą-maratoną labiausiai džiaugiausi, kad unikalusis renginys vis dar gyvuoja, tęsdamas jau rudenine savastimi tapusią gražią Lietuvos muzikų šventės tradiciją.

Skaityti daugiau

„Caro sužadėtinė“ Kauno scenoje

Po sėkmingų premjerų tarptautiniuose operos festivaliuose „PromFest“ ir „Birgitta“ Estijoje Nikolajaus Rimskio-Korsakovo (1844–1908) opera „Caro sužadėtinė“ pasiekė ir Kauno sceną – lapkričio 16 d. ją dainavo tarptautinis solistų ansamblis, o gruodžio 8 d. joje skambėjo lietuvių atlikėjų (su nedidele išimtimi) balsai. Šis spektaklis – jau antrasis bendras Kauno valstybinio muzikinio teatro ir estų tarptautinio operos festivalio „PromFest“ projektas, kuriame dalyvauja mūsų teatro choras ir orkestras. Pirmojo projekto metu buvo pastatyta G. Verdi opera „Atila“.

Skaityti daugiau